Motinystės iššūkiai: auginant vaikus labiau klausyti širdies ar proto?

 (10)
Pasikliauti širdimi ar vadovautis protu? Paklusti taisyklėms ar rizikuoti ir maištauti? Nelengva mamos dalia.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Konsultuoja psichoterapeutė Agnė Kirvaitienė.

Susierzinęs, įpykęs ir jau savikontrolę beveik praradęs vaikas įkanda mamai į ranką. Skaudžiai. Sceną stebėjęs vaiko tėtis prieina ir „paleidžia" sprigtą vaikui į kaktą. Net suskamba. Dabar vaikas jau klykia: ne tik iš pykčio, bet ir iš skausmo. Kaip jaučiasi mama? Mama iš skausmo ir apmaudo pratrūksta ašaromis ir puola vaiko tėtį: „Ką tuo sprigtu norėjai jam pasakyti? Ką tuo pasiekei? Kokią žinutę vaikui „pasiuntei", ar kad esi stipresnis?!! Jei nieko neišmanai, tai ir nesikišk!"

Psichologo komentaras. Jei vaikas tikrai skaudžiai įkando mamai, manau, ji to nusipelnė. Viena, jei kūdikis kandžiojasi: taip jis bando „atrasti" savo agresyviąją instinktyvią pusę. Ir „atranda", kad kandžioti yra malonu. Visai kas kita, jei kandžiojasi paaugęs vaikas. 3-5 m. pipiras yra priverstas įkąsti mamai, kad ji atsipeikėtų. Šiuo atveju greičiausiai mažylis nori pasakyti, kad gimdytoja jį labai skaudina ir jis ginasi taip, kaip moka.

Vaiko tėtis reaguoja visiškai neadekvačiai, tačiau prasidedantis poros konfliktas yra, matyt, tikroji visų nelaimių priežastis. Gal besikandžiodamas vaikas kaip tik parodo, kad tėvai vienas kitą „kandžioja" skaudžiais žodžiais ir replikomis? Tuomet jo elgesys yra gerokai sveikesnis nei tėvų, kurie konfliktuodami pamiršta ir save, ir vaiką, ir galimybę „kalti geležį, kol ji šalta", t. y. suvaldyti jausmus ir tik jiems nurimus apie viską, kas nuvilia, skaudina ir pykdo, pasikalbėti.

Deja, vaikui kandžiotis vis tiek negalima leisti, jis privalo suprasti, kad toks elgesys turės padarinius, tačiau tikrai ne beržinę košę, o kitas nuobaudas: bus paprašytas likti savo kambaryje, kol kiti valgys, negalės žiūrėti televizoriaus, eiti į lauką ar pan.

Dažnai jau penkiamečio mama gali išgirsti, kaip sakoma vaikui: „Tu dar nemoki skaityti, rašyti? Tai eisi kiaulių ganyti?" arba „O va Paulina, jaunesnė, bet jau skaito..." Kaip jaučiasi mama? Nežinau, kaip kitoms mamoms, bet man atrodo, kad ketverių-penkerių metų vaikui kur kas svarbiau pažinti save, suprasti bendravimo taisykles žaidžiant, o ne sėdint prie knygų. Žinoma, labai norėtųsi pasididžiuoti vaiko gebėjimais, bet, manau, viskam yra savas laikas. Paprastai mama jautriai reaguoja į tokias aplinkinių pastabas ir nors suvokia, kad būtų neblogai, jei vaikas mokėtų skaityti, tačiau norisi jį apginti, kad nesijaustų pažemintas („Tu moki mažiau"), prastesnis ir pan. Vis dėlto ir aš pati, ir dauguma mano pažįstamų mamų, pakliuvusios į panašią situaciją, nutyli. Tik palinguoja galvą.

Psichologo komentaras. Manau, tokias replikas tikrai galime ramiausiai praleisti pro ausis. Mažyliai nevienodai vystosi. Pediatrai ir psichologai žino, ką maždaug kokio amžiaus vaikas turėtų daryti. Skaityti tekstą turėtų išmokti maždaug 7-8 m. vaikas ir tai pagal galiojančius standartus yra norma.

Kai kurie jau 3-4 m. vaikai išmoksta skaityti, tačiau taip greitai besivystantis intelektas dažnai rodo, kad kitos sritys yra nukentėjusios, pavyzdžiui, emocinė raida, sugebėjimas bendrauti ir žaisti su bendraamžiais, empatijos užuomazgos ir kt. Mama yra tas žmogus, kuris geriausiai jaučia ir pažįsta savo vaiką, todėl ji, vadovaudamasi savo jausmais, gali susigaudyti, ką lavinti nori pats mažylis, ir stengtis jam padėti.

Vaikas nėra reklamos stendas, kuriame visa šeima nori matyti savo nuopelnus. Jis - gyva ir jautri, spontaniška būtybė, kurią mes privalome puoselėti ir leisti jai skleistis bei klestėti savo pačios ritmu ir tempu.

Darželinukas į kiemą atsivedė draugų, kurie ne vienam sukeltų antipatiją: iš asocialios šeimos, nelabai švarūs, nelabai susišukavę, su specifiniu „kvapeliu". Kol miestelyje susitikę tik pasilabindavo, persimesdavo keliais žodeliais ar net pasisupdavo tomis pačiomis sūpynėmis, nieko nesakydavau, bet kai veiksmas persikėlė į kiemą ar net kambarį, sutrikau: „O kaip elgtis?" Drausti? Bet vaikas paklaus, kodėl. Tik todėl, kad nešvarūs, nemandagūs - ne tokie, kokie turėtų būti? Bet jie dėl to nekalti ir juolab tai nerodo, kad blogi. Kokį vaiko požiūrį formuosiu drausdama? Klausinėjau draugių ir pažįstamų patarimo: vienos už tai, kad nieko bloga leisti draugauti (gal pamatę kitokį gyvenimą ir tie vaikučiai norės gyventi kitaip?), kitos - uždrausti (neverta rizikuoti).

Psichologo patarimas. Sunku ką nors patarti. Aš pati dažniausiai bandau šiems vaikams tapti „saugiu suaugusiuoju": reaguoju į juos labiau globėjiškai, elgtis stengiuosi ne kaip jų draugo mama, bet labiau kaip jų pačių mama.

Dalis mažylių prisiriša ir noriai bendrauja, tuomet jie ir mums tampa nebe tokie svetimi. Deja kiti, kurių yra dauguma ir jie yra labiau sužaloti tokios vaikystės, patys „atitrūksta" ir grįžta į savo įprasto gyvenimo vėžes, nebenori bendrauti su „ponų" vaikais, draugais renkasi panašius į save.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Nepagražinta tiesa apie tai, kaip iš tiesų jaučiasi vaikai, kai skiriasi jų tėvai

Kai kurie psichologai vaiko patyrimą per tėvų skyrybas prilygina mirčiai ar nelaimingam atsitikimui.

Šiuolaikinių tėvų klaida, dėl kurios užaugę vaikai nemoka kurti savo šeimų (33)

Neseniai eilinį kartą teko kalbėtis apie tai, kodėl mano puspenktų metų sūnus nelanko darželio, ir ką jis veikia namuose, vargšas berniukas? Liūdi? Neturi ką veikti?

Esminė klaida, kurią daro tėvai, pasiryžę nuo šiol būti geresni ir dažniau girti savo vaikus

Prisiskaitę protingų patarimų, kad Lietuvoje vaikus per dažnai peikiame ir per retai giriame, daugelis iš mūsų puola „šaunuolis“ ar „gudruolis“ dalinti į kairę ir į dešinę.

7 vaikų mama Sabina Daukantaitė: mūsų šeimoje madas diktuoja šešiametė Uršulė (2)

Septynių vaikų mama, „7 taškai“ tinklaraščio autorė, 2016 metų veikliausia moteris Sabina Daukantaitė pastebi, kad mergaitės, kitaip nei berniukai, nuo 2–3 metų amžiaus jau reiškia savo nuomonę dėl aprangos. Ypač ilgos diskusijos prasideda, kai mergaitės ruošiasi keliauti į darželį.

Kad pirmosios vaiko dienos darželyje būtų lengvos – patarimai tėvams (1)

Mažus vaikus auginantys tėvai susiduria su naujais iššūkiais, kai ateina metas vaikui lankyti darželį.

10 klausimų, kurie padės suprasti, ar tinkamai auklėjate vaikus

Kai kurie vaikus auginantys tėvai negali nuspręsti, ar jiems reikia keisti auklėjimo būdą. Tad pasitikrinkite.

Kodėl reikia nebijoti drausminti vaikų (3)

Egzistuoja įvairių auklėjimo būdų ir metodų, tad kaip išsirinkti veiksmingiausią?

Koks vaikų auklėjimo būdas yra geriausias

Visus mus augino kokie nors ypač gerbiami žmonės – tėvai, įtėviai, globėjai, internato darbuotojai ar seneliai – taigi visi galėjome savo kailiu patirti bent vieną auklėjimo būdą.

Ką daryti supykus ant vaiko: psichologės patarimai

Ką daryti su savimi, kai kyla konfliktinė situacija? Kaip susivaldyti? Pataria vaikų psichologė Milda Karklytė.

Akimirka iki pliaukštelėjimo – kaip susivaldyti?

2017 metais Lietuva priėmė viešojoje erdvėje vadinamą „vaikų nemušimo" įstatymą.

Praktiškas sprendimas vaiko erdvei – ir ramiems žaidimams, ir naujiems startams

Vaikui labai svarbu turėti asmeninę erdvę, kurioje jis galėtų pažinti save, mokytis, žaisti ir kurti.

Ko turime išmokyti savo dukteris (1)

Maža mergaitė ima pavyzdį iš mamos. Ji žvelgia į mamą savo įžvalgiomis akutėmis ir mokosi.

9 senoviniai (mūsų vaikystės) žaidimai, kuriuos smagu prisiminti

Šeimos laisvalaikio specialistė ir seimosgidas.lt įkūrėja Goda Leo prisimena savo vaikystės žaidimus, kuriuos siūlo tėvams išbandyti su savo mažais vaikais.

Kaip išvengti vaiko isterijų parduotuvėje

Kuo vaikas mažesnis, tuo sudėtingiau jam pavyksta suvaldyti staiga kylančius troškimus ir užplūstančias stiprias emocijas.

Pasakykite, kokia jūsų vaiko mėgstamiausia spalva, ir mes kai ką apie jį atskleisime

Spalvų poveikį žmogui nagrinėjantys specialistai pastebi, kad egzistuoja ryšys tarp vaiko charakterio ir mėgstamiausios spalvos.