Mano gimdymo istorija: ko čia verki, turėsi dar tų vaikų...

 (25)
Kristinos istorijoje yra visko - ir liūdesio, ir džiaugsmo, ir netekties, ir laimės.
Mano gimdymo istorija: ko čia verki, turėsi dar tų vaikų...
© Shutterstock nuotr.

Mano istorija susideda iš dviejų dalių.

Pirmoji yra liūdna ir skaudi, antroji - laiminga ir džiugi.

Kai su vyru nutarėm, kad jau norisi, jog namuose krykštautų mažylis, Kalėdinė dovanėlė jau plakė po širdimi. Nėštumas buvo toks, kaip ir daugeliui, pirmus mėnesius pykino, tačiau gydytojai džiaugėsi augančiu mažyliu, turėjom nuotraukas, girdėjom širdelės plakimą, kol vieną dieną po patikrinimo atsidūriau ligoninėje, nes pradėjau labai nestipriai kraujuoti (po gydytojos apžiūros).

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kas laimėjo mėnesio prizą už papasakotą gimdymo istoriją?

Ką gi, po trijų savaičių ligoninėje, 5 nėštumo mėnesį prasidėjo sąrėmiai, akušerė pasiūlė žvakutę nuo skausmo ir pasakė, kad turiu gulėti pakėlusi kojas, praeis. Vyrui buvo pasakyti, kad mažylio neišsaugos, o ar aš liksiu gyva, irgi nežinia, 50 /50.

„Ko čia verki, turėsi dar tų vaikų..."

Iš vyro žvilgsnio supratau, kad nieko gero, nors jis man nieko nesakė ir visaip kaip bandė raminti. Nuėjusi į tualetą supratau vieną - mažylio neturėsim. Po ilgų valandų laukimo - operacija ir gydytojo „raminimas": „ko čia verki, turėsi tu dar tų vaikų..."

Kai vėliau gydytojo paklausiau, kodėl taip atsitiko, jeigu visi tyrimai buvo geri, mažylis vystėsi puikiai? Kas atsitiko, kad jį praradau? Atsakymas buvo toks: „turbūt, infekcija, bet teisybės neieškok, nes nerasi, geriau atsipalaiduok ir pamiršk".

Skaudama širdimi kitą dieną grįžau namo.

Ką jaučiau aš, mano šeima, turbūt, supranta tik tie, kas tai patyrė.

Prasidėjo ilgas maratonas pas gydytojus - gal aš kalta, gal manyje problema? Iš kur atsirado ta infekcija?

Išsityriau taip, kaip gyvenime nebuvau tirta ir visur girdėjau tą patį - sveika, viskas gerai. Visi siūlė neskubėti ir laukti pusė metų o tada bandyti vėl. Kartą pakliuvau pas gydytoją, kuris apžiūrėjęs patarė nieko nelaukti ir bandyti dabar. Taigi, praėjus nepilnam pusmečiui mūsų šeimą aplankė siurprizas - aš vėl laukiuosi. Begalinis nerimas ir baimė, kad tik viskas būtų gerai, lydėjo iki mažylio gimimo.


Antroji istorijos dalis - su laiminga pabaiga.

Dienos, kada jis gims, laukėm su nerimu ir baime o nustatytam terminui artėjant, naktį prasidėjo sąrėmiai. Žadinu vyrą, važiuojam. Iki ligoninės 40 km. Sąrėmiai kas 15 minučių.

Ligoninėje 4 val. ryto mane apžiūri, išbara ir liepia važiuoti namo, nes nors sąrėmiai reguliarūs,bet gimdos kaklelis neatsidaręs, taigi, tikrai negimdysiu. Liepia atvažiuoti, kai sąrėmiai bus kas 5 minutes. Grįžtam namo.

Bandau užmigti, bet negaliu, žiūriu į laikrodį - sąrėmiai kas 5 minutes, bet kenčiu, nes gi sakė, kad negimdysiu.

Po geros valandos vyras neištveria ir liepia važiuoti.

Aš išsisukinėju, kad dar anksti, tačiau būsimasis tėtis manęs neklauso ir vėl veža į ligoninę. Pasikeitusi pamaina, vėl mane apžiūri, priėmime pasako, kad pagimdysiu šiandien, atėjusi gydytoja apžiūri ir vėl liepia važiuot namo, nes kaklelis tik 1 cm atsidaręs... Tačiau akušerė ir net sanitarė įkalbinėja gydytoją, kad mane guldytų į gimdyklą, juk sąrėmiai dažni. Gydytoja pasiūlo važiuoti pasivaikščioti po miestą ar pabūti pas draugus (kažin kaip ten pabūt kai atsikvėpt tarp sąrėmių sunku?).

Nors ir labai nenoriai, ji mane paguldo. Taigi, 9 ryto aš gimdykloje, nusiteikusi, kad tikrai dar negimdysiu ir po poros valandų mane perkels į patologinį skyrių. Guliu, vyras ramina.

Gydytoja išbara, kad atvažiavau nepailsėjusi naktį, esu pavargusi ir nepagimdysiu. Tik kaip pailsėti turėjau, nelabai supratau iš jos kalbos. Guliu taip, sąrėmiai vyksta, mane vėl po apžiūros „nuramina",kad negimdysiu šiandien, tik 2 cm. Atsivėręs kaklelis.

Taip praeina diena, epidūrinės nejautros nesiūlo, o aš ir neprašau.

Į pavakarę atvažiuoja sesė, todėl 18 val. išleidžiu vyrą pavalgyt, nes ką - tik 4 cm, tikrai negimdysiu. Staiga suprantu, kad vaikelis pats jau gimsta, šaukiu sesei, kad kviestų gydytoją, nes gimdau, atbėga akušerė ir pažiūrėjusi šaukia visa gerkle „greičiau, greičiau, gimdom!". Vyras vos spėja, ir 20 val. jau sūpuojam savo stebuklą.

Nebuvo tas gimdymas toks baisus, kaip įsivaizdavau, nebuvo taip, kaip galvojau prisiskaičiusi istorijų forumuose. Taip, skaudėjo, bet viskas iš karto pasimiršo, kai mažylis gimė.

Šiandien, praėjus pusantro mėnesio esam laimingi tėvai ir džiaugiamės savo mažyliu.

Svarbiausia - nenuleidom rankų ir jo labai labai laukėm, o dėl pirmo angeliuko aš dar pasidomėsiu, kodėl iki šiol nėra atsakymo, kuris turėjo būti po mėnesio?

Žinau, kad tikrai praradau mažylį dėl gydytojų kaltės, tačiau to įrodyti praktiškai neįmanoma, o ir kas iš to? Kiek sugaišiu laiko, išleisiu pinigų, o mažylio man niekas nesugrąžins, taigi, tegul būna taip, kaip yra, o mes auginsim savo sūnelį.

Visiems noriu palinkėti nenuleisti rankų, tikėti ir džiaugtis mažiuko krykštavimu namuose.

Kristina

Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Skaitytojos išpažintis: po gimdymo namo grįžau be sūnelio (86)

Skaitytojos išpažintis: po gimdymo namo grįžau be sūnelio
Uteniškiai Rūta ir Dainius (vardai pakeisti) su džiugesiu laukė gimsiančio vaikelio. Rūta visą nėštumą jautėsi gerai, problemų nebuvo, tad net nenumanė, kokį pragarą teks ištverti prasidėjus gimdymui.

Psichologė: kaip pagimdyti be skausmo (7)

Psichologė: kaip pagimdyti be skausmo
Nors gimdymas yra fiziologinis procesas, pasitelkiant žmogaus psichologiją jį galima ištverti sunkiau arba lengviau.

Svarbu žinoti: gimdymo traumos (9)

Svarbu žinoti: gimdymo traumos
Gimdymas visuomet kelia rūpestį dėl sėkmingos jo eigos, kuri svarbi tiek motinos, tiek kūdikio gerovei.

Lietuvių mamos atvirai: ko labiausiai bijojau per gimdymą? (8)

Lietuvių mamos atvirai: ko labiausiai bijojau per gimdymą?
Bijoti – natūralu ir žmogiška, bet baimės akys didelės, tad dažnai situaciją piešiame daug tamsesnėmis spalvomis, nei ji yra iš tiesų.

Naujagimiui palankioje ligoninėje svarbiausias dėmesys – žindymui

Naujagimiui palankioje ligoninėje svarbiausias dėmesys – žindymui
Šiemet Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir UNICEF paskelbta Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyva mini 25-erių metų jubiliejų.

2 vaikų mama: iki antrojo gimdymo nežinojau, kas yra skausmas

2 vaikų mama: iki antrojo gimdymo nežinojau, kas yra skausmas
Sudėtingas nėštumas, daug išgyvenimų, fizinio ir dvasinio skausmo, ne ką paprastesnis ir gimdymas – vien jau tai, kad gimusi mergytė nekvėpavo... Prisiminusi visa tai Žydra Mikalauskė sako, kad kojos lūžis, palyginti su skausmu, kurį teko ištverti, – niekai. Ir nepaliauja šypsotis.

Siūlo po gimdymo neišmesti virkštelės ir paversti ją meno kūriniu (14)

Siūlo po gimdymo neišmesti virkštelės ir paversti ją meno kūriniu
Po gimdymo virkštelė, jungusi mamą su kūdikiu, tampa nebereikalinga ir yra išmetama. Tačiau viena įmonė sugalvojo netradicinį jų panaudojimo būdą.

60 metų moteris pirmą kartą tapo mama: gimė dvyniai (11)

60 metų moteris pirmą kartą tapo mama: gimė dvyniai
Amerikietė Claudette Cook savo vėlyvą nėštumą vadina Dievo dovana ir sako, kad vaikų gimimas į jų namus atnešė didžiulį džiaugsmą.

Danijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymo ypatumus (34)

Danijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymo ypatumus
Kristina Lukošiūtė-Balslev (29 m.) su vyru Simon Balslev (32 m) ir dviem vaikučiais gyvena Danijoje. „Nėštumo priežiūra čia – puiki, gimdymai praėjo ramiai, esu labai patenkinta", – sako Kristina. Kas Danijoje kitaip nei pas mus?

7 mitai apie cezario pjūvį, kuriuos reikia vyti lauk (13)

7 mitai apie cezario pjūvį, kuriuos reikia vyti lauk
Nepaisant to, kad pastaraisiais metais beveik trečdalis vaikų gimsta po cezario pjūvio operacijos, vis dar gajūs įvairūs su šia procedūra susiję mitai.

Mamos atvirai: kiek kainuoja gimdymas Lietuvoje? (30)

Mamos atvirai: kiek kainuoja gimdymas Lietuvoje?
Ne paslaptis, kad nemažai mamų prieš gimdymą susiranda patikimą gydytoją, susitaria ir jam sumoka. Už tai, kad reikiamu momentu bus šalia, prižiūrės ir padės. Kaip dažnai mamos tariasi ir kokios tai sumos? 15 mamų iš Lietuvos ir užsienio – 15 nuomonių ir patirčių (vardai jų prašymu pakeisti).

Gydytojas Egidijus Jakiūnas – atvirai apie įsimintiniausius gimdymus, nutikusius per jo praktiką (19)

Gydytojas Egidijus Jakiūnas – atvirai apie įsimintiniausius gimdymus, nutikusius per jo praktiką
Sakoma, kad gydytojo akušerio ginekologo specialybė yra pati gražiausia, nes jis pirmasis pasitinka į pasaulį besibeldžiančią naują gyvybę. Tiesa, kartais tai daryti tenka ekstremaliomis sąlygomis.

Psichologė – apie gimdymą su vyru: kada tai išties padeda, o kada – trukdo (105)

Psichologė – apie gimdymą su vyru: kada tai išties padeda, o kada – trukdo
Gimdyti su vyru šiandien yra taip pat savaime suprantama, kaip kartu eiti į pirmąjį ultragarsinį nėštumo tyrimą. Eiti kartu tikrai nėra būtina, tačiau vieniems būsimiems tėčiams tai labai svarbus įvykis, kurio jie nenori praleisti, kiti nesuteikia tam tokios didelės reikšmės.

Nuotraukos, kurios atima žadą: kaip iš arti atrodo gimdymas (95)

Nuotraukos, kurios atima žadą: kaip iš arti atrodo gimdymas
Lietuvoje vis dar populiarėjanti labai pamažu, gimdymo fotosesija užsienyje jau seniai nieko nestebina. Kai kurie fotografai specializuojasi fotografuodami tik nėštumus ir gimdymus.

Dviejų vaikų mama: kaip aš gimdžiau visiškai be skausmo (33)

Dviejų vaikų mama: kaip aš gimdžiau visiškai be skausmo
Gimdymas be skausmo. Sakysite, taip nebūna? Būna! Dviejų vaikučių (3,5 ir 2 m.) mama Liepa ir pati netikėjo, kad gimdyti be skausmo – įmanoma...