Kada geriausia pradėti vaiką mokyti užsienio kalbos: tiesa ir mitai

Kol vaikas gerai nemoka gimtosios kalbos, pradėti mokytis svetimų kalbų ne tik kad nėra reikalo, bet netgi kenksminga, nes paskui paūgėjęs nė vienos gerai nemokės - tai bene populiariausias mitas, kurio, pasisukus kalbai apie užsienio kalbų mokymąsi ankstyvojoje vaikystėje, dažnai nusitveria tėvai. Pasak specialistų, tokia nuostata ne tik klaidinga, bet ir žalinga, nes iš vaiko atimama galimybė natūraliai ugdyti loginį mąstymą ir lavėti emociškai. O nuogąstavimai dėl kartais paniojamų skirtingų kalbų žodžių ir gramatinių konstrukcijų neigiamos įtakos - nepagrįsti, nes vaikas viso labo taip eksperimentuoja ir mokosi suvokti įvairių kalbų panašumus bei skirtumus.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Į neseniai duris atvėrusią anglų kalbos mokyklėlę „Pingu's English" susirinko kaip visada gausus Daugiavaikių šeimų asociacijai MES priklausančių šeimų būrys. Mažuosius atviliojo galimybė iš arčiau susipažinti su anglų kalba, pasiklausyti bendraamžių kolektyvo „Boružiukai" iš Artūro Noviko džiazo mokyklos, o tėvelius - atvira diskusija su specialistais, kada ateina laikas mažiesiems mokytis ištarti pirmuosius žodžius užsienietiška šneka.

TAIP PAT SKAITYKITE:
10 mamų atvirauja, kaip pasikeitė santykiai su vyrais po gimdymo
Kaip nuo gimimo bendrauti su skirtingų Zodiako ženklų vaikais?

Pokalbį pradėjusi keturių vaikų mama Skaidrė Vainikauskaitė, iš profesijos - žurnalistė, dešimt pastarųjų metų vaikų auginimą derina su laisvai samdomos vertėjos darbu. Persiorientuoti privertė vadinamoji naktinė mokesčių reforma, apkrovusi didžiule mokesčių našta laisvai samdomus kūrybinius darbuotojus, tad daugelio jų paslaugos redakcijoms tapo nebeįperkamos. Būtent geras anglų kalbos mokėjimas, pasak S. Vainikauskaitės, leido jai neiškristi iš darbo rinkos, neprarasti pajamų, o  svarbiausia - pasitikėjimo savo jėgomis.

Juolab kad kiekviena kalba - tai unikali galimybė pažvelgti į mus supantį pasaulį kiek kitu kampu ir kitakalbio žmogaus žvilgsniu. „Kiekviena kalba, atrodytų, tuos pačius gyvenimo reiškinius interpretuoja vis kitaip. Pavyzdžiui, jei lietuviui pliaupia kaip iš kibiro - tai anglui lyja katėmis ir šunimis. Jei anglas apie duotą leidimą šneka vartodamas šviesoforo metaforą „užsidegė žalia šviesa", tai lietuvis vis dar operuoja valstietiškomis realijomis ir „duoda kelią" kitam kryžkelėje sutiktam vežimui", - frazeologizmų atskleidžiamus tautų mąstymo skirtumus iliustravo vertėja.

Kada užsienio kalbos mokytis per vėlu?

Prie daugiavaikių mamų ir tėčių pokalbio mielai sutikusi prisijungti lituanistė dr. Jogilė Teresa Ramonaitė, tyrinėjanti, kaip vaikai mokosi svetimos kalbos natūralioje aplinkoje, į klausimą, ar ne per anksti pradėti mokytis užsienio kalbos nuo 3 metų, atsakė trumpai ir aiškiai - kalbos mokytis niekada nebūna per anksti. Per vėlu - irgi, tik žinotina, jog maždaug apie 12-13 metus baigus formuotis žandikaulių struktūroms ir visam kalbiniam aparatui, šnekėti svetima kalba vargu ar pavyks be akcento. Tačiau jei žmogus nori mokėti kalbą tik pasyviai, pavyzdžiui, tam, kad galėtų skaityti kūrinius originalo kalba, joks amžiaus cenzas negalioja.

Pasak J. T. Ramonaitės, su mišriose šeimose augančiais dvikalbiais vaikais atliktas mokslinis tyrimas parodė, kad tokių vaikų labiau išvystytas loginis mąstymas, jie geriau susigaudo situacijoje. Tyrimo metu vaikai žiūrėjo trumpą animacinį filmuką, kurio veikėjas kiškutis, atėjęs į virtuvę, padėjo į spintelę šokoladuką, ir vėl išėjo. Jam įkandin atėjęs kitas veikėjas paėmė šokoladuką iš spintelės ir padėjo jį ant šaldytuvo. Vaikų buvo klausiama: kur, grįžęs į virtuvę, ieškos šokoladuko kiškutis? Vienakalbiams vaikams atrodė, kad ten, kur jis tuo metu ir padėtas - ant šaldytuvo. O štai dvikalbiai vaikai sumojo, kad kai draugas šokoladuką perdėjo ant šaldytuvo, kiškučio patalpoje nebuvo, taigi jis ieškos skanėsto ten, kur pasidėjo pats - spintelėje.

Verslas "netyčiukas"

Sniežana Daubarienė, vaikų ir suaugusiųjų anglų kalbos mokytoja ir korepetitorė, mažiau nei prieš pusmetį ryžosi atsisakyti samdomo darbo ir stačia galva pasinėrė į nuosavą kalbų mokymo verslą. Kaip pati prisipažino, šis posūkis jų šeimos gyvenime buvo neplanuotas, verslas gimė tarsi „netyčiukas", tačiau pamačius naujoviško kalbos mokymo kurso siūlomas galimybes, esą nė akimirkai nekilo abejonių: „Supratau tik viena - jei nepadarysime mes, padarys kiti". S. Daubarienė dabar nė nenori prisiminti, kaip tekdavo laužyti galvą, stengiantis kuo kūrybiškiau pateikti medžiagą ir sudominti vaikus.

Dabar jos vadovaujamoje mokyklėlėje dirbama pagal senas tradicijas turinčios mokymo paslaugų bendrovės „Linguaphone Group" sukurtą metodiką, kuri tarsi natūraliai „įveda" vaiką į anglų kalbos pasaulį ir nuo pat pirmųjų pamokų leidžia prabilti sakiniais. „Žinoma, čia mes negalime atkurti tokios pat aplinkos, kokia vyrauja dvikalbėse šeimose, tačiau stengiamės skatinti vaiką atsiskleisti, nusikratyti kompleksų ir vidinių baimių, kad jis išdrįstų prakalbėti jam nauja kalba", - teigė S. Daubarienė.

Jai antrino ir J. T. Ramonaitė, pasak kurios, būtent mokykloje mums įvaromas įsitikinimas, esą esame negabūs kalboms. „Turiu vilties, kad šių dienų mokykloje vaikai nebesmerkiami ir nebeišjuokiami už ne taip ištartą žodį ar ne nuo to galo pasakytą sakinį, nes mokantis kitos kalbos klysti yra natūralu ir neišvengiama", - tvirtino specialistė. 

Kartais kelias kalbas mokantys vaikai iš turimų žodžių sukonstruoja kurioziškas frazes. J. T. Ramonaitės teigimu, dėl to nuogąstauti nederėtų, nes vaikai sakinius iš kelių skirtingų kalbų žodžių dursto tada, kai vienos kurios nors kalbos žodynas yra kiek skurdesnis ir šnekant staigiai nerandama tinkamo žodžio. Taip gimsta kalambūrai „mama, smotri, katinas pa stogasam pobežal!", bet tai anaiptol nereiškia, kad vaiko galvoje susimaišė skirtingos gramatinės sistemos ir ateityje jis nė vienos tų kalbų nemokės tinkamai. Kartais taip sakiniai konstruojami norint pajuokauti, ypač jei pašnekovas taip pat moka tą pačią kalbą ir tokius juokus supranta. Be to, maišydamas skirtingas kalbas, vaikas eksperimentuoja, aiškinasi jų struktūrą, tarpusavio sąveiką, ir tai yra gerai.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 6 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Vaikų žaidimai lauke žiemą: idėjos, ką veikti

Kai lauke žvarbu ar pagaliau pasninga – pats metas su vaikais susiruošti į gamtą.

10 patarimų tėvams, kuriuos verta žinoti kaip 2X2

Vaiko auklėjimas – iššūkis, su kuriuo tėvai susiduria kasdien. Nesvarbu, kokio amžiaus vaikas: vos pirmą žingsnį žengiantis pypliukas ar savo nuomonę turintis darželinukas.

Psichologė I.Daniūnaitė: „Tikėkite vaiku, kai sako, kad buvo skriaudžiamas“

Tyrimų duomenimis, Lietuvoje kas ketvirtas vaikas patiria fizinį smurtą.

Žaidimų pasimatymo diena: patarimai tėvams, kaip ją surengti be jokių žaislų

Sausio 21-ąją Lietuvoje ir pasaulyje bus minima Žaidimų pasimatymų diena, kuomet skirtingos šeimos su vaikais susiburia žaidimams. Kaip organizuoti žaidimų pasimatymus ir kaip jiems pasiruošti, pataria vaikų ankstyvojo ugdymo ir laisvojo žaidimo mokytoja Renata Lazdin.

5 vaikų auginimo klaidos, kurių nelinkim niekam

Iš didelio rašto išeina iš krašto. Taip sako viena patarlė, kuri labai tinka šio mūsų straipsnio apibendrinimui. Aptarsime 5 tėvų elgsenos modelius, kuomet per didelė meilė ima ne juokais kenkti vaikui.

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: apie pusiausvyrą gyvenant su vaikais

Ar gali būti, kad šiuolaikinėje visuomenėje mes per daug sureikšminame vaikų gyvenimus? Kartais net pamiršdami, kad mes, suaugusieji, taip pat gyvenam savus gyvenimus ir atsakingi visų pirma už savo gyvenimą?

Pavargusi mama apšaukia vaiką: psichologės komentaras

Laiške mama prisipažįsta, kad kartais apšaukia savo trejų metų dukrytę. Paskutiniuoju metu ji tapo baili, tad mama sunerimo – gal jos pakeltas balsas yra „kaltas“ dėl dukters baimių?

23 dovanos, kurias įteikus vaikui, jis jas saugos visą gyvenimą (2)

Jeigu svarstote, ką padovanoti savo vaikui, turime jums amžinų, niekada nesenstančių ir visada vertingų, dovanų sąrašą.

Vaiką užklupo „ožiukai“: jums padės šie psichologės patarimai

Keturis vaikus auginanti mama klausia psichologės patarimo, kaip susikalbėti su skirtingo amžiaus vaikais.

Vaikas čiulpia pirštą: psichologės komentaras

Šešerių metų dukterį auginanti mama išbandė įvairius būdus, kad jos mergaitė nebečiulptų piršto, tačiau iki šiol nei vienas nepadėjo. Ką susirūpinusiai mamai patars psichologė?

Ar vaikams vieta prekybos centruose: psichologės atsakymas patiks ne visiems (65)

Žiemą vasarą didžiuosiuose prekybos centruose pilna mamų su vežimėliuose gulinčiais kūdikiais ir jau ūgtelėjusiais vaikais. Ar jos čia turi neatidėliotinų reikalų? Dažniausiai ne, tiesiog leidžia laisvalaikį...

Ką padovanoti vaikui, kuriam diagnozuotas autizmas

Šįkart TavoVaikas.lt redakcija sulaukė trumpo, bet, kaip paaiškėjo iš specialistės atsakymo, daugiasluoksnio klausimo.

Kiek vaikui reikia žaislų: naujojo tyrimo rezultatai pribloškia

Tėvai seniai tai įtarė – per daug žaislų turintys vaikai sunkiau susikaupia, jie mažiau džiaugiasi žaisdami. Tai patvirtino ir tyrimai.

Vaikas nenori eiti į darželį: pataria specialistas (1)

Dvejus metus mergaitė negali priprasti darželyje, o jos elgesį mama apibūdina kaip „nuolatines ašaras ir ožius“. Ką patars specialistas?

Naujas šeimos narys ir pasikeitęs vaiko elgesys: pataria specialistė

Tris vaikus auginanti mama klausia specialistų patarimų, kaip lengviau padėti vyresniesiems vaikams išgyventi „sosto netekimą“. Vilmos Petrikienės atsakymas pravers visoms panašioje situacijose atsidūrusioms šeimoms.