Mano gimdymo istorija: ko čia verki, turėsi dar tų vaikų...

 (25)
Kristinos istorijoje yra visko - ir liūdesio, ir džiaugsmo, ir netekties, ir laimės.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Mano istorija susideda iš dviejų dalių.

Pirmoji yra liūdna ir skaudi, antroji - laiminga ir džiugi.

Kai su vyru nutarėm, kad jau norisi, jog namuose krykštautų mažylis, Kalėdinė dovanėlė jau plakė po širdimi. Nėštumas buvo toks, kaip ir daugeliui, pirmus mėnesius pykino, tačiau gydytojai džiaugėsi augančiu mažyliu, turėjom nuotraukas, girdėjom širdelės plakimą, kol vieną dieną po patikrinimo atsidūriau ligoninėje, nes pradėjau labai nestipriai kraujuoti (po gydytojos apžiūros).

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kas laimėjo mėnesio prizą už papasakotą gimdymo istoriją?

Ką gi, po trijų savaičių ligoninėje, 5 nėštumo mėnesį prasidėjo sąrėmiai, akušerė pasiūlė žvakutę nuo skausmo ir pasakė, kad turiu gulėti pakėlusi kojas, praeis. Vyrui buvo pasakyti, kad mažylio neišsaugos, o ar aš liksiu gyva, irgi nežinia, 50 /50.

„Ko čia verki, turėsi dar tų vaikų..."

Iš vyro žvilgsnio supratau, kad nieko gero, nors jis man nieko nesakė ir visaip kaip bandė raminti. Nuėjusi į tualetą supratau vieną - mažylio neturėsim. Po ilgų valandų laukimo - operacija ir gydytojo „raminimas": „ko čia verki, turėsi tu dar tų vaikų..."

Kai vėliau gydytojo paklausiau, kodėl taip atsitiko, jeigu visi tyrimai buvo geri, mažylis vystėsi puikiai? Kas atsitiko, kad jį praradau? Atsakymas buvo toks: „turbūt, infekcija, bet teisybės neieškok, nes nerasi, geriau atsipalaiduok ir pamiršk".

Skaudama širdimi kitą dieną grįžau namo.

Ką jaučiau aš, mano šeima, turbūt, supranta tik tie, kas tai patyrė.

Prasidėjo ilgas maratonas pas gydytojus - gal aš kalta, gal manyje problema? Iš kur atsirado ta infekcija?

Išsityriau taip, kaip gyvenime nebuvau tirta ir visur girdėjau tą patį - sveika, viskas gerai. Visi siūlė neskubėti ir laukti pusė metų o tada bandyti vėl. Kartą pakliuvau pas gydytoją, kuris apžiūrėjęs patarė nieko nelaukti ir bandyti dabar. Taigi, praėjus nepilnam pusmečiui mūsų šeimą aplankė siurprizas - aš vėl laukiuosi. Begalinis nerimas ir baimė, kad tik viskas būtų gerai, lydėjo iki mažylio gimimo.


Antroji istorijos dalis - su laiminga pabaiga.

Dienos, kada jis gims, laukėm su nerimu ir baime o nustatytam terminui artėjant, naktį prasidėjo sąrėmiai. Žadinu vyrą, važiuojam. Iki ligoninės 40 km. Sąrėmiai kas 15 minučių.

Ligoninėje 4 val. ryto mane apžiūri, išbara ir liepia važiuoti namo, nes nors sąrėmiai reguliarūs,bet gimdos kaklelis neatsidaręs, taigi, tikrai negimdysiu. Liepia atvažiuoti, kai sąrėmiai bus kas 5 minutes. Grįžtam namo.

Bandau užmigti, bet negaliu, žiūriu į laikrodį - sąrėmiai kas 5 minutes, bet kenčiu, nes gi sakė, kad negimdysiu.

Po geros valandos vyras neištveria ir liepia važiuoti.

Aš išsisukinėju, kad dar anksti, tačiau būsimasis tėtis manęs neklauso ir vėl veža į ligoninę. Pasikeitusi pamaina, vėl mane apžiūri, priėmime pasako, kad pagimdysiu šiandien, atėjusi gydytoja apžiūri ir vėl liepia važiuot namo, nes kaklelis tik 1 cm atsidaręs... Tačiau akušerė ir net sanitarė įkalbinėja gydytoją, kad mane guldytų į gimdyklą, juk sąrėmiai dažni. Gydytoja pasiūlo važiuoti pasivaikščioti po miestą ar pabūti pas draugus (kažin kaip ten pabūt kai atsikvėpt tarp sąrėmių sunku?).

Nors ir labai nenoriai, ji mane paguldo. Taigi, 9 ryto aš gimdykloje, nusiteikusi, kad tikrai dar negimdysiu ir po poros valandų mane perkels į patologinį skyrių. Guliu, vyras ramina.

Gydytoja išbara, kad atvažiavau nepailsėjusi naktį, esu pavargusi ir nepagimdysiu. Tik kaip pailsėti turėjau, nelabai supratau iš jos kalbos. Guliu taip, sąrėmiai vyksta, mane vėl po apžiūros „nuramina",kad negimdysiu šiandien, tik 2 cm. Atsivėręs kaklelis.

Taip praeina diena, epidūrinės nejautros nesiūlo, o aš ir neprašau.

Į pavakarę atvažiuoja sesė, todėl 18 val. išleidžiu vyrą pavalgyt, nes ką - tik 4 cm, tikrai negimdysiu. Staiga suprantu, kad vaikelis pats jau gimsta, šaukiu sesei, kad kviestų gydytoją, nes gimdau, atbėga akušerė ir pažiūrėjusi šaukia visa gerkle „greičiau, greičiau, gimdom!". Vyras vos spėja, ir 20 val. jau sūpuojam savo stebuklą.

Nebuvo tas gimdymas toks baisus, kaip įsivaizdavau, nebuvo taip, kaip galvojau prisiskaičiusi istorijų forumuose. Taip, skaudėjo, bet viskas iš karto pasimiršo, kai mažylis gimė.

Šiandien, praėjus pusantro mėnesio esam laimingi tėvai ir džiaugiamės savo mažyliu.

Svarbiausia - nenuleidom rankų ir jo labai labai laukėm, o dėl pirmo angeliuko aš dar pasidomėsiu, kodėl iki šiol nėra atsakymo, kuris turėjo būti po mėnesio?

Žinau, kad tikrai praradau mažylį dėl gydytojų kaltės, tačiau to įrodyti praktiškai neįmanoma, o ir kas iš to? Kiek sugaišiu laiko, išleisiu pinigų, o mažylio man niekas nesugrąžins, taigi, tegul būna taip, kaip yra, o mes auginsim savo sūnelį.

Visiems noriu palinkėti nenuleisti rankų, tikėti ir džiaugtis mažiuko krykštavimu namuose.

Kristina

Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Dula Mantautė dalijasi greito ir sklandaus gimdymo istorija (5)

Dula Mantautė dalijasi greito ir sklandaus gimdymo istorija
Mantautė yra dula, keturių pametinukų mama, būsima akušerė, rašanti feisbuke tinklaraštį „Tampu Mama“.

Lietuvoje naujagimiams palankių ligoninių padaugėjo dvigubai skelbiame sąrašą

Lietuvoje naujagimiams palankių ligoninių padaugėjo dvigubai <sup style="color: #ff0000;">skelbiame sąrašą</sup>
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad mūsų šalyje daugėja naujagimiams palankių ligoninių. Iki šiol jų buvo 8, o dabar patvirtinta net 16.

Dviejų vaikų mama: pirmas gimdymas – katastrofa, antras – kaip gimtadienis

Dviejų vaikų mama: pirmas gimdymas – katastrofa, antras – kaip gimtadienis
Taip sako Indrė Rutavičienė, trejų metų Olivijos ir trijų mėnesių Elidijaus mama. Baigusi statybos mokslus Indrė ilgai ieškojo savo kelio. Šiandien ji jaučiasi esanti ten, kur ir turėtų būti.

Į Lietuvą atvyksta garsioji akušerė ir pribuvėja: svarbiausia pagalbos priemonė gimdyvei yra meilė (4)

Į Lietuvą atvyksta garsioji akušerė ir pribuvėja: svarbiausia pagalbos priemonė gimdyvei yra meilė
Su lietuvėmis savo patirtimi pasiruošusi dalintis Angelina Martinez Miranda yra garsi tradicinė akušerė/pribuvėja, gyvenanti ir praktikuojanti Meksikoje. Šį pašaukimą moteris paveldėjo iš savo motinos ir močiutės, kurios taip padėdavo vaikučiams ateiti į šį pasaulį.

Nuskausminamieji gimdymo metu – už ir prieš (32)

Nuskausminamieji gimdymo metu – už ir prieš
Devyni kūdikio laukimo mėnesiai skirti visapusiškam jo atėjimo į šį pasaulį pasiruošimui.

Vyras nenori dalyvauti gimdyme: ar verta jį perkalbėti (83)

Vyras nenori dalyvauti gimdyme: ar verta jį perkalbėti
Besilaukianti moteris norėtų, kad gimdyme dalyvautų ir jos vyras. Tačiau bendro sutarimo pora neranda. Ką patars psichologė Karolina Gurskienė?

Tėveliai raginami neskubėti rinktis virkštelės kraujo bankų paslaugas

Tėveliai raginami neskubėti rinktis virkštelės kraujo bankų paslaugas
Lietuvos bioetikos komitetas ragina žmones atsargiau vertinti privačių virkštelės kraujo bankų Lietuvoje vykdomą veiklą ir neskubėti investuoti savo pinigų į jų siūlomas paslaugas.

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai (17)

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai
Jei prieš gerą dešimtmetį būtume mamų paklausę, ar verta tartis dėl gimdymo su ginekologu ar akušere, daugelis būtų atsakiusios, kad tikrai taip.

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus" (148)

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus"
Austėja (vardas pakeistas), auginanti du vaikučius (1 ir 5 m.) įsitikinusi: „Prieš gimdant su gydytoju tartis būtina."

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai (239)

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai
Ačiū, kad pasitikite mumis ir dalijatės išskirtiniais pasakojimais. Aušra mums parašė savo gimdymo istoriją, nes jaučia nuoskaudų, likusių po gimdymo.

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo (3)

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo
Pažintis su šeima, kuri sostinę iškeitė į Jonavą ir dėl to nė kiek nesigaili.

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą
Filmas be romantiškų bučinių, kūniškos meilės, paskui ir gimdymo scenos man - kaip vaikui knyga be iliustracijų. Kada pasvajoti, įsijausti, paverkti? Tačiau kai kurie filmų mums įpiršti stereotipai atkeliauja ir į tikrą gyvenimą. Vieni trukdo, kiti - ne. Kas tikra, o kas išgalvota, klausiame gydytojo akušerio ginekologo Egidijaus Jakiūno.

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio (31)

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio
„Kadangi šiuo metu išgyvenam sunkiausią periodą savo gyvenime - netekome kūdikio, nusprendėme pasidalinti savo liūdna istorija... Žinau, kad jūs nerašote tokių liūdnų straipsnių, bet tikiuosi, kad tėveliams kurie neteko savo vaikučių bus lengviau, nes žinos kad jie ne vieni tokie“.

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei
Mantautė yra dula, keturių pametinukų mama, būsima akušerė, rašanti feisbuke tinklaraštį Tampu Mama (ČIA). Mantautės tikslas – kad daugiau moterų įgautų pasitikėjimo, tikėjimo ir ramybės, o gimdymas būtų gražus, saugus ir be streso.

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų
Austėja itin skrupulingai planavo nėštumą, tikėjosi sklandaus gimdymo ir jokių „staigmenų", tačiau, kaip pati sako, į daug ką neatkreipė dėmesio ir pridarė daugybę klaidų. Laimei, iš to pasimokė ir tikisi, kad kitoms būsimosioms mamoms jos patirtis padės būti tvirtesnėms.