Mano gimdymo istorija: būna ir taip

Kai sužinai, kad laukiesi, užplūsta neįtikėtinai šilti jausmai: džiaugsmas ir laimė, kad greičiau nei po metų tapsi mama ir laikysi ant savo rankų mažytį žmogeliuką...
© Shutterstock nuotr.

Kiekvienai moteriai šis 9 mėnesių periodas yra ypatingas ir kartu labai skirtingas.

Viena gali 9 mėnesius šokinėti lyg nė nebūtų nėščia, o kitai gali tekti šį laikotarpį praleisti ligoninėje ar lovoje...

Tačiau tokios kalbos sklando tik apie nėštumo laikotarpį. Pradėjus kalbėti apie gimdymą, vyrauja nuomonė, kad pirmas gimdymas trunka ilgai ir būna sunkus. O lengviau gimdyti tik toms kurios gimdo antrą ar trečiąkart.

Todėl papasakosiu savo istoriją, kurią galima pavadinti „Avinu tikrai nebūsiu".

Ginekologė, kaip ir ultragarsinis tyrimas, tikino, kad vaikelis gims kovo 30 - balandžio 1 d. Kadangi jaučiausi gerai, o pilvukas, palyginus su kitomis būsimomis mamytėmis, buvo dar labai mažytis, laukiau, kol jis paaugs, ir man bus sunku vaikščioti. Laukiau, ir paskutiniojo mėnesio pradžioje dar visu tempu dirbau.

Kadangi iki vaikelio gimimo buvo likę nedaug laiko, pradėjau domėtis po kokiu Zodiako ženklu mano mažasis gims. Buvau nelabai patenkinta... Juk vaikutis turi gimti kovo gale ar balandžio pradžioje, o jau nuo kovo 21d. iki pat balandžio vidurio karaliauja Avinas.

Niekada nemėgau šio ženklo ir pastebėjau, kad nesutariu su po šiuo ženklu gimusiais žmonėmis. Todėl nuliūdau, tačiau juk nieko nepakeisi, neišnešiosi gi vaikučio dar vieną mėnesį.

Mėnesio viduryje niekas nesikeitė, svoris beveik nepakito, nebuvo jokių nusiskundimų. Pasikeitimas buvo tik tas, kad nebeėjau į darbą ir stengiausi nebedirbti namų ruošos darbų, o tai tikrai nesisekė, kadangi, kaip vyras sako, esu išprotėjusi dėl tvarkos.

Dieną prieš gimdymą šnekėdama su mama juokavau, kad jau artėja pabaiga, o sūnelis gims po Avino ženklu.

Kitą dieną turėjau vykti pas gydytoją įprastam nėščiosios vizitui, tačiau norėjosi ilgiau patinginiauti lovoje, todėl nusprendžiau, kad vyksiu vakare.

Apie vidurdienį pajutau lyg nežymų dūrimą į pilvą.

Sustingau, bet apgalvojusi, kad skaičiau apie kažką panašaus kaip paruošiamuosius sąrėmius, nusiraminau. Tačiau tas skausmas per valandą laiko pasikartojo keletą kartų ir buvo vis labiau juntamas.

Kad mažiau jį jausčiau tuo metu tiesiog sustingdavau. Po kiek laiko nubėgau į tualetą, iš jo išėjau jau išsigandusi, nes mačiau rausvas išskyras. Iš karto griebiau telefoną ir skambinau. Manot, gydytojai? Ne, skambinau mamai. Ji pasiūlė išsikviesti greitąją, kad nuvežtų į klinikas. Tačiau tiek išsigandusi aš dar nebuvau, juk skaičiau tiek straipsnių apie gimdymo pradžią, apie simptomus prieš gimdymą.

Nusprendžiau skambinti gydytojai.

Pasakius simptomus, ji nuramino, kad tai tik gleivių kamštis šalinasi, kad gimdymas bus po keleto dienų ir patarė būtinai atvažiuoti apžiūrai. Dėl tokių žodžių nusiraminau, nuraminau vyrą ir dar prieš ruošdamasi važiuoti spėjau paruošti sau ir vyrui pietus, išsiplauti indus.

Į apžiūrą visiškai neskubėjau, bet tas silpnas skausmas vis kartojosi ir dažnėjo, o galiausiai nuėjusi į tualetą nebesupratau ar šlapinuosi, ar vandenys bėga. Dėl šios priežasties nusprendėme su vyru važiuoti ne pas gydytoją apžiūrai, o į gimdymo namus, kuriuose buvau nusprendusi gimdyti. Žinoma, jokių daiktų neėmėme, juk gydytoja buvo nuraminusi, kad čia tik gleivių kamščio šalinimosi simptomai.

Penktą valandą popiet su vyru jau buvome Krikščioniškuose gimdymo namuose. Apžiūrėdama gydytoja buvo nusiteikusi skeptiškai, kalbėjo, kad mane tuoj pat išleis namo, nes aparatai jokių sąrėmių nematė ir nebuvo požymių, kad prasideda gimdymas. Tačiau pabaigoje ji dar pati mane apžiūrėjo ir buvo be galo nustebusi. „Ar tau tikrai neskauda, nejauti sąrėmių?", - paklausė ji. -„Gimdos kaklelis atsivėręs 6 cm, pasiimkite daiktus ir eime į priešgimdyvinę palatą".

Kokie gi daiktai? Kaip tai aš gimdau?

Mes juk atvažiavome apžiūrai, nebuvau nieko pasiėmusi.

Taip atsidūriau priešgimdyvinėje palatoje, kurioje turėjau laukti sąrėmių, kurių kaip ir nebuvo. Buvo sunku patikėti, kad prasideda gimdymas, nes skausmas buvo tikrai nedidelis ir lengvai pakenčiamas. Tuo tarpu vyras išskubėjo namo paimti daiktus. Jis buvo nuramintas, kad neskubėtų, nes tikrai niekur nepavėluos.

Valanda po atvykimo man buvo nuleisti vandenys, štai tada pajutau, kas yra sąrėmiai. Iškentus kelis buvo baisu pagalvoti, kaip reiks juos kęsti dar ilgai, gal net iki ryto. Tačiau nuskausminamiesiems, kad ir kaip būčiau norėjusi, jau buvo vėlu, reikėjo tik susikaupti, kentėti ir laukti vaikelio.

Po pusvalandžio buvau perkelta į gimdymo palatą, sąrėmiai dažnėjo ir stiprėjo. Be galo norėjau sužinoti, kiek tai truks, tačiau ir gydytoja tiksliai negalėjo pasakyti, todėl tiesiog paprašiau pasakyti, ar iki ryto, ar trumpiau. Išgirdusi, kad turėčiau iki vidurnakčio jau laikyti kūdikį rankose, labai apsidžiaugiau ir nusiraminau.

Bet viskas vyko dar greičiau.

Atsiguliau ant gimdymo stalo, tada tiesiog palengvėjo, nes žinojau, kad stumdama padedu mažyliui gimti. Tuo metu mintyse buvo tik viena mintis: „Skausmo nėra, privalau stumti iš visų jėgų ir mano mažylis greičiau gims". Pusvalandis pastangų ant gimdymo lovos, ir mažytis, ramus kūdikėlis jau buvo ant mano krūtinės. Užplūdo begalinis džiaugsmas, kad su vyru jau galime apkabinti savo naujagimį.

Tačiau kartu negalėjome atsigauti, kad jis jau čia, nes nuo atvykimo į gimdymo namus iki Oresto gimimo praėjo mažiau nei 3 valandos. Vyras vos spėjo sugrįžti į ligoninę, kad išvystų kaip mūsų mažylis atkeliauja į šį pasaulį.

Sako, kad gimdymas buvo toks paprastas, lengvas ir greitas, todėl, kad mano 9 mėnesių laukimas buvo labai darbingas, tačiau nesakau, kad nėštumas buvo labai lengvas, buvo visko... Bet tai jau kita istorija.

Manau, kad mažylis girdėjo visus pokalbius apie Zodiako ženklus ir nusprendė,  kad Avinu tikrai nebus. Todėl paskubėjo ir gimė kelios valandos prieš keičiantis ženklams. Tai tiek istorijos, o dabar bėgu, nes mano mažasis „žuviukas" alkanas...

Gintarė

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Vyras gimdyme – už ar prieš? (65)

Vyras gimdyme – už ar prieš?
Štai ir vėl kasmėnesinis tradicinis mamų susibėgimas, o aš skubu užduoti joms klausimą. Ar vyras dalyvavo gimdyme? Ar padėjo? O gal labiau... trukdė?

Sandra: gimdyti važiavau nesitarusi ir likau iš tiesų nustebusi (4)

Sandra: gimdyti važiavau nesitarusi ir likau iš tiesų nustebusi
Tuo įsitikinusi (ir pati patyrusi) žavaus mažylio mama Sandra. Moteris pasakoja, kad, nors gimdymas būna komplikuotas, jis prisiminimuose gali išlikti kaip graži, šviesi diena. Ir didžiąją dalį lemia personalo dėmesys, atidumas ir kompetencija.

Kaip susijęs aštrus maistas ir gimdymas

Kaip susijęs aštrus maistas ir gimdymas
Aštrus maistas paskatina sąrėmius. Tokį patarimą būsimos mamos neretai išgirsta baigiantis nėštumui, kai numatytas gimdymo terminas praėjo, o vaikelis neskuba užgimti

Živilė: gimdyti Estijoje buvo geriau, ramiau ir maloniau, palyginti su Lietuva

Živilė: gimdyti Estijoje buvo geriau, ramiau ir maloniau, palyginti su Lietuva
Živilės ir Deivido šeima augina tris vaikus – du gimdė Lietuvoje, o trečią – Estijoje, Taline.

Kurios ligoninės Lietuvoje turi Naujagimiui palankios ligoninės vardą (26)

Kurios ligoninės Lietuvoje turi Naujagimiui palankios ligoninės vardą
Naujagimiui palankios ligoninės didelę reikšmę skiria sėkmingai žindymo pradžiai. Kokių reikalavimų turi būti laikomasi, norint gauti Naujagimiui palankios ligoninės vardą ir kodėl verta gimdyti būtent šiose gydymo įstaigose?

Akušerė: tai vienas keisčiausių gimdymų, kokį mačiau (6)

Akušerė: tai vienas keisčiausių gimdymų, kokį mačiau
Portale TavoVaikas.lt esame rašę apie daugelį tikrai keistų gimdymų: kuomet moteris pagimdo per labai trumpą laiką, kai gimdymo metu moteris patiria orgazmą ar gimę dvynukai turi skirtingą odos spalvą.

Kauno klinikos pakartotinai pripažintos Naujagimiams palankia ligonine

Kauno klinikos pakartotinai pripažintos Naujagimiams palankia ligonine
Žindymo skatinimo komitetas Kauno klinikas pakartotinai pripažino Naujagimiui palankia ligonine.

Eglė: antrą kartą gimdydama nenorėčiau cezario pjūvio operacijos (9)

Eglė: antrą kartą gimdydama nenorėčiau cezario pjūvio operacijos
Grafikos dizainerė Eglė (26 m.) ir verslininkas Karolis (29 m.) laukdami sūnaus Mykolo (4 m.) atsipalaiduoti negalėjo – tai vienas nesklandumas, tai kitas... Galiausiai – verdiktas: planinė cezario pjūvio operacija.

Ruošiamės į gimdymo namus: neužmirškite pasiimti šių daiktų

Ruošiamės į gimdymo namus: neužmirškite pasiimti šių daiktų
Ginekologijos ir akušerijos skyriaus darbuotojai kartais pajuokauja, kad kai kurie tėveliai į gimdymą atvyksta su tiek lagaminų ir rankinių, kad panašu, jog susiruošė į povestuvinę kelionę ar egzotišką kelių savaičių išvyką. Tiesa, jų laukia vienas svarbiausių įvykių gyvenime, tačiau begalės daiktų, kurių prisikrauna, tikrai neprireiks.

Kokio amžiaus geriausia gimdyti: lietuvių moterų apklausa (75)

Kokio amžiaus geriausia gimdyti: lietuvių moterų apklausa
Vieno atsakymo, žinoma, nerasime, o ir nereikia: kiekvienai tas metas individualus. Tik kartais moteris susimąsto, sutrinka: „Gal jau laikas? O gal dar palaukti?" Pasmalsaukime, kokia mamų nuomonė šiuo klausimu.

Kristinos įspūdžiai po gimdymo Norvegijoje: antrą norėčiau gimdyti tik čia (54)

Kristinos įspūdžiai po gimdymo Norvegijoje: antrą norėčiau gimdyti tik čia
Kurį laiką su vyru Evaldu gyvendama Norvegijoje Kristina Kaziulienė pastojo ir... labai nerimavo dėl tenykštės priežiūros.

Būna ir taip: gimdymas per Naujuosius metus (7)

Būna ir taip: gimdymas per Naujuosius metus
Kiekvienas Naujųjų metų sutikimas būna ypatingas, tačiau toks, kokį patyrė Irina, pasitaiko tik kartą gyvenime. Ir, toli gražu, ne visiems.

Birutės gimdymas: džiaugiuosi, kad klausiau gydytojo, o ne savo norų (8)

Birutės gimdymas: džiaugiuosi, kad klausiau gydytojo, o ne savo norų
Apie gražias ir šviesias nėštumo bei gimdymo istorijas kalbame nedaug – pasiliekame sau tyliai pasidžiaugti. Šį kartą – giedra istorija, be nuoskaudų, nemalonumų ir, aišku, su laiminga pabaiga. Netgi ne istorija – pamokos, kurių dar negimęs mažylis išmokė savo mamą.

Ar tikrai vėliau gimdančios moterys gyvena ilgiau? (13)

Ar tikrai vėliau gimdančios moterys gyvena ilgiau?
Tyrimas rodo, kad po 25-erių pirmą kartą gimdžiusioms moterims didesnė tikimybė sulaukti 90-ies nei jaunesnėms gimdžiusioms moterims.

Skaitytojos išpažintis: po gimdymo namo grįžau be sūnelio (90)

Skaitytojos išpažintis: po gimdymo namo grįžau be sūnelio
Uteniškiai Rūta ir Dainius (vardai pakeisti) su džiugesiu laukė gimsiančio vaikelio. Rūta visą nėštumą jautėsi gerai, problemų nebuvo, tad net nenumanė, kokį pragarą teks ištverti prasidėjus gimdymui.