Kada geriausia pradėti vaiką mokyti užsienio kalbos: tiesa ir mitai

Kol vaikas gerai nemoka gimtosios kalbos, pradėti mokytis svetimų kalbų ne tik kad nėra reikalo, bet netgi kenksminga, nes paskui paūgėjęs nė vienos gerai nemokės - tai bene populiariausias mitas, kurio, pasisukus kalbai apie užsienio kalbų mokymąsi ankstyvojoje vaikystėje, dažnai nusitveria tėvai. Pasak specialistų, tokia nuostata ne tik klaidinga, bet ir žalinga, nes iš vaiko atimama galimybė natūraliai ugdyti loginį mąstymą ir lavėti emociškai. O nuogąstavimai dėl kartais paniojamų skirtingų kalbų žodžių ir gramatinių konstrukcijų neigiamos įtakos - nepagrįsti, nes vaikas viso labo taip eksperimentuoja ir mokosi suvokti įvairių kalbų panašumus bei skirtumus.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Į neseniai duris atvėrusią anglų kalbos mokyklėlę „Pingu's English" susirinko kaip visada gausus Daugiavaikių šeimų asociacijai MES priklausančių šeimų būrys. Mažuosius atviliojo galimybė iš arčiau susipažinti su anglų kalba, pasiklausyti bendraamžių kolektyvo „Boružiukai" iš Artūro Noviko džiazo mokyklos, o tėvelius - atvira diskusija su specialistais, kada ateina laikas mažiesiems mokytis ištarti pirmuosius žodžius užsienietiška šneka.

TAIP PAT SKAITYKITE:
10 mamų atvirauja, kaip pasikeitė santykiai su vyrais po gimdymo
Kaip nuo gimimo bendrauti su skirtingų Zodiako ženklų vaikais?

Pokalbį pradėjusi keturių vaikų mama Skaidrė Vainikauskaitė, iš profesijos - žurnalistė, dešimt pastarųjų metų vaikų auginimą derina su laisvai samdomos vertėjos darbu. Persiorientuoti privertė vadinamoji naktinė mokesčių reforma, apkrovusi didžiule mokesčių našta laisvai samdomus kūrybinius darbuotojus, tad daugelio jų paslaugos redakcijoms tapo nebeįperkamos. Būtent geras anglų kalbos mokėjimas, pasak S. Vainikauskaitės, leido jai neiškristi iš darbo rinkos, neprarasti pajamų, o  svarbiausia - pasitikėjimo savo jėgomis.

Juolab kad kiekviena kalba - tai unikali galimybė pažvelgti į mus supantį pasaulį kiek kitu kampu ir kitakalbio žmogaus žvilgsniu. „Kiekviena kalba, atrodytų, tuos pačius gyvenimo reiškinius interpretuoja vis kitaip. Pavyzdžiui, jei lietuviui pliaupia kaip iš kibiro - tai anglui lyja katėmis ir šunimis. Jei anglas apie duotą leidimą šneka vartodamas šviesoforo metaforą „užsidegė žalia šviesa", tai lietuvis vis dar operuoja valstietiškomis realijomis ir „duoda kelią" kitam kryžkelėje sutiktam vežimui", - frazeologizmų atskleidžiamus tautų mąstymo skirtumus iliustravo vertėja.

Kada užsienio kalbos mokytis per vėlu?

Prie daugiavaikių mamų ir tėčių pokalbio mielai sutikusi prisijungti lituanistė dr. Jogilė Teresa Ramonaitė, tyrinėjanti, kaip vaikai mokosi svetimos kalbos natūralioje aplinkoje, į klausimą, ar ne per anksti pradėti mokytis užsienio kalbos nuo 3 metų, atsakė trumpai ir aiškiai - kalbos mokytis niekada nebūna per anksti. Per vėlu - irgi, tik žinotina, jog maždaug apie 12-13 metus baigus formuotis žandikaulių struktūroms ir visam kalbiniam aparatui, šnekėti svetima kalba vargu ar pavyks be akcento. Tačiau jei žmogus nori mokėti kalbą tik pasyviai, pavyzdžiui, tam, kad galėtų skaityti kūrinius originalo kalba, joks amžiaus cenzas negalioja.

Pasak J. T. Ramonaitės, su mišriose šeimose augančiais dvikalbiais vaikais atliktas mokslinis tyrimas parodė, kad tokių vaikų labiau išvystytas loginis mąstymas, jie geriau susigaudo situacijoje. Tyrimo metu vaikai žiūrėjo trumpą animacinį filmuką, kurio veikėjas kiškutis, atėjęs į virtuvę, padėjo į spintelę šokoladuką, ir vėl išėjo. Jam įkandin atėjęs kitas veikėjas paėmė šokoladuką iš spintelės ir padėjo jį ant šaldytuvo. Vaikų buvo klausiama: kur, grįžęs į virtuvę, ieškos šokoladuko kiškutis? Vienakalbiams vaikams atrodė, kad ten, kur jis tuo metu ir padėtas - ant šaldytuvo. O štai dvikalbiai vaikai sumojo, kad kai draugas šokoladuką perdėjo ant šaldytuvo, kiškučio patalpoje nebuvo, taigi jis ieškos skanėsto ten, kur pasidėjo pats - spintelėje.

Verslas "netyčiukas"

Sniežana Daubarienė, vaikų ir suaugusiųjų anglų kalbos mokytoja ir korepetitorė, mažiau nei prieš pusmetį ryžosi atsisakyti samdomo darbo ir stačia galva pasinėrė į nuosavą kalbų mokymo verslą. Kaip pati prisipažino, šis posūkis jų šeimos gyvenime buvo neplanuotas, verslas gimė tarsi „netyčiukas", tačiau pamačius naujoviško kalbos mokymo kurso siūlomas galimybes, esą nė akimirkai nekilo abejonių: „Supratau tik viena - jei nepadarysime mes, padarys kiti". S. Daubarienė dabar nė nenori prisiminti, kaip tekdavo laužyti galvą, stengiantis kuo kūrybiškiau pateikti medžiagą ir sudominti vaikus.

Dabar jos vadovaujamoje mokyklėlėje dirbama pagal senas tradicijas turinčios mokymo paslaugų bendrovės „Linguaphone Group" sukurtą metodiką, kuri tarsi natūraliai „įveda" vaiką į anglų kalbos pasaulį ir nuo pat pirmųjų pamokų leidžia prabilti sakiniais. „Žinoma, čia mes negalime atkurti tokios pat aplinkos, kokia vyrauja dvikalbėse šeimose, tačiau stengiamės skatinti vaiką atsiskleisti, nusikratyti kompleksų ir vidinių baimių, kad jis išdrįstų prakalbėti jam nauja kalba", - teigė S. Daubarienė.

Jai antrino ir J. T. Ramonaitė, pasak kurios, būtent mokykloje mums įvaromas įsitikinimas, esą esame negabūs kalboms. „Turiu vilties, kad šių dienų mokykloje vaikai nebesmerkiami ir nebeišjuokiami už ne taip ištartą žodį ar ne nuo to galo pasakytą sakinį, nes mokantis kitos kalbos klysti yra natūralu ir neišvengiama", - tvirtino specialistė. 

Kartais kelias kalbas mokantys vaikai iš turimų žodžių sukonstruoja kurioziškas frazes. J. T. Ramonaitės teigimu, dėl to nuogąstauti nederėtų, nes vaikai sakinius iš kelių skirtingų kalbų žodžių dursto tada, kai vienos kurios nors kalbos žodynas yra kiek skurdesnis ir šnekant staigiai nerandama tinkamo žodžio. Taip gimsta kalambūrai „mama, smotri, katinas pa stogasam pobežal!", bet tai anaiptol nereiškia, kad vaiko galvoje susimaišė skirtingos gramatinės sistemos ir ateityje jis nė vienos tų kalbų nemokės tinkamai. Kartais taip sakiniai konstruojami norint pajuokauti, ypač jei pašnekovas taip pat moka tą pačią kalbą ir tokius juokus supranta. Be to, maišydamas skirtingas kalbas, vaikas eksperimentuoja, aiškinasi jų struktūrą, tarpusavio sąveiką, ir tai yra gerai.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 6 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.


Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Nepagražinta tiesa apie tai, kaip iš tiesų jaučiasi vaikai, kai skiriasi jų tėvai

Kai kurie psichologai vaiko patyrimą per tėvų skyrybas prilygina mirčiai ar nelaimingam atsitikimui.

Šiuolaikinių tėvų klaida, dėl kurios užaugę vaikai nemoka kurti savo šeimų (33)

Neseniai eilinį kartą teko kalbėtis apie tai, kodėl mano puspenktų metų sūnus nelanko darželio, ir ką jis veikia namuose, vargšas berniukas? Liūdi? Neturi ką veikti?

Esminė klaida, kurią daro tėvai, pasiryžę nuo šiol būti geresni ir dažniau girti savo vaikus

Prisiskaitę protingų patarimų, kad Lietuvoje vaikus per dažnai peikiame ir per retai giriame, daugelis iš mūsų puola „šaunuolis“ ar „gudruolis“ dalinti į kairę ir į dešinę.

7 vaikų mama Sabina Daukantaitė: mūsų šeimoje madas diktuoja šešiametė Uršulė (2)

Septynių vaikų mama, „7 taškai“ tinklaraščio autorė, 2016 metų veikliausia moteris Sabina Daukantaitė pastebi, kad mergaitės, kitaip nei berniukai, nuo 2–3 metų amžiaus jau reiškia savo nuomonę dėl aprangos. Ypač ilgos diskusijos prasideda, kai mergaitės ruošiasi keliauti į darželį.

Kad pirmosios vaiko dienos darželyje būtų lengvos – patarimai tėvams (1)

Mažus vaikus auginantys tėvai susiduria su naujais iššūkiais, kai ateina metas vaikui lankyti darželį.

10 klausimų, kurie padės suprasti, ar tinkamai auklėjate vaikus

Kai kurie vaikus auginantys tėvai negali nuspręsti, ar jiems reikia keisti auklėjimo būdą. Tad pasitikrinkite.

Kodėl reikia nebijoti drausminti vaikų (3)

Egzistuoja įvairių auklėjimo būdų ir metodų, tad kaip išsirinkti veiksmingiausią?

Koks vaikų auklėjimo būdas yra geriausias

Visus mus augino kokie nors ypač gerbiami žmonės – tėvai, įtėviai, globėjai, internato darbuotojai ar seneliai – taigi visi galėjome savo kailiu patirti bent vieną auklėjimo būdą.

Ką daryti supykus ant vaiko: psichologės patarimai

Ką daryti su savimi, kai kyla konfliktinė situacija? Kaip susivaldyti? Pataria vaikų psichologė Milda Karklytė.

Akimirka iki pliaukštelėjimo – kaip susivaldyti?

2017 metais Lietuva priėmė viešojoje erdvėje vadinamą „vaikų nemušimo" įstatymą.

Praktiškas sprendimas vaiko erdvei – ir ramiems žaidimams, ir naujiems startams

Vaikui labai svarbu turėti asmeninę erdvę, kurioje jis galėtų pažinti save, mokytis, žaisti ir kurti.

Ko turime išmokyti savo dukteris (1)

Maža mergaitė ima pavyzdį iš mamos. Ji žvelgia į mamą savo įžvalgiomis akutėmis ir mokosi.

9 senoviniai (mūsų vaikystės) žaidimai, kuriuos smagu prisiminti

Šeimos laisvalaikio specialistė ir seimosgidas.lt įkūrėja Goda Leo prisimena savo vaikystės žaidimus, kuriuos siūlo tėvams išbandyti su savo mažais vaikais.

Kaip išvengti vaiko isterijų parduotuvėje

Kuo vaikas mažesnis, tuo sudėtingiau jam pavyksta suvaldyti staiga kylančius troškimus ir užplūstančias stiprias emocijas.

Pasakykite, kokia jūsų vaiko mėgstamiausia spalva, ir mes kai ką apie jį atskleisime

Spalvų poveikį žmogui nagrinėjantys specialistai pastebi, kad egzistuoja ryšys tarp vaiko charakterio ir mėgstamiausios spalvos.