Mano gimdymo istorija: neplanavau turėti vaikų

 (9)
Tomos nėštumo ir gimdymo istorija patvirtina seną gerą tiesą. Planuok neplanavęs, o bus taip, kaip reikia...
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

„Vaikų turėti neplanavau" - keista tokius žodžius girdėti iš moters, tačiau prisipažinsiu, net ir dabar vis dar keista, kad jau turiu.

Būdama 16 - os pasvajodavau su draugėm, kad turėsiu sūnų ir net buvau sugalvojus tris galimus vardus. Tačiau metai lekia, ir visi tie pokalbiai pasimiršta, lieka tik mergaitiškais paistalais. Svetimi vaikai niekada per daug manęs nemėgo, ir man tai tiko, nes jų kaip ir neplanavau turėti.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip nepalūžti Londone su keturiais vaikais?
Tiesa ir mitai apie cezario pjūvio operaciją

Tačiau taip jau atsitiko, kad po keturių draugystės mėnesių su dabartiniu mano vyru, paaiškėjo, kad laukiamės. Tos akimirkos buvo tikrai sunkios, nes nėštumas buvo neplanuotas. Dėkoju likimui, kad man skyrė tokį supratingą ir mylintį vyrą, su kuriuo viską ištvėrėm ir, galima sakyti, abu suaugom per naktį. Kai ginekologė pasakė verdiktą: „Sveikinu, 6 savaitės nėščia!", kai padavė juodai baltą nuotraukytę su mažyčiu baltu taškeliu viduryje, ašaros ėmė riedėti skruostai. Tai mano pasaulį apvertė aukštyn kojom.

Rytinių pykinimų išvengiau, bet likimas manęs nepamiršo - gavau vakarinius.

Jie nebuvo tokie jau baisūs, bet pakartoti nesutikčiau. Labai laukėm antros echoskopijos, nes pirmojoje lyties nepasakė, o smalsumas buvo begalinis. Tačiau kai ir po antros nieko nesužinojom - nusprendėm, kad ir nenorim žinoti - tebūnie staigmena!

Vėliau ginekologė pareiškė, kad turiu ruoštis cezariui, nes vaikutis dar neapsisuko ir yra kojomis į priekį. Peiliai ir visi kiti gydymo įstaigų aparatai man nelabai patiko, tad išsigandom visi. Tačiau mama ramino, kad nėr ko pergyventi, jei reiks, tai ir apsisuks, kai pačiam vaikučiui bus geriausia. Ir ką jūs manote, jau po poros dienų vėlų vakarą pajutau didesnius, nei įprastai mažylio judesius, maniau, kad mane perplėš pusiau, o jis ėmė ir apsisuko!

Viskas klostėsi puikiai iki 8-jo mėn.

Kaip vėliau po ilgų skausmų bei varginančių tyrimų paaiškėjo - vaikutis didelis ir užspaudė inkstą. Pasirinkimai buvo du - šuntuoti arba leisti antibiotikus. Pastarasis - lengvesnis, tad ir pasirinkom. Iš ligoninės išleido po savaitės. Visi lengviau atsikvėpėm ir laukėm termino. Gimdymo data buvo nustatyta sausio 23-ją.

Gruodžio pabaigoje įsisukom į šventinį siautulį, juk Kalėdos. Vaikučio kraitelis į ligoninę paruoštas. Manieji tėvai gyvena mažesniame miestelyje, tad vykom kalėdoti su baime, kad tik nepaskubėtų į pasaulį. Visiems buvo keista, kad nenorim žinoti vaikučio lyties, o mums buvo svarbiausia, kad sveikas ir ramus.

Artėjo terminas, ir mes rinkom vardus.

O į mano širdį pasibeldė prisiminimai iš paauglystės - trys berniukiški vardai. Mergaitišką turėjau išsirinkus tik vieną, bet ir dėl jo dvejojau. Visą nėštumą jaučiau, kad po širdim nešioju sūnų, tačiau bijojau tai ištarti garsiai, net vyrui, nes bijojau, kad intuicija gali klysti. Ilgai diskutuodami su vyru apie galimą vaiko vardą, nutarėm, kad berniukiškus išsirinkom 3 galimus, o mergaitiškų dar paieškosim iki gimimo.

Atėjus sausio 23-jai jokių skausmų nesulaukiau, tad dar galėdama ir turėdama laisvo laiko išlėkiau į miestą, susitikau su kolegomis, kurie vis juokėsi, kad vis dar su pilvu. Dauguma stebėjosi, kad termino dieną vaikštau mieste. Taip praėjo dar trys dienos. Sausio 26-sios vakare vėl prasidėjo parengiamieji sąrėmiai. Jie ilgai netrukdavo, tad nepanikavau. Tačiau besiruošdami miegoti su vyru juokavom, kad būtų įspūdinga jei vaikutis į pasaulį pasibelstų 27- tą dieną, nes skaičius 27 yra mano likimo skaičius - dauguma svarbių gyvenimo įvykių yra susiję su šiuo skaičiumi. Vyras greit užmigo, o aš nujausdama artėjantį svarbų įvykį skaičiavau minutes tarp sąrėmių.

Sausio 27 d. pirmą valandą nakties jau gulėjau gimdymo palatoj.

Atvažiavus kaklelis jau buvo prasivėręs 6 cm, o epiduriniam nuskausminimui jau buvo per vėlu. 05.15 val. tapome tėvais. Abu verkėm iš džiaugsmo, o ant mano krūtinės gulėjo mažytis mėlynakis Leonardas!

Toma

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai (6)

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai
Jei prieš gerą dešimtmetį būtume mamų paklausę, ar verta tartis dėl gimdymo su ginekologu ar akušere, daugelis būtų atsakiusios, kad tikrai taip.

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus" (146)

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus"
Austėja (vardas pakeistas), auginanti du vaikučius (1 ir 5 m.) įsitikinusi: „Prieš gimdant su gydytoju tartis būtina."

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai (239)

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai
Ačiū, kad pasitikite mumis ir dalijatės išskirtiniais pasakojimais. Aušra mums parašė savo gimdymo istoriją, nes jaučia nuoskaudų, likusių po gimdymo.

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo (3)

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo
Pažintis su šeima, kuri sostinę iškeitė į Jonavą ir dėl to nė kiek nesigaili.

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą
Filmas be romantiškų bučinių, kūniškos meilės, paskui ir gimdymo scenos man - kaip vaikui knyga be iliustracijų. Kada pasvajoti, įsijausti, paverkti? Tačiau kai kurie filmų mums įpiršti stereotipai atkeliauja ir į tikrą gyvenimą. Vieni trukdo, kiti - ne. Kas tikra, o kas išgalvota, klausiame gydytojo akušerio ginekologo Egidijaus Jakiūno.

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio (31)

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio
„Kadangi šiuo metu išgyvenam sunkiausią periodą savo gyvenime - netekome kūdikio, nusprendėme pasidalinti savo liūdna istorija... Žinau, kad jūs nerašote tokių liūdnų straipsnių, bet tikiuosi, kad tėveliams kurie neteko savo vaikučių bus lengviau, nes žinos kad jie ne vieni tokie“.

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei
Mantautė yra dula, keturių pametinukų mama, būsima akušerė, rašanti feisbuke tinklaraštį Tampu Mama (ČIA). Mantautės tikslas – kad daugiau moterų įgautų pasitikėjimo, tikėjimo ir ramybės, o gimdymas būtų gražus, saugus ir be streso.

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų
Austėja itin skrupulingai planavo nėštumą, tikėjosi sklandaus gimdymo ir jokių „staigmenų", tačiau, kaip pati sako, į daug ką neatkreipė dėmesio ir pridarė daugybę klaidų. Laimei, iš to pasimokė ir tikisi, kad kitoms būsimosioms mamoms jos patirtis padės būti tvirtesnėms.

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme (48)

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme
Gali būti, kad skaitėte ne vieną straipsnį ar klausėtės diskusijos apie tai, ar vyrams vieta gimdykloje. Daugelis moterų apie tai turi tvirtą savo nuomonę, o ką mano patys vyrai?

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos (1)

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos
Vaikelio gimimas – didelė šventė šeimai, ir nuo tos įsimintinos dienos daug ką norisi įamžinti ir įprasminti.

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje
„Nėštumai ir gimdymai Ispanijoje – ideali patirtis“. Taip sako lietuvė Justė (32 m.), su vyru ispanu Antonio auginanti du sūnus. Abu jų susilaukė Ispanijoje.

Kiekviena gimdyvė išgirsta šios moters pavardę: kas tokia buvo Virginia Apgar (4)

Kiekviena gimdyvė išgirsta šios moters pavardę: kas tokia buvo Virginia Apgar
Kiekviena nauja mama išgirsta šios moters vardą, bet ne kiekviena žino, kas ji. Kviečiame susipažinti su gydytoja Virginia Apgar.

Vyras gimdyme – už ar prieš? (57)

Vyras gimdyme – už ar prieš?
Štai ir vėl kasmėnesinis tradicinis mamų susibėgimas, o aš skubu užduoti joms klausimą. Ar vyras dalyvavo gimdyme? Ar padėjo? O gal labiau... trukdė?

Sandra: gimdyti važiavau nesitarusi ir likau iš tiesų nustebusi (4)

Sandra: gimdyti važiavau nesitarusi ir likau iš tiesų nustebusi
Tuo įsitikinusi (ir pati patyrusi) žavaus mažylio mama Sandra. Moteris pasakoja, kad, nors gimdymas būna komplikuotas, jis prisiminimuose gali išlikti kaip graži, šviesi diena. Ir didžiąją dalį lemia personalo dėmesys, atidumas ir kompetencija.

Kaip susijęs aštrus maistas ir gimdymas

Kaip susijęs aštrus maistas ir gimdymas
Aštrus maistas paskatina sąrėmius. Tokį patarimą būsimos mamos neretai išgirsta baigiantis nėštumui, kai numatytas gimdymo terminas praėjo, o vaikelis neskuba užgimti