Pirmų mėnesių kūdikis
Nustatyta, kad pirmą pusmetį kūdikis verkia maždaug apie dvi valandas per parą, vienas šiek tiek daugiau, kitas mažiau. Verksmo priežasčių yra labai daug, nemažai jų priklauso nuo kūdikio amžiaus. Naujagimio verksmas tėvams kelia nerimą, nors tokiam mažam kūdikiui dažnai verkti yra nieko keista. Mat jis negali savimi pasirūpinti, turi prašyti pagalbos. Verksmas - tai kone vienintelis būdas pranešti, kad nori bendrauti, yra neramu, trokšta švelnumo ir, žinoma, išreikšti savo fiziologinius poreikius.
Kūdikio verksmas dažniausiai kinta pagal jo poreikius ir jau pirmas gyvenimo savaites neretai galima suprasti, kodėl verkia, ir greičiau padėti. Netikėkite pasakymu, kad imdami ant rankų kūdikį išlepinsite. Priešingai, pirmų mėnesių kūdikis turėtų suprasti, kad šis pasaulis yra saugus, juo pasitikėti, galėtų įsitikinti, kad tėveliai atsiras šalia, kai tik prireiks. Prieikite prie verkiančio kūdikio, paimkite ant rankų ir bandykite suprasti, ko nori.
Dažniausios priežastys, kodėl maži kūdikiai verkia:
Pirmiausia patikrinkite, ar nereikia pakeisti sauskelnių.
Jei trumpi ir ritmiški verksmo protrūkiai virto nuolatiniu verksmu, gali būti, kad kūdikis praalko.
Jei kūdikis įpratęs čiulpti čiulptuką, gali verkti jį pametęs.
Kūdikis kniurksi, muistosi? Gali būti, kad spaudžia drabužių raukšlė, gal karšta ar per šalta. Švelniai paglostykite nugarą, rankas, kojas ir vaiką vėl paguldykite.
Jei kūdikis būdravo ir pravirko, galbūt jis pavargo? Padėkite užmigti: pritemdykite šviesą ir lėtai pasūpuokite.
Daugeliui kūdikių patinka maudytis. Vandenyje jie atpalaiduoja, nurimsta, geriau miega. Išbandykite.
Jei niekaip nesiseka nuraminti kūdikį, pamatuokite kūno temperatūrą.
Dažniausia kūdikių verkimo priežastis – pilvo diegliai. Verkdamas kūdikis raivosi, riečia kojas prie pilvo, jo veidas išrausta.
Kūdikis, kurio oda išberta, gali verkti dėl niežulio, kurį sukėlė jos priežiūrai naudojama kosmetika, skalbikliai, prakaitas.
Verkia vyresnis kūdikis
Nuo maždaug pusės metukų kūdikis geriau suvokia aplinką ir daugiau bendrauja. O jūs greičiau suprantate kūdikio poreikius. Tokio amžiau kūdikis gali pravirkti iš nuobodulio ar baimės, nerimaudamas ar nusivylęs, kad nepasiekia norimo daikto. O gal vargina dantukų dygimo skausmas, liga?
Paduokite vaikui įdomų žaislą, pažaiskite kartu, padainuokite dainelę.
Jei namuose yra svečių arba pati su kūdikiu esate svetimoje aplinkoje, jam galbūt nejauku, jaučia baimę. Jos neignoruokite, nes kūdikis gali tapti neramus. Priglauskite pravirkusį, nuraminkite.
Šliaužioti ir ropoti pradėjęs vaikas labai nusivils ir pradės verkti, jei negalės pasiekti norimo daikto. Tegul jis juda, ima, ką nori, tačiau stenkitės, kad pakeliui neaptiktų dūžtančių, aštrių ir kitokių pavojingų daiktų.
Jei kūdikis zirzia, pirštus kiša į burną, seilėjasi ir blogai miega, ko gero, dygsta dantukai. Žvilgtelėkite, ar neparaudusios ir nepatinusios dantenos. Duokite atvėsintą kramtuką. Galite švelniai pamasažuoti dantenas, patepti specialu tepalu.
Išbandykite vaikjuostę ar nešynę. Prigludęs prie mamos, kūdikis jaučiasi saugus, gali stebėti aplinką.
Jei kūdikiui pakilo temperatūra, prarado apetitą, vemia, tikėtina, kad susirgo. Pasikonsultuokite su gydytoju dėl tolimesnio veiksmų plano.
