Mano gimdymo istorija: ko čia verki, turėsi dar tų vaikų...

 (25)
Kristinos istorijoje yra visko - ir liūdesio, ir džiaugsmo, ir netekties, ir laimės.
© Shutterstock nuotr.

Mano istorija susideda iš dviejų dalių.

Pirmoji yra liūdna ir skaudi, antroji - laiminga ir džiugi.

Kai su vyru nutarėm, kad jau norisi, jog namuose krykštautų mažylis, Kalėdinė dovanėlė jau plakė po širdimi. Nėštumas buvo toks, kaip ir daugeliui, pirmus mėnesius pykino, tačiau gydytojai džiaugėsi augančiu mažyliu, turėjom nuotraukas, girdėjom širdelės plakimą, kol vieną dieną po patikrinimo atsidūriau ligoninėje, nes pradėjau labai nestipriai kraujuoti (po gydytojos apžiūros).

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kas laimėjo mėnesio prizą už papasakotą gimdymo istoriją?

Ką gi, po trijų savaičių ligoninėje, 5 nėštumo mėnesį prasidėjo sąrėmiai, akušerė pasiūlė žvakutę nuo skausmo ir pasakė, kad turiu gulėti pakėlusi kojas, praeis. Vyrui buvo pasakyti, kad mažylio neišsaugos, o ar aš liksiu gyva, irgi nežinia, 50 /50.

„Ko čia verki, turėsi dar tų vaikų..."

Iš vyro žvilgsnio supratau, kad nieko gero, nors jis man nieko nesakė ir visaip kaip bandė raminti. Nuėjusi į tualetą supratau vieną - mažylio neturėsim. Po ilgų valandų laukimo - operacija ir gydytojo „raminimas": „ko čia verki, turėsi tu dar tų vaikų..."

Kai vėliau gydytojo paklausiau, kodėl taip atsitiko, jeigu visi tyrimai buvo geri, mažylis vystėsi puikiai? Kas atsitiko, kad jį praradau? Atsakymas buvo toks: „turbūt, infekcija, bet teisybės neieškok, nes nerasi, geriau atsipalaiduok ir pamiršk".

Skaudama širdimi kitą dieną grįžau namo.

Ką jaučiau aš, mano šeima, turbūt, supranta tik tie, kas tai patyrė.

Prasidėjo ilgas maratonas pas gydytojus - gal aš kalta, gal manyje problema? Iš kur atsirado ta infekcija?

Išsityriau taip, kaip gyvenime nebuvau tirta ir visur girdėjau tą patį - sveika, viskas gerai. Visi siūlė neskubėti ir laukti pusė metų o tada bandyti vėl. Kartą pakliuvau pas gydytoją, kuris apžiūrėjęs patarė nieko nelaukti ir bandyti dabar. Taigi, praėjus nepilnam pusmečiui mūsų šeimą aplankė siurprizas - aš vėl laukiuosi. Begalinis nerimas ir baimė, kad tik viskas būtų gerai, lydėjo iki mažylio gimimo.


Antroji istorijos dalis - su laiminga pabaiga.

Dienos, kada jis gims, laukėm su nerimu ir baime o nustatytam terminui artėjant, naktį prasidėjo sąrėmiai. Žadinu vyrą, važiuojam. Iki ligoninės 40 km. Sąrėmiai kas 15 minučių.

Ligoninėje 4 val. ryto mane apžiūri, išbara ir liepia važiuoti namo, nes nors sąrėmiai reguliarūs,bet gimdos kaklelis neatsidaręs, taigi, tikrai negimdysiu. Liepia atvažiuoti, kai sąrėmiai bus kas 5 minutes. Grįžtam namo.

Bandau užmigti, bet negaliu, žiūriu į laikrodį - sąrėmiai kas 5 minutes, bet kenčiu, nes gi sakė, kad negimdysiu.

Po geros valandos vyras neištveria ir liepia važiuoti.

Aš išsisukinėju, kad dar anksti, tačiau būsimasis tėtis manęs neklauso ir vėl veža į ligoninę. Pasikeitusi pamaina, vėl mane apžiūri, priėmime pasako, kad pagimdysiu šiandien, atėjusi gydytoja apžiūri ir vėl liepia važiuot namo, nes kaklelis tik 1 cm atsidaręs... Tačiau akušerė ir net sanitarė įkalbinėja gydytoją, kad mane guldytų į gimdyklą, juk sąrėmiai dažni. Gydytoja pasiūlo važiuoti pasivaikščioti po miestą ar pabūti pas draugus (kažin kaip ten pabūt kai atsikvėpt tarp sąrėmių sunku?).

Nors ir labai nenoriai, ji mane paguldo. Taigi, 9 ryto aš gimdykloje, nusiteikusi, kad tikrai dar negimdysiu ir po poros valandų mane perkels į patologinį skyrių. Guliu, vyras ramina.

Gydytoja išbara, kad atvažiavau nepailsėjusi naktį, esu pavargusi ir nepagimdysiu. Tik kaip pailsėti turėjau, nelabai supratau iš jos kalbos. Guliu taip, sąrėmiai vyksta, mane vėl po apžiūros „nuramina",kad negimdysiu šiandien, tik 2 cm. Atsivėręs kaklelis.

Taip praeina diena, epidūrinės nejautros nesiūlo, o aš ir neprašau.

Į pavakarę atvažiuoja sesė, todėl 18 val. išleidžiu vyrą pavalgyt, nes ką - tik 4 cm, tikrai negimdysiu. Staiga suprantu, kad vaikelis pats jau gimsta, šaukiu sesei, kad kviestų gydytoją, nes gimdau, atbėga akušerė ir pažiūrėjusi šaukia visa gerkle „greičiau, greičiau, gimdom!". Vyras vos spėja, ir 20 val. jau sūpuojam savo stebuklą.

Nebuvo tas gimdymas toks baisus, kaip įsivaizdavau, nebuvo taip, kaip galvojau prisiskaičiusi istorijų forumuose. Taip, skaudėjo, bet viskas iš karto pasimiršo, kai mažylis gimė.

Šiandien, praėjus pusantro mėnesio esam laimingi tėvai ir džiaugiamės savo mažyliu.

Svarbiausia - nenuleidom rankų ir jo labai labai laukėm, o dėl pirmo angeliuko aš dar pasidomėsiu, kodėl iki šiol nėra atsakymo, kuris turėjo būti po mėnesio?

Žinau, kad tikrai praradau mažylį dėl gydytojų kaltės, tačiau to įrodyti praktiškai neįmanoma, o ir kas iš to? Kiek sugaišiu laiko, išleisiu pinigų, o mažylio man niekas nesugrąžins, taigi, tegul būna taip, kaip yra, o mes auginsim savo sūnelį.

Visiems noriu palinkėti nenuleisti rankų, tikėti ir džiaugtis mažiuko krykštavimu namuose.

Kristina

Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos (1)

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos
Vaikelio gimimas – didelė šventė šeimai, ir nuo tos įsimintinos dienos daug ką norisi įamžinti ir įprasminti.

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje
„Nėštumai ir gimdymai Ispanijoje – ideali patirtis“. Taip sako lietuvė Justė (32 m.), su vyru ispanu Antonio auginanti du sūnus. Abu jų susilaukė Ispanijoje.

Kiekviena gimdyvė išgirsta šios moters pavardę: kas tokia buvo Virginia Apgar (4)

Kiekviena gimdyvė išgirsta šios moters pavardę: kas tokia buvo Virginia Apgar
Kiekviena nauja mama išgirsta šios moters vardą, bet ne kiekviena žino, kas ji. Kviečiame susipažinti su gydytoja Virginia Apgar.

Vyras gimdyme – už ar prieš? (57)

Vyras gimdyme – už ar prieš?
Štai ir vėl kasmėnesinis tradicinis mamų susibėgimas, o aš skubu užduoti joms klausimą. Ar vyras dalyvavo gimdyme? Ar padėjo? O gal labiau... trukdė?

Sandra: gimdyti važiavau nesitarusi ir likau iš tiesų nustebusi (4)

Sandra: gimdyti važiavau nesitarusi ir likau iš tiesų nustebusi
Tuo įsitikinusi (ir pati patyrusi) žavaus mažylio mama Sandra. Moteris pasakoja, kad, nors gimdymas būna komplikuotas, jis prisiminimuose gali išlikti kaip graži, šviesi diena. Ir didžiąją dalį lemia personalo dėmesys, atidumas ir kompetencija.

Kaip susijęs aštrus maistas ir gimdymas

Kaip susijęs aštrus maistas ir gimdymas
Aštrus maistas paskatina sąrėmius. Tokį patarimą būsimos mamos neretai išgirsta baigiantis nėštumui, kai numatytas gimdymo terminas praėjo, o vaikelis neskuba užgimti

Živilė: gimdyti Estijoje buvo geriau, ramiau ir maloniau, palyginti su Lietuva

Živilė: gimdyti Estijoje buvo geriau, ramiau ir maloniau, palyginti su Lietuva
Živilės ir Deivido šeima augina tris vaikus – du gimdė Lietuvoje, o trečią – Estijoje, Taline.

Kurios ligoninės Lietuvoje turi Naujagimiui palankios ligoninės vardą (26)

Kurios ligoninės Lietuvoje turi Naujagimiui palankios ligoninės vardą
Naujagimiui palankios ligoninės didelę reikšmę skiria sėkmingai žindymo pradžiai. Kokių reikalavimų turi būti laikomasi, norint gauti Naujagimiui palankios ligoninės vardą ir kodėl verta gimdyti būtent šiose gydymo įstaigose?

Akušerė: tai vienas keisčiausių gimdymų, kokį mačiau (6)

Akušerė: tai vienas keisčiausių gimdymų, kokį mačiau
Portale TavoVaikas.lt esame rašę apie daugelį tikrai keistų gimdymų: kuomet moteris pagimdo per labai trumpą laiką, kai gimdymo metu moteris patiria orgazmą ar gimę dvynukai turi skirtingą odos spalvą.

Kauno klinikos pakartotinai pripažintos Naujagimiams palankia ligonine

Kauno klinikos pakartotinai pripažintos Naujagimiams palankia ligonine
Žindymo skatinimo komitetas Kauno klinikas pakartotinai pripažino Naujagimiui palankia ligonine.

Eglė: antrą kartą gimdydama nenorėčiau cezario pjūvio operacijos (9)

Eglė: antrą kartą gimdydama nenorėčiau cezario pjūvio operacijos
Grafikos dizainerė Eglė (26 m.) ir verslininkas Karolis (29 m.) laukdami sūnaus Mykolo (4 m.) atsipalaiduoti negalėjo – tai vienas nesklandumas, tai kitas... Galiausiai – verdiktas: planinė cezario pjūvio operacija.

Ruošiamės į gimdymo namus: neužmirškite pasiimti šių daiktų

Ruošiamės į gimdymo namus: neužmirškite pasiimti šių daiktų
Ginekologijos ir akušerijos skyriaus darbuotojai kartais pajuokauja, kad kai kurie tėveliai į gimdymą atvyksta su tiek lagaminų ir rankinių, kad panašu, jog susiruošė į povestuvinę kelionę ar egzotišką kelių savaičių išvyką. Tiesa, jų laukia vienas svarbiausių įvykių gyvenime, tačiau begalės daiktų, kurių prisikrauna, tikrai neprireiks.

Kokio amžiaus geriausia gimdyti: lietuvių moterų apklausa (75)

Kokio amžiaus geriausia gimdyti: lietuvių moterų apklausa
Vieno atsakymo, žinoma, nerasime, o ir nereikia: kiekvienai tas metas individualus. Tik kartais moteris susimąsto, sutrinka: „Gal jau laikas? O gal dar palaukti?" Pasmalsaukime, kokia mamų nuomonė šiuo klausimu.

Kristinos įspūdžiai po gimdymo Norvegijoje: antrą norėčiau gimdyti tik čia (54)

Kristinos įspūdžiai po gimdymo Norvegijoje: antrą norėčiau gimdyti tik čia
Kurį laiką su vyru Evaldu gyvendama Norvegijoje Kristina Kaziulienė pastojo ir... labai nerimavo dėl tenykštės priežiūros.

Būna ir taip: gimdymas per Naujuosius metus (7)

Būna ir taip: gimdymas per Naujuosius metus
Kiekvienas Naujųjų metų sutikimas būna ypatingas, tačiau toks, kokį patyrė Irina, pasitaiko tik kartą gyvenime. Ir, toli gražu, ne visiems.