Mano gimdymo istorija: būna ir taip

Kai sužinai, kad laukiesi, užplūsta neįtikėtinai šilti jausmai: džiaugsmas ir laimė, kad greičiau nei po metų tapsi mama ir laikysi ant savo rankų mažytį žmogeliuką...
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kiekvienai moteriai šis 9 mėnesių periodas yra ypatingas ir kartu labai skirtingas.

Viena gali 9 mėnesius šokinėti lyg nė nebūtų nėščia, o kitai gali tekti šį laikotarpį praleisti ligoninėje ar lovoje...

Tačiau tokios kalbos sklando tik apie nėštumo laikotarpį. Pradėjus kalbėti apie gimdymą, vyrauja nuomonė, kad pirmas gimdymas trunka ilgai ir būna sunkus. O lengviau gimdyti tik toms kurios gimdo antrą ar trečiąkart.

Todėl papasakosiu savo istoriją, kurią galima pavadinti „Avinu tikrai nebūsiu".

Ginekologė, kaip ir ultragarsinis tyrimas, tikino, kad vaikelis gims kovo 30 - balandžio 1 d. Kadangi jaučiausi gerai, o pilvukas, palyginus su kitomis būsimomis mamytėmis, buvo dar labai mažytis, laukiau, kol jis paaugs, ir man bus sunku vaikščioti. Laukiau, ir paskutiniojo mėnesio pradžioje dar visu tempu dirbau.

Kadangi iki vaikelio gimimo buvo likę nedaug laiko, pradėjau domėtis po kokiu Zodiako ženklu mano mažasis gims. Buvau nelabai patenkinta... Juk vaikutis turi gimti kovo gale ar balandžio pradžioje, o jau nuo kovo 21d. iki pat balandžio vidurio karaliauja Avinas.

Niekada nemėgau šio ženklo ir pastebėjau, kad nesutariu su po šiuo ženklu gimusiais žmonėmis. Todėl nuliūdau, tačiau juk nieko nepakeisi, neišnešiosi gi vaikučio dar vieną mėnesį.

Mėnesio viduryje niekas nesikeitė, svoris beveik nepakito, nebuvo jokių nusiskundimų. Pasikeitimas buvo tik tas, kad nebeėjau į darbą ir stengiausi nebedirbti namų ruošos darbų, o tai tikrai nesisekė, kadangi, kaip vyras sako, esu išprotėjusi dėl tvarkos.

Dieną prieš gimdymą šnekėdama su mama juokavau, kad jau artėja pabaiga, o sūnelis gims po Avino ženklu.

Kitą dieną turėjau vykti pas gydytoją įprastam nėščiosios vizitui, tačiau norėjosi ilgiau patinginiauti lovoje, todėl nusprendžiau, kad vyksiu vakare.

Apie vidurdienį pajutau lyg nežymų dūrimą į pilvą.

Sustingau, bet apgalvojusi, kad skaičiau apie kažką panašaus kaip paruošiamuosius sąrėmius, nusiraminau. Tačiau tas skausmas per valandą laiko pasikartojo keletą kartų ir buvo vis labiau juntamas.

Kad mažiau jį jausčiau tuo metu tiesiog sustingdavau. Po kiek laiko nubėgau į tualetą, iš jo išėjau jau išsigandusi, nes mačiau rausvas išskyras. Iš karto griebiau telefoną ir skambinau. Manot, gydytojai? Ne, skambinau mamai. Ji pasiūlė išsikviesti greitąją, kad nuvežtų į klinikas. Tačiau tiek išsigandusi aš dar nebuvau, juk skaičiau tiek straipsnių apie gimdymo pradžią, apie simptomus prieš gimdymą.

Nusprendžiau skambinti gydytojai.

Pasakius simptomus, ji nuramino, kad tai tik gleivių kamštis šalinasi, kad gimdymas bus po keleto dienų ir patarė būtinai atvažiuoti apžiūrai. Dėl tokių žodžių nusiraminau, nuraminau vyrą ir dar prieš ruošdamasi važiuoti spėjau paruošti sau ir vyrui pietus, išsiplauti indus.

Į apžiūrą visiškai neskubėjau, bet tas silpnas skausmas vis kartojosi ir dažnėjo, o galiausiai nuėjusi į tualetą nebesupratau ar šlapinuosi, ar vandenys bėga. Dėl šios priežasties nusprendėme su vyru važiuoti ne pas gydytoją apžiūrai, o į gimdymo namus, kuriuose buvau nusprendusi gimdyti. Žinoma, jokių daiktų neėmėme, juk gydytoja buvo nuraminusi, kad čia tik gleivių kamščio šalinimosi simptomai.

Penktą valandą popiet su vyru jau buvome Krikščioniškuose gimdymo namuose. Apžiūrėdama gydytoja buvo nusiteikusi skeptiškai, kalbėjo, kad mane tuoj pat išleis namo, nes aparatai jokių sąrėmių nematė ir nebuvo požymių, kad prasideda gimdymas. Tačiau pabaigoje ji dar pati mane apžiūrėjo ir buvo be galo nustebusi. „Ar tau tikrai neskauda, nejauti sąrėmių?", - paklausė ji. -„Gimdos kaklelis atsivėręs 6 cm, pasiimkite daiktus ir eime į priešgimdyvinę palatą".

Kokie gi daiktai? Kaip tai aš gimdau?

Mes juk atvažiavome apžiūrai, nebuvau nieko pasiėmusi.

Taip atsidūriau priešgimdyvinėje palatoje, kurioje turėjau laukti sąrėmių, kurių kaip ir nebuvo. Buvo sunku patikėti, kad prasideda gimdymas, nes skausmas buvo tikrai nedidelis ir lengvai pakenčiamas. Tuo tarpu vyras išskubėjo namo paimti daiktus. Jis buvo nuramintas, kad neskubėtų, nes tikrai niekur nepavėluos.

Valanda po atvykimo man buvo nuleisti vandenys, štai tada pajutau, kas yra sąrėmiai. Iškentus kelis buvo baisu pagalvoti, kaip reiks juos kęsti dar ilgai, gal net iki ryto. Tačiau nuskausminamiesiems, kad ir kaip būčiau norėjusi, jau buvo vėlu, reikėjo tik susikaupti, kentėti ir laukti vaikelio.

Po pusvalandžio buvau perkelta į gimdymo palatą, sąrėmiai dažnėjo ir stiprėjo. Be galo norėjau sužinoti, kiek tai truks, tačiau ir gydytoja tiksliai negalėjo pasakyti, todėl tiesiog paprašiau pasakyti, ar iki ryto, ar trumpiau. Išgirdusi, kad turėčiau iki vidurnakčio jau laikyti kūdikį rankose, labai apsidžiaugiau ir nusiraminau.

Bet viskas vyko dar greičiau.

Atsiguliau ant gimdymo stalo, tada tiesiog palengvėjo, nes žinojau, kad stumdama padedu mažyliui gimti. Tuo metu mintyse buvo tik viena mintis: „Skausmo nėra, privalau stumti iš visų jėgų ir mano mažylis greičiau gims". Pusvalandis pastangų ant gimdymo lovos, ir mažytis, ramus kūdikėlis jau buvo ant mano krūtinės. Užplūdo begalinis džiaugsmas, kad su vyru jau galime apkabinti savo naujagimį.

Tačiau kartu negalėjome atsigauti, kad jis jau čia, nes nuo atvykimo į gimdymo namus iki Oresto gimimo praėjo mažiau nei 3 valandos. Vyras vos spėjo sugrįžti į ligoninę, kad išvystų kaip mūsų mažylis atkeliauja į šį pasaulį.

Sako, kad gimdymas buvo toks paprastas, lengvas ir greitas, todėl, kad mano 9 mėnesių laukimas buvo labai darbingas, tačiau nesakau, kad nėštumas buvo labai lengvas, buvo visko... Bet tai jau kita istorija.

Manau, kad mažylis girdėjo visus pokalbius apie Zodiako ženklus ir nusprendė,  kad Avinu tikrai nebus. Todėl paskubėjo ir gimė kelios valandos prieš keičiantis ženklams. Tai tiek istorijos, o dabar bėgu, nes mano mažasis „žuviukas" alkanas...

Gintarė

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai (237)

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai
Ačiū, kad pasitikite mumis ir dalijatės išskirtiniais pasakojimais. Aušra mums parašė savo gimdymo istoriją, nes jaučia nuoskaudų, likusių po gimdymo.

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo (2)

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo
Pažintis su šeima, kuri sostinę iškeitė į Jonavą ir dėl to nė kiek nesigaili.

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą
Filmas be romantiškų bučinių, kūniškos meilės, paskui ir gimdymo scenos man - kaip vaikui knyga be iliustracijų. Kada pasvajoti, įsijausti, paverkti? Tačiau kai kurie filmų mums įpiršti stereotipai atkeliauja ir į tikrą gyvenimą. Vieni trukdo, kiti - ne. Kas tikra, o kas išgalvota, klausiame gydytojo akušerio ginekologo Egidijaus Jakiūno.

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio (30)

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio
„Kadangi šiuo metu išgyvenam sunkiausią periodą savo gyvenime - netekome kūdikio, nusprendėme pasidalinti savo liūdna istorija... Žinau, kad jūs nerašote tokių liūdnų straipsnių, bet tikiuosi, kad tėveliams kurie neteko savo vaikučių bus lengviau, nes žinos kad jie ne vieni tokie“.

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei
Mantautė yra dula, keturių pametinukų mama, būsima akušerė, rašanti feisbuke tinklaraštį Tampu Mama (ČIA). Mantautės tikslas – kad daugiau moterų įgautų pasitikėjimo, tikėjimo ir ramybės, o gimdymas būtų gražus, saugus ir be streso.

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų
Austėja itin skrupulingai planavo nėštumą, tikėjosi sklandaus gimdymo ir jokių „staigmenų", tačiau, kaip pati sako, į daug ką neatkreipė dėmesio ir pridarė daugybę klaidų. Laimei, iš to pasimokė ir tikisi, kad kitoms būsimosioms mamoms jos patirtis padės būti tvirtesnėms.

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme (48)

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme
Gali būti, kad skaitėte ne vieną straipsnį ar klausėtės diskusijos apie tai, ar vyrams vieta gimdykloje. Daugelis moterų apie tai turi tvirtą savo nuomonę, o ką mano patys vyrai?

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos (1)

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos
Vaikelio gimimas – didelė šventė šeimai, ir nuo tos įsimintinos dienos daug ką norisi įamžinti ir įprasminti.

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje
„Nėštumai ir gimdymai Ispanijoje – ideali patirtis“. Taip sako lietuvė Justė (32 m.), su vyru ispanu Antonio auginanti du sūnus. Abu jų susilaukė Ispanijoje.

Kiekviena gimdyvė išgirsta šios moters pavardę: kas tokia buvo Virginia Apgar (4)

Kiekviena gimdyvė išgirsta šios moters pavardę: kas tokia buvo Virginia Apgar
Kiekviena nauja mama išgirsta šios moters vardą, bet ne kiekviena žino, kas ji. Kviečiame susipažinti su gydytoja Virginia Apgar.

Vyras gimdyme – už ar prieš? (57)

Vyras gimdyme – už ar prieš?
Štai ir vėl kasmėnesinis tradicinis mamų susibėgimas, o aš skubu užduoti joms klausimą. Ar vyras dalyvavo gimdyme? Ar padėjo? O gal labiau... trukdė?

Sandra: gimdyti važiavau nesitarusi ir likau iš tiesų nustebusi (4)

Sandra: gimdyti važiavau nesitarusi ir likau iš tiesų nustebusi
Tuo įsitikinusi (ir pati patyrusi) žavaus mažylio mama Sandra. Moteris pasakoja, kad, nors gimdymas būna komplikuotas, jis prisiminimuose gali išlikti kaip graži, šviesi diena. Ir didžiąją dalį lemia personalo dėmesys, atidumas ir kompetencija.

Kaip susijęs aštrus maistas ir gimdymas

Kaip susijęs aštrus maistas ir gimdymas
Aštrus maistas paskatina sąrėmius. Tokį patarimą būsimos mamos neretai išgirsta baigiantis nėštumui, kai numatytas gimdymo terminas praėjo, o vaikelis neskuba užgimti

Živilė: gimdyti Estijoje buvo geriau, ramiau ir maloniau, palyginti su Lietuva

Živilė: gimdyti Estijoje buvo geriau, ramiau ir maloniau, palyginti su Lietuva
Živilės ir Deivido šeima augina tris vaikus – du gimdė Lietuvoje, o trečią – Estijoje, Taline.

Kurios ligoninės Lietuvoje turi Naujagimiui palankios ligoninės vardą (26)

Kurios ligoninės Lietuvoje turi Naujagimiui palankios ligoninės vardą
Naujagimiui palankios ligoninės didelę reikšmę skiria sėkmingai žindymo pradžiai. Kokių reikalavimų turi būti laikomasi, norint gauti Naujagimiui palankios ligoninės vardą ir kodėl verta gimdyti būtent šiose gydymo įstaigose?