Kad vaikiškos pasakos nevirstų košmarais

Kaip atsirinkti tinkamas pasakas vaikui? Apie tai pasakoja VšĮ „Pilni namai“ edukologė Greta Kacinauskaitė - Ivanauskienė.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ar jau turite TAVO VAIKO programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir skaitykite mus dar patogiau: „iPhone“, „Android“.

„Raudonkepuraitė“, „Vilkas ir septyni ožiukai“, „Snieguolė ir 7 nykštukai“, „Miegančioji gražuolė“, „Mėlynbarzdis“ , „Trys paršiukai“, „Pelenė“ - tai itin populiarios pasakos, su kuriomis vaikai susipažįsta dar vaikystėje. Jos turtingos įsimintinais ir atpažįstamais personažais, tačiau siužeto linijos toli gražu nevaikiškos. Kai kuriose pasakose apstu muštynių, mirčių ir patyčių. Ar tikrai tokios pasakos tinkamos vaikų ugdymui ir, kaip atsirinkti tinkamą pasaką?

Viena iš esminių pasakos funkcijų yra ugdyti. Vaikai lengvai gali įsijausti į pasakas, personažus, todėl tinkamai parinkta pasaka, gali būti puiki priemonė ugdyti moralę, koreguoti netinkamą elgesį, formuoti socialinius gebėjimus. Vis dėl to, pasakų atranka darželiuose ir mokyklose nėra dažnas reiškinys, todėl turime, ką turime. Ugdytojas ima į rankas pasaką iš pasakų rinkinio ir skaito. Skaito su visais vaizdingais aprašymais, kaip vilkas praryja močiutę ir Raudonkepuraitę, o vėliau jam prapjaunamas pilvas. Ar numanote, kaip visa tai įsivaizduoja keturmetis? Kokie jausmai jam kyla? Vargu, ar moralas pasieks vaiko ausį, jei jis patirs išgąstį, baimę, nerimą.

Baisūs siužetai ne tik gali gąsdinti vaiką, tačiau sekant tokias pasakas yra akcentuojamas netinkamas, nekonstruktyvus elgesys. Apie nekonstruktyvų ir netinkamą elgesį galima kalbėti, analizuoti jam pasireiškus realybėje. O štai pasakas, kuriose yra smurto ar patyčių motyvų, vertėtų padėti į šalį dėl to, kad tai yra netinkamo pavyzdžio šaltinis. Šį pavyzdį vaikas gali suinterpretuoti neteisingai ir jo pasisemti. Dėl šios priežasties verta ignoruoti netinkamą elgesį, tai reiškia - atsisakyti populiariųjų pasakų.

Dar daugiau klausimų kelia populiariųjų pasakų moralai. Pavyzdžiui, jei nedirbsi darbo atsakingai, ar tikrai tave užgrius negandos, kaip atsitiko dvejiems paršiukams iš pasakos "Trys paršiukai"? Arba jei būsi geras ir nuolankus net ir tave žeminantiems žmonėms, ar tikrai tau nusišypsos laimė, kaip tai nutiko Pelenei? Šios pasakos byloja apie senąją moralės sistemą - jei nedarysi gerai, nebūsi geras, tai tave kažkas kažkaip nubaus. Vadinasi, moralizavimas šiose pasakose yra grįstas baime. Vargu, ar teisinga reikalauti iš vaiko gražaus ir gero elgesio jį bauginant. Moralės normos, gražus elgesys, gerumas turi būti ugdomas vaikui keliant teigiamus jausmus.

Kita vertus, populiariosios pasakos nėra blogos, jos yra mūsų kultūros ir istorijos dalis, jose daug simbolinių prasmių, informacijos apie senąją moralę ir ugdymą ja. Šios pasakos tiesiog nėra tinkamos darželinio bei pradinių klasių amžiaus vaikų ugdymui. Tuomet kyla klausimas, kokios pasakos yra tinkamos?

Pagrindinė taisyklė, kuria derėtų vadovautis yra "skirtingos pasakos - skirtingiems ugdymo tikslams". Minėtosios pasakos labiausiai tinka kultūros mokymui, senosios moralės analizei mokykliniame amžiuje. Mažesnio amžiaus vaikams reikalingos kruopščiai antrinktos pasakos, kuriomis nebauginama, negriaunama, o kuriomis yra kuriama. Kuriamas geru pavyzdžiu grįstas elgesys, pasitikėjimas aplinka ir savimi.

Renkant pasaką vaikui svarbu ją perskaityti pačiam ir įsitikinti turinio tinkamumu, ar pastarasis atitinka vaiko raidą, ar yra aktualus. Būtina pergalvoti, ar pasaka išpildys Jūsų keliamus ugdymo tikslus. Jei tikslų nekeliate ir/ar nežinote pasakos, geriau jos nesekite vaikui, nes galite pridaryti daugiau bėdos nei naudos.

Taigi, svarbu galvoti, kokią informaciją, kada ir kaip pateikti vaikui. Netgi tuomet, kai tai yra paprasčiausios vaikiškos pasakos. Svarbu jas patiems skaityti ir pergalvoti, kad vaikiškos pasakos netaptų košmarais.

Edukologė Greta Kacinauskaitė - Ivanauskienė

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Kaip užauginti pasitikintį savimi vaiką: patarimai tėvams

Savigarba ir pasitikėjimas – labai svarbios savybės ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų gyvenime. Kaip galime padėti išmintingai ugdyti savo vaiko savimonę ir savivertę?

Psichologė J.Baltuškienė: patenkinus vaiko poreikius, krizių galima išvengti

Skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais formuojasi vis kitos savybės, atsiranda naujų poreikių, daugėja norų. Kaip jų neužslopinti, kad vaikas augtų pasitikintis savimi ir kitais, iniciatyvus ir savarankiškas, mokėtų atpažinti savo jausmus ir juos reikšti?

Teo ir Ieva pristato: nerealiai smagūs žaidimai su ledukais

Šilti orai lepina mus saulės šiluma ir malonia akims žaluma. Vis daugiau laiko praleidžiame lauke.

Kaip susikalbėti su vaikais? Knygų TOP 5

Kaip susikalbėti su vaikais? Ar svarbu tenkinti visus jų pageidavimus, kad mažieji galėtų jaustis laimingi ? Kokie iššūkiai kyla auginant paauglį ir kaip juos įveikti? Kaip išugdyti tarpusavio pagarbą ir pasitikėjimą?

Psichologė – apie vaikus ir nuogumą: ko turi nepamiršti tėvai

Augant mažyliui, tėvai susiduria su vis įvairesniais klausimais – vaikui ima rūpėti, kaip jis atrodo, kaip atrodo kiti, kaip jis rengiasi ir kas slepiasi po skirtingų lyčių rūbais.

5 patarimai, kaip užauginti genijų

Kiekvieno vaiko tėvai norėtų, kad užaugęs jis būtų protingas ir sumanus, kad jį lydėtų sėkmė asmeniniame bei profesiniame gyvenime. Kaip padėti vaikui tai pasiekti.

Kuriant gerus santykius su vaiku tėvams svarbu laikytis trijų pagrindinių taisyklių

Atrodo, kad gimus vaikui tas abipusis santykis tiesiog užgimsta savaime.

Ar tikrai paklusnus vaikas geriau už neklausantį tėvų: psichologės komentaras

Vienas vaikas auga paklusnus, kitas nelabai. Vieno elgesiu darželio auklėtojos ir mokytojai džiaugiasi, kito – nelabai. Ar vaiko paklusnumas yra prigimtinis ar įgytas? Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Psichologė – apie vaiko elgesį, kuris priverčia tėvus raudonuoti (1)

Skaitytojos atsiųstas klausimas inspiravo psichologę Daivą Čeponienę išsamiai pamąstyti, kur yra riba tarp nekaltos vaiko nuomonės išsakymo ir patyčių, kurios skaudina kitą.

Teo ir Ieva pristato: lavinantys užsiėmimai, kurie išmokys vaiką raidžių

Raidės - tai neatsiejama mūsų pasaulio dalis. Su jomis susiduriame kiekvieną dieną. Lygiai taip pat ir vaikai. Nors vieningos nuomonės, kada pradėti savo vaiką mokyti raidžių nėra, manau, yra labai svarbu nepraleisti momento, kai vaikas pradeda jomis domėtis.

Skatindami vaikus domėtis įvairiomis veiklomis, padėsime atsiskleisti jų gabumams

Šiandien, kai virtuali realybė taip vilioja, vaikų interesų spektras dažnai tik ja ir apsiriboja.

Neringa Čereškevičienė: visi vaikai iš prigimties talentingi

Daugeliui Lietuvos žmonių charizmatiškosios Neringos Čereškevičienės pristatinėti nereikia: ji jau daugiau nei du dešimtmečius gyvuojančio projekto vaikams ir ne vaikams „Telebimbam" įkūrėja ir siela.

Kodėl aš mokysiu savo dukrą drąsos, o ne tobulumo

Moteris nuo mažens moko būti geromis, mylinčiomis, kantriomis, dėmesingomis, mandagiomis, rūpestingomis, švelniomis ir mielomis.

Gabija Vitkevičiūtė: vaikams skaitome kiekvieną dieną

Mama, žurnalistė, komunikacijos specialistė, rašytoja Gabija Vitkevičiūtė yra iš tų moterų, kurias taip ir norisi apibūdinti: veikli. Ar veiklios moters dienoje užtenka laiko paskaityti knygą, skaityti su vaikais?

Kodėl mes taip dažnai supykstame ant savo vaikų

Pakalbėkime apie tai, kaip nepykti ant vaiko. Šis klausimas labai aktualus daugumai tėvų.