Paliekamas darželyje vaikas rėkia: ką patars psichologė

 (66)
Mums parašiusi mama Nerija jau antri metai kovoja su sūnaus nenoru eiti į vaikų darželį. Mama atrodo ne juokais sunerimusi, o ką jai patars specialistė?
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Iš Nerijos laiško:

"Sveiki, daug rašote apie tai kaip adaptuotis vaikui darželyje pirmomis dienomis, savaitėmis. Aš susidūriau su problema,kad net praėjus visiems metams,mūsų rytai būna tokie patys: ašaros, riksmai, kritimas ant grindų. Tiesa labai retai apsieiname be to, dažniausiai jei atbėgę vaikai kalbina ir vedasi žaisti.

Daugiau nei metai rytais girdžiu verksmą. Skaudu. Bet pasirinkimo neturiu. Daug kalbamės su sūnum (3,5 m), ir atrodo sutariam kad eis į darželį po to kažką veiksim. Ir viskas būna gerai iki kol reikia įeiti į grupę.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kūdikis, kuris netyčia tapo interneto žvaigžde
9 dalykai, kurie nutinka per nėštumą, norite to ar ne

Tas pats būna ir jei palieku močiutei, kurią labai myli, ir vėliau nenori išeiti iš jos namų. Tiesa, verksmai liaujasi praėjus 5 - 10 min, tuomet vaikas žaidžia ir daugiau neverkia. Valgo puikiai,pietų miega taip pat gerai.

Vaiko charakteris šiek tiek uždaras, manau,grupėj nelabai nori prisileisti vaikų, mėgsta savo erdvę. Tačiau kieme greitai prisijungia prie kitų vaikų. Mėgsta bendrauti ir žaisti, bet mėgsta turėti ir savo erdvę.

Ar toks elgesys gali būti normalus?"

Į klausimą atsako individualiosios psichologijos konsultantė Edita Heister, www.ipi.lt.

Miela Nerija, Jūsų vaikinas rodo tvirtą charakterį! Jo atkaklumas nepalaužiamas. Tai nei nenormalu, nei blogai.

Žinoma, Jums nemalonu, bet Jūs taip pat niekaip neapsiprantate, kad išsiskyrimai vyksta būtent pagal tokį scenarijų! Tai gal gana derybų? Gal nebemėginkite jo perkalbėti nekelti scenų? Gal tiesiog "įtraukite" tai į dienotvarkę: "... nueisime, tu paverksi, aš pakalbėsiu su auklėtoja apie rudenėlio šventę..." ir pan. Gal galėtų būti galima smarkiai paverkti išsiskiriant? Be įkalbinėjimų ir gėdinimų?

Būna vaikų, kuriems sunku priimti bet kokius pokyčius - jie sunkiai pabunda ir sunkiai užmiega, nemėgsta naujų rūbų, renkasi tik žinomas pasakas ir įprastus žaidimus, maistą ir t.t. Tokie vaikai neretai būna azartiški - kai jau įsijaučia, tai ilgam. Būtų galima sakyti, kad jų nervų sistema nėra labai paslanki. Jos neperdarysime, o ir nereikia.

Šios savybės gyvenime gali labai praversti, nes tokie žmonės neretai būna prieraišūs ir patikimi, nesiblaškantys ir labai geri savo srities žinovai. Tiesa, skubėjimas, perversmai ir reformos jiems sukelia stiprų stresą.

Nerija, jei Jūsų sūnus nėra itin nepaslankaus ir lėto būdo, greičiausiai jis kovoja su Jumis dėl reikšmingumo. Vaikai nepaprastai gerai pajaučia, kam mes esame "jautrūs". Per Jūsų abiejų derybas dėl scenų rytais mažylis pasiekia nemenkų laimėjimų - jau ryte Jūs prisižadate ir įsipareigojate dėl vakaro programos! Argi ne jo pasiekimas?! Vaikas atrado, kad kai jis rodo ne pyktį, o skausmą - mama smarkiai reaguoja. Reiškia, tai jai svarbu.

Nenoriu pasakyti, kad bet kokį skausmą reikėtų ignoruoti, bet Jūs minite, kad neturite kitos galimybės kaip darželis. Be to, nenurodėte kitokių nerimą keliančių požymių, kas leistų manyti, kad vaikas nepakelia situacijos. Panašu, kad paliesti Jūsų kaltės jausmus labai nesunku.

Galbūt Jūs ir pati save dėl ko nors kaltinate, todėl labai jautriai sureaguojate, kai vaikas kaip nors išreiškia nelaimingumą? Žinoma, to nė vienas iš jūsų nedarote sąmoningai. Galbūt "užsisuko ydingas ratas" kai Jūs su sūnumi palaikote vienas kito nemalonias reakcijas - Jūs tarsi kalta, o jis tarsi nelaimingas? Būtent TARSI, nes greičiausiai nei Jūs kalta, nei jis nelaimingas.

Jei tai Jums panašu į tiesą, gal net galite sau leisti pajuokauti ir kitą rytą darželyje "rimtu veidu pastebėti": "Sūnau, tu šiandien kažkaip tyliau rėki. Gal galėtum rėkti smarkiau, taip kaip vakar?" arba pakeliui į darželį pasvarstyti: "įdomu, kaip šiandien tau gausis paverkti - atsigulus ar trepsint?" ar "...aš su tavimi nebesiginčysiu. Kodėl turi būti pagal mane? Juk jei tu nori rėkti ir verkti, tai gali rėkti ir verkti, nieko čia tokio".

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Kaip užauginti pasitikintį savimi vaiką: patarimai tėvams

Savigarba ir pasitikėjimas – labai svarbios savybės ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų gyvenime. Kaip galime padėti išmintingai ugdyti savo vaiko savimonę ir savivertę?

Psichologė J.Baltuškienė: patenkinus vaiko poreikius, krizių galima išvengti

Skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais formuojasi vis kitos savybės, atsiranda naujų poreikių, daugėja norų. Kaip jų neužslopinti, kad vaikas augtų pasitikintis savimi ir kitais, iniciatyvus ir savarankiškas, mokėtų atpažinti savo jausmus ir juos reikšti?

Teo ir Ieva pristato: nerealiai smagūs žaidimai su ledukais

Šilti orai lepina mus saulės šiluma ir malonia akims žaluma. Vis daugiau laiko praleidžiame lauke.

Kaip susikalbėti su vaikais? Knygų TOP 5

Kaip susikalbėti su vaikais? Ar svarbu tenkinti visus jų pageidavimus, kad mažieji galėtų jaustis laimingi ? Kokie iššūkiai kyla auginant paauglį ir kaip juos įveikti? Kaip išugdyti tarpusavio pagarbą ir pasitikėjimą?

Psichologė – apie vaikus ir nuogumą: ko turi nepamiršti tėvai

Augant mažyliui, tėvai susiduria su vis įvairesniais klausimais – vaikui ima rūpėti, kaip jis atrodo, kaip atrodo kiti, kaip jis rengiasi ir kas slepiasi po skirtingų lyčių rūbais.

5 patarimai, kaip užauginti genijų

Kiekvieno vaiko tėvai norėtų, kad užaugęs jis būtų protingas ir sumanus, kad jį lydėtų sėkmė asmeniniame bei profesiniame gyvenime. Kaip padėti vaikui tai pasiekti.

Kuriant gerus santykius su vaiku tėvams svarbu laikytis trijų pagrindinių taisyklių

Atrodo, kad gimus vaikui tas abipusis santykis tiesiog užgimsta savaime.

Ar tikrai paklusnus vaikas geriau už neklausantį tėvų: psichologės komentaras

Vienas vaikas auga paklusnus, kitas nelabai. Vieno elgesiu darželio auklėtojos ir mokytojai džiaugiasi, kito – nelabai. Ar vaiko paklusnumas yra prigimtinis ar įgytas? Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Psichologė – apie vaiko elgesį, kuris priverčia tėvus raudonuoti (1)

Skaitytojos atsiųstas klausimas inspiravo psichologę Daivą Čeponienę išsamiai pamąstyti, kur yra riba tarp nekaltos vaiko nuomonės išsakymo ir patyčių, kurios skaudina kitą.

Teo ir Ieva pristato: lavinantys užsiėmimai, kurie išmokys vaiką raidžių

Raidės - tai neatsiejama mūsų pasaulio dalis. Su jomis susiduriame kiekvieną dieną. Lygiai taip pat ir vaikai. Nors vieningos nuomonės, kada pradėti savo vaiką mokyti raidžių nėra, manau, yra labai svarbu nepraleisti momento, kai vaikas pradeda jomis domėtis.

Skatindami vaikus domėtis įvairiomis veiklomis, padėsime atsiskleisti jų gabumams

Šiandien, kai virtuali realybė taip vilioja, vaikų interesų spektras dažnai tik ja ir apsiriboja.

Neringa Čereškevičienė: visi vaikai iš prigimties talentingi

Daugeliui Lietuvos žmonių charizmatiškosios Neringos Čereškevičienės pristatinėti nereikia: ji jau daugiau nei du dešimtmečius gyvuojančio projekto vaikams ir ne vaikams „Telebimbam" įkūrėja ir siela.

Kodėl aš mokysiu savo dukrą drąsos, o ne tobulumo

Moteris nuo mažens moko būti geromis, mylinčiomis, kantriomis, dėmesingomis, mandagiomis, rūpestingomis, švelniomis ir mielomis.

Gabija Vitkevičiūtė: vaikams skaitome kiekvieną dieną

Mama, žurnalistė, komunikacijos specialistė, rašytoja Gabija Vitkevičiūtė yra iš tų moterų, kurias taip ir norisi apibūdinti: veikli. Ar veiklios moters dienoje užtenka laiko paskaityti knygą, skaityti su vaikais?

Kodėl mes taip dažnai supykstame ant savo vaikų

Pakalbėkime apie tai, kaip nepykti ant vaiko. Šis klausimas labai aktualus daugumai tėvų.