7 žingsniai, kaip užauginti savarankišką vaiką

Vaiko savarankiškumo ugdymas yra procesas, kuris tęsiasi gana ilgai. Jau dvejų metų vaikai sako „Aš pats“. Kaip reaguoti tėvams, kad vaikas išnaudotų savo galimybes ir augtų savimi pasitikinčiu, savarankišku, nesėkmių nebijančiu žmogumi? Jūsų dėmesiui – 7 žingsniai, kaip užauginti savarankišką vaiką.

#1 PASITIKĖK MANIMI


Padrąsinimas („Pabandyk dar kartą, kad pasisektų“) visada yra geriau nei kritika („Sakiau, kad nepavyks, tu per mažas“) arba priekaištai („Kokias nesąmones čia darai?“), arba nuvertinimas („Duok, aš padarysiu, bus greičiau“). Pasitikėjimą vaiko jėgomis menkina ir perdėta globa, kai už vaiką atliekama tai, ką jis pats gali. „Man nepavyks“, – deja, bet šią frazę išmokę būna jau visai maži vaikai. Tuo tarpu vaikai turėtų jaustis panašiai taip: „Mano tėvai pasitiki mano jėgomis ir manimi. Jie mane myli tokį, koks esu“. Tokia nuostata leidžia sukurti tvirtus tarpusavio santykius, kurie padeda vaikui įveikti nesėkmes, pasitikėti savo jėgomis ir susidoroti su nesėkmėmis, klaidomis, nusivylimais.


#2 NEPASIDUOSIU


Tėvams ne visada yra lengva suprasti, tačiau tai yra neginčijamas faktas: augdami vaikai susidurs su neigiamomis emocijomis. Visos emocijos yra legalios ir gali būti išreikštos, o tėvų – priimtos: ir džiaugsmas, ir pyktis, ir baimė, ir laimė. Vaikai yra socialios būtybės, todėl savąjį „aš“ atranda bendraudami su kitais vaikais. Ikimokyklinio amžiaus vaikai patiria ne vieną konfliktą su bendraamžiais, o tai sukelia stiprių emocijų. Vaikai turi išmokti priimti šias savo emocijas, o tai gali būti sunku, jei tėvai jų nepripažįsta („Neverk, tu jau didelis“) arba net baudžia už jas. 


Kai vaikai ginčijasi, gali atrodyti, kad jiems svarbiausia, kas laimės ir kas pradėjo ginčą. Tačiau ne tai svarbiausia. Iš tiesų jie tuo metu mokosi daug svarbesnių dalykų: „Ko aš noriu?“, „Ko nori jis?“, „Kaip man pasakyti/padaryti, kad jis suprastų, ko noriu aš?“. Būtent todėl vaikai gali įsijautę aiškinti, kodėl jiems reikia ne geltono, o būtent raudono guminuko. Vaikai turi mokytis spręsti savo konfliktus patys. Ir tai jiems puikiai pavyksta. Nors jų teisingumo supratimas ir sprendimai ne visada patinka suaugusiesiems.


#3 LAIMĖSIU


Vaikas turi patirti sėkmę – statydamas sniego senį besmegenį, išmokęs važiuoti dviračiu ar riedlente, iškepęs pirmą savo pyragą ir pan. Vaikams reikia patirčių, kuriose jie patirtų sėkmę. Todėl tėvų užduotis – parinkti vaikui tokius žaislus, žaidimus ir veiklas, kurios atitiktų jų raidą ir amžių. Tėvų užduotis vaikui žaidžiant ar kuriant yra labai subtili – būti netoliese ir padėti tik tada, kai pagalbos paprašoma ir akivaizdu, kad jos reikia. Manoma, kad geriausiai vaikus motyvuoja sėkmė, kai jie padaro tai, kas šiek tiek viršija jų gebėjimus. Atkreipkite dėmesį – šiek tiek! Jeigu vaikui siūlysime žaidimus ar žaislus, veiklas, kurioms jis dar gerokai per mažas, vaikas patirs nusivylimą, nes be tėvų pagalbos negalės pasiekti rezultato. Vaikas nepatirs džiaugsmo, kad viską pasiekė savo jėgomis, kad jis gali.


#4 LEISK NUSPRĘSTI PAČIAM


Smegenų tyrimai rodo, kad smalsumas ir su tuo susijęs laimės, džiaugsmo pojūtis sužadina vaiko motyvaciją. Kuo daugiau vaikai patiria atradimo džiaugsmo ir turi erdvės savarankiškiems sprendimams, tuo daugiau jie turi entuziazmo ir motyvacijos. Tai reiškia, kad vaikai norės įveikti naujas užduotis ir susikaups jas atlikdami. Tam, kad vaikai išlaikytų susidomėjimą veikla, jiems reikia autonomijos.


#5 NORIU BŪTI TARP VAIKŲ


Kad vaikas taptų savarankiškas, jam reikia kontaktų su skirtingo amžiaus vaikais. Būdamas ir bendraudamas su kitais, vaikas įsivertina save, kur jis yra dabar: „Kokios yra mano stiprybės?“, „Kur man reikia pasitempti?“ Be abejo, vaikas patirs, kad, galbūt, tarp bendraamžių yra greitesnių, stipresnių, tai neišvengiama. Toks vaikų tarpusavio įsivertinimas neretai jiems patiems yra svarbesnis, negu suaugusiųjų įvertinimas. Vaikų būryje vaikas tiesiogiai, o ne iš knygų ar tėvų pasakojimų, sužino, kas yra solidarumas, užuojauta, atsakomybė, paslaugumas, sąžiningumas.


#6 ISTORIJŲ PASAKOJIMAS


Savarankiškumas yra glaudžiai susijęs su gebėjimu aiškiai ir suprantamai reikšti mintis. Vaikai, kurių kalbiniai įgūdžiai yra geri, lengviau užmezga kontaktus su kitais ir tai stiprina jų pasitikėjimą savimi bei socialinius įgūdžius. Tėvų užduotis – ne tik skatinti vaikus pasakoti, bet ir išmokti jų klausyti! Pasakodamas vaikas jam svarbius įvykius ir detales išreiškia žodžiais. Kiekviena papasakota istorija vaikui yra dar vienas būdas pažinti save, savo draugus ir aplinką. O tai ir padeda vaikui tapti nepriklausoma bei savarankiška asmenybe. 


Turbūt pastebėjote, kad žaisdami vaikai neretai kalbasi su savimi.
Turbūt pastebėjote, kad žaisdami vaikai neretai kalbasi su savimi.
Shutterstock nuotr.


#7 NORIU ŽAISTI


Vaikai, kurie turi galimybę ilgai netrukdomi žaisti, yra savarankiškesni už tuos, kurie nuo mažų dienų panirę tik į telefonus, planšetes arba tuos, kurie nuo gimimo lanko penkis būrelius ir yra nuolat kryptingai „lavinami“. Svarbiausia ikimokyklinuko veikla yra žaidimas. Žaisdami vaikai mokosi bendravimo, priimti sprendimus ir kurti įvairias strategijas, mokosi spręsti konfliktus, išbando savo talentus ir jiems priimtinu būdu pažįsta pasaulį. Tačiau svarbiausia yra tai, kad žaidimai stiprina teigiamą savęs vertinimą ir gebėjimą veikti.


Nors tėvai neretai nori, kad žaidimai, po kurių namuose lieka netvarka, geriau būtų žaidžiami vaikų darželyje, mažylių kūrybiškumą skatinančių veiklų neturėtų trūkti ir namuose. Žaisdami kūrybiškus žaidimus vaikai lavina ne tik fantaziją, bet ir matematikos, geometrijos (formos, dydžiai, figūros) žinias, mokosi susikaupti ir sutelkti dėmesį sprendžiant užduotis. Šių įgūdžių vaikai įgyja piešdami, lipdydami, konstruodami įvairius statinius iš plastelino, LEGO ar LEGO DUPLO kaladėlių. Kuo įvairesnių priemonių žaidimams vaikams suteikiama, tuo labiau skatinama jų vaizduotė bei kūrybiškumas. Be to, ar pastebėjote, kad vaikai žaisdami visuomet kalba su savimi? Taip jie lavina savo žodyną ir mokosi socialinių įgūdžių.  


Svarbiausia, skirti vaikams laiko, kad jei galėtų pasinerti į kūrybišką žaidimą, nevaržomą mūsų, suaugusiųjų taisyklių. Tik tuomet vaikai išmoksta kurti, pažinti, įgyvendinti savo drąsiausias ir originaliausias idėjas. Net jei pirmieji mažylio piešiniai ar LEGO kaladėlių statiniai suaugusiojo akims ir neatrodo meno ir architektūros šedevrais, kiekvienas jų kūrinys – tai naujas pasiekimas, kuris nusipelno pagyrimo bei paskatinimo.


Ar mano vaikas savarankiškas? Atsakykite į šiuos klausimus.


Savarankiškas vaikas...


...nedvejoja dėl kiekvienos smulkmenos.


...patyręs nesėkmę išmoksta susitvardyti.


...susikaupia, kai daro kažką svarbaus.


...moka apsispręsti.


... išsako argumentus.


...moka pasijuokti iš savęs.


...gali prisitaikyti ir priimti kompromisą.


... moka paprašyti pagalbos.


... priima paramą.


...prisipažįsta, kad yra neteisus.


... žino, kad gali padaryti ir iš to pasimokyti.


... nelaukia stebuklo, o kelia sau realius tikslus.


... turi mylinčius, kantrius, supratingus ir jo neskubinančius tėvus.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis