Motinystės iššūkiai: auginant vaikus labiau klausyti širdies ar proto?

 (10)
Pasikliauti širdimi ar vadovautis protu? Paklusti taisyklėms ar rizikuoti ir maištauti? Nelengva mamos dalia.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Konsultuoja psichoterapeutė Agnė Kirvaitienė.

Susierzinęs, įpykęs ir jau savikontrolę beveik praradęs vaikas įkanda mamai į ranką. Skaudžiai. Sceną stebėjęs vaiko tėtis prieina ir „paleidžia" sprigtą vaikui į kaktą. Net suskamba. Dabar vaikas jau klykia: ne tik iš pykčio, bet ir iš skausmo. Kaip jaučiasi mama? Mama iš skausmo ir apmaudo pratrūksta ašaromis ir puola vaiko tėtį: „Ką tuo sprigtu norėjai jam pasakyti? Ką tuo pasiekei? Kokią žinutę vaikui „pasiuntei", ar kad esi stipresnis?!! Jei nieko neišmanai, tai ir nesikišk!"

Psichologo komentaras. Jei vaikas tikrai skaudžiai įkando mamai, manau, ji to nusipelnė. Viena, jei kūdikis kandžiojasi: taip jis bando „atrasti" savo agresyviąją instinktyvią pusę. Ir „atranda", kad kandžioti yra malonu. Visai kas kita, jei kandžiojasi paaugęs vaikas. 3-5 m. pipiras yra priverstas įkąsti mamai, kad ji atsipeikėtų. Šiuo atveju greičiausiai mažylis nori pasakyti, kad gimdytoja jį labai skaudina ir jis ginasi taip, kaip moka.

Vaiko tėtis reaguoja visiškai neadekvačiai, tačiau prasidedantis poros konfliktas yra, matyt, tikroji visų nelaimių priežastis. Gal besikandžiodamas vaikas kaip tik parodo, kad tėvai vienas kitą „kandžioja" skaudžiais žodžiais ir replikomis? Tuomet jo elgesys yra gerokai sveikesnis nei tėvų, kurie konfliktuodami pamiršta ir save, ir vaiką, ir galimybę „kalti geležį, kol ji šalta", t. y. suvaldyti jausmus ir tik jiems nurimus apie viską, kas nuvilia, skaudina ir pykdo, pasikalbėti.

Deja, vaikui kandžiotis vis tiek negalima leisti, jis privalo suprasti, kad toks elgesys turės padarinius, tačiau tikrai ne beržinę košę, o kitas nuobaudas: bus paprašytas likti savo kambaryje, kol kiti valgys, negalės žiūrėti televizoriaus, eiti į lauką ar pan.

Dažnai jau penkiamečio mama gali išgirsti, kaip sakoma vaikui: „Tu dar nemoki skaityti, rašyti? Tai eisi kiaulių ganyti?" arba „O va Paulina, jaunesnė, bet jau skaito..." Kaip jaučiasi mama? Nežinau, kaip kitoms mamoms, bet man atrodo, kad ketverių-penkerių metų vaikui kur kas svarbiau pažinti save, suprasti bendravimo taisykles žaidžiant, o ne sėdint prie knygų. Žinoma, labai norėtųsi pasididžiuoti vaiko gebėjimais, bet, manau, viskam yra savas laikas. Paprastai mama jautriai reaguoja į tokias aplinkinių pastabas ir nors suvokia, kad būtų neblogai, jei vaikas mokėtų skaityti, tačiau norisi jį apginti, kad nesijaustų pažemintas („Tu moki mažiau"), prastesnis ir pan. Vis dėlto ir aš pati, ir dauguma mano pažįstamų mamų, pakliuvusios į panašią situaciją, nutyli. Tik palinguoja galvą.

Psichologo komentaras. Manau, tokias replikas tikrai galime ramiausiai praleisti pro ausis. Mažyliai nevienodai vystosi. Pediatrai ir psichologai žino, ką maždaug kokio amžiaus vaikas turėtų daryti. Skaityti tekstą turėtų išmokti maždaug 7-8 m. vaikas ir tai pagal galiojančius standartus yra norma.

Kai kurie jau 3-4 m. vaikai išmoksta skaityti, tačiau taip greitai besivystantis intelektas dažnai rodo, kad kitos sritys yra nukentėjusios, pavyzdžiui, emocinė raida, sugebėjimas bendrauti ir žaisti su bendraamžiais, empatijos užuomazgos ir kt. Mama yra tas žmogus, kuris geriausiai jaučia ir pažįsta savo vaiką, todėl ji, vadovaudamasi savo jausmais, gali susigaudyti, ką lavinti nori pats mažylis, ir stengtis jam padėti.

Vaikas nėra reklamos stendas, kuriame visa šeima nori matyti savo nuopelnus. Jis - gyva ir jautri, spontaniška būtybė, kurią mes privalome puoselėti ir leisti jai skleistis bei klestėti savo pačios ritmu ir tempu.

Darželinukas į kiemą atsivedė draugų, kurie ne vienam sukeltų antipatiją: iš asocialios šeimos, nelabai švarūs, nelabai susišukavę, su specifiniu „kvapeliu". Kol miestelyje susitikę tik pasilabindavo, persimesdavo keliais žodeliais ar net pasisupdavo tomis pačiomis sūpynėmis, nieko nesakydavau, bet kai veiksmas persikėlė į kiemą ar net kambarį, sutrikau: „O kaip elgtis?" Drausti? Bet vaikas paklaus, kodėl. Tik todėl, kad nešvarūs, nemandagūs - ne tokie, kokie turėtų būti? Bet jie dėl to nekalti ir juolab tai nerodo, kad blogi. Kokį vaiko požiūrį formuosiu drausdama? Klausinėjau draugių ir pažįstamų patarimo: vienos už tai, kad nieko bloga leisti draugauti (gal pamatę kitokį gyvenimą ir tie vaikučiai norės gyventi kitaip?), kitos - uždrausti (neverta rizikuoti).

Psichologo patarimas. Sunku ką nors patarti. Aš pati dažniausiai bandau šiems vaikams tapti „saugiu suaugusiuoju": reaguoju į juos labiau globėjiškai, elgtis stengiuosi ne kaip jų draugo mama, bet labiau kaip jų pačių mama.

Dalis mažylių prisiriša ir noriai bendrauja, tuomet jie ir mums tampa nebe tokie svetimi. Deja kiti, kurių yra dauguma ir jie yra labiau sužaloti tokios vaikystės, patys „atitrūksta" ir grįžta į savo įprasto gyvenimo vėžes, nebenori bendrauti su „ponų" vaikais, draugais renkasi panašius į save.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

10 požymių, kad auginate išskirtiniais gabumais apdovanotą vaiką (1)

Dauguma tėvelių ir mamyčių mano, kad jų atžala turi išskirtinių talentų, tačiau daugumą vaikų genijais galėtų pavadinti nebent jų pačių tėvai.

Išsiskyrusi mama: pradėjus gyventi su draugu, pasikeitė vaiko elgesys (10)

Išsiskyrusi mama kuria naujus santykius su vyru ir neabejoja, kad draugas myli jos sūnų. Tačiau kai jie apsigyveno drauge, berniuko elgesys pasikeitė į blogąją pusę. Ką patars mamai psichologė?

Trys iššūkiai tėvams, kurie augina vaikus

Alfredas Adleris (1870-1937), Individualiosios psichologijos kūrėjas, daug dėmesio skyrė socialinei vaikų gyvenimo situacijai, jų ankstyviesiems santykiams su tėvais bei broliais ir seserimis, auklėjimo stiliui, šeimos atmosferai.

Nesusitvarkau su vaiku, jis nuolat atsikalbinėja ir negražiai kalba (14)

Redakcija gavo trijų sūnų mamos laišką, kuriame ji klausia patarimo dėl savo penkiamečio elgesio. Moteris sako, kad vaikas atsikalbinėja ir namie, ir darželyje. Be to, auklėtojos sako, kad berniukas negražiai kalba kitų akivaizdoje.

Skausminga šeimos patirtis: iki 3 metų vaikas naktimis kėlėsi po 10 kartų (48)

Publikavę TavoVaikas.lt portale straipsnį apie neramų kūdikių miegą („Padėkite, auginu neramų vaiką, kuris niekada neužmiega pats"), sulaukėme tėčio Martyno laiško. Jis norėjo pasidalinti savo šeimos neeiline patirtimi.

„Pypliukas“: kaip išvengti vaikų isterijų parduotuvėje

Televizijos laida „Pypliukas“ pradeda naują sezoną ir pirmoje savo laidoje aptaria kelias vaikus auginantiems tėvams rūpimas temas.

Psichologė – apie vieną tėvų daromą klaidą, kuri skaudžiai atsiliepia vaikui (3)

Prieš skaitant šį straipsnį rekomenduojame atlikti nedidelį, bet įdomų tyrimą: suskaičiuokite, kiek kartų per dieną meluojate.

Kas yra išmintinga tėvų meilė ir kodėl mes užauginame nelaimingus vaikus (1)

Esu sutikusi ne vieną suaugusį žmogų, kuris yra laimingas, kai jaučiasi nelaimingas.

Būkite žmonės, neverskite to daryti vaikų (11)

„Lenk medį, kol jaunas“. Taip, yra tokia lietuvių liaudies patarlė, tačiau nesupraskite jos paraidžiui, kai kalbame apie vaikų auklėjimą. Vaikų nereikia nei „perlaužti“, nei versti kažką daryti. Su jais reikia kalbėtis ir tartis.

6 frazės, kurių mūsų vaikams reikia kaip duonos kasdienės (2)

Kaip dažnai sakote vaikui, kad jį mylite? Ar parodote tą ir veiksmais? Jūsų dėmesiui - dar šešios frazės, kurių vaikui reikia ne mažiau, kaip „Aš tave myliu“.

Vienas populiarus auklėjimo metodas kenkia vaikams labiau už viską (5)

Egzistuoja vienas auklėjimo metodas, kuris labai paplitęs. Ir tik nedaugelis tėvų žino, ką jie daro savo vaikui.

7 skirtumai tarp įprastų ir išmintingų tėvų

Vaikams nereikia tobulų tėvų, jiems reikia išmintingų tėvų.

Psichologė: trokšdamas tėvų dėmesio, vaikas gali elgtis netinkamai

Gimus naujagimiui, pasikeitė vyresniojo vaiko elgesys. Mama sako, kad nebesusitvarko su šešiamečiu ir klausia patarimo specialisto.

Tomas Lagūnavičius: už kaprizų slepiasi nepatenkinti vaiko troškimai

Jei jūsų vaikas neklauso, rodo „ožius", iš principo tai yra gerai. Normalu, nes jis bręsta. Formuojasi jo vidinis „aš". Tačiau vaiko noras tapti kuo greičiau savarankišku, sukelia labai daug nepatogumų tėvams.

Pirmojo nevalstybinio darželio Kaune įkūrėja neieškojo pedagogų su diplomais

Šiandien Kaune skaičiuojama 20 privataus ugdymo erdvių darželinukams, bet 2010 m. tokios vietos nebuvo, ir Rasa Tamašauskaitė įkūrė pirmą privatų darželį mieste, kurį ir pavadino Kauno privačiu darželiu.