Labai dažnai, kai kūdikiai mokosi šliaužioti, jie tą daro atbulomis. Taip yra todėl, kad dažnu atveju jų rankos yra stipresnės už kojas. Taigi, kai jie pradeda judėti, jie stumiasi rankomis atbuline eiga. Dėl to, pradžioje, labai nerimauti nereikėtų, kadangi tai leidžia jūsų kūdikiui tyrinėti aplinką ir joje judėti.

Šiek tiek sustiprėjus, jie paprastai išmoksta koordinuoti judėjimą į priekį , sujungti rankų bei kojų judesius kartu ir stumtis į priekį. Kartais galime išvysti, jog kūdikis rankomis pradėjo irtis į priekį , tačiau kojos lyg ir kabo ore. Šiais abiem atvejais galime vaiką paskatinti stumtis į priekį, kuomet jų pėdutėmis leidžiame remtis į mūsų delnus, taip rodydami jiems, kad sugeba atsispirti.

Taip pat reikėtų nepamiršti ir motyvacinių priemonių, pavyzdžiui, jį dominantys žaislai, daiktai. Tačiau labai svarbu, jog norimas pasiekti objektas nebūtų toli nuo vaiko – maždaug du prisitraukimai į priekį yra idealu. Taip padėsime vaikui motyvuoti save stumtis pirmyn. Dar galite kūdikį pėdutėmis pristumti prie sienos, jog nuo jos galėtų atsistumti norimo žaislo link.

Kartais nutinka, jog kūdikis taip ir nešliaužia į priekį, nors patikrinus raumenų balansą kūne yra stebima visiška norma. Iš tiesų, kūdikiai gali praleisti šliaužimą ir keliauti tiesiai ropojimo link ir tai taip pat nėra nieko blogo.

Jei jūsų kūdikis gimė anksti (iki 37 nėštumo savaitės), atminkite, kad šį ir kitus etapus jis gali pasiekti vėliau nei jo bendraamžiai.

Jei vis dar nerimaujate, pasitarkite su kineziterapeutu. Jis padės patikrinti jūsų kūdikį bei nuramins jus, kad nėra jokių rimtų problemų!