Pavydas tarp vaikų: ar įmanoma išvengti

 (7)
Įsivaizduokite, kad esate mažas žmogutis, - tėtis jus nešioja ant pečių ir vedasi žiūrėti futbolo rungtynių, mama ruošia pusryčiams mėgiamus blynelius su obuoliais ir skaito knygeles.
© Vida Press

Pavydas tarp vaikų

Ką jau kalbėti apie kupinus susižavėjimo senelius, pasiruošusius pildyti bet kokį jūsų norą. Patinka? O dabar lengvai ir su šypsena atsisakykite šio nuostabaus gyvenimo ir savo sostą užleiskite...netrukus gimsiančiai sesutei arba broliukui. Nesinori? Pikta? Apmaudu?

Visa tai jaučia pirmagimis, kai į šeimą pasibeldžia nauja gyvybė, teigia Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Vita Čioraitienė. Dažnai tarpas tarp pirmojo ir antrojo vaiko gimimo būna nedidelis, tad apžavėtas pažadų, kad netrukus turės sesę ar brolį (vaiko sąmonėje - nuosavą žaidimų draugą), kad tai - didelis džiaugsmas ir stebuklas, mažylis patiki, kad štai grįš mama iš ligoninės ir viskas bus kaip anksčiau, tik dar geriau, nes bus su kuo žaisti. Be to pirmagimis tiki, kad gimusiajam galės būti savotišku „tėvu" ar „mama" - vadovauti, nurodinėti ir t.t.

Vos kelerių metų žmogučiui niekas nepaaiškina realybės, kad žaisti su nauju šeimos nariu jis galės gerokai vėliau, o iš pradžių teks su juo dalintis tėčio ir mamos dėmesiu, kad mamytė bus pavargusi, todėl kurį laiką beveik nebežais su juo, o tėtis bus užsiėmęs labiau, nei iki šiol, nes padės mamai. Mažyliui nepasakojama, kad prie naujagimio jam net nebus leidžiama liestis, o seneliai ir visi kiti atėjusieji aikčios nebe dėl jo, bet liaupsins mažiausiąjį.

Pavydas - natūralus jausmas. Ir jei pradėję skaityti buvote sąžiningi, supratote, kad užleisti savo vietą naujam vaikui - nelengva ir skaudu. Taigi, tėvams naujagimio atėjimas - šventė, o pirmajam vaikui - didelių išgyvenimų ir naujos vietos šeimos struktūroje paieškos.

Psichologė V. Čioraitienė pabrėžia, kad kalbėti apie artėjančias permainas šeimoje turi pradėti tėvai. Aišku, vaikai smalsūs, tad ir patys pastebės besikeičiančią mamytės figūrą, ims klausinėti. Tačiau iniciatyvos šiuo atveju vertėtų imtis tėvams. Pokalbiai apie šeimos pagausėjimą turi būti išsamūs ir realistiški. Tai reiškia, kad vaikui turi būti suprantamai paaiškinta, kaip pasikeis jo ir šeimos gyvenimas po gimimo.

Užuot aiškinus mažajam, kaip jis privalės mylėti naujagimį, galima pasakyti, kad jam turbūt bus kartais bus kiek pikta ir liūdna, kad tėtis ir mama daugiau dėmesio skiria naujam vaikui. Tačiau kartu paaiškinama, kad taip yra dėl to, kad kūdikis labai trapus, be globos jis neišgyventų, tačiau laikinas dėmesio sumažėjimas nereiškia, kad pirmagimis mylimas mažiau.

Tėvams naujagimio atėjimas - šventė, o pirmajam vaikui - didelių išgyvenimų ir naujos vietos šeimos struktūroje paieškos.
psichologė Vita ČIORAITIENĖ

Susitaikykite su tuo, kad kažkiek pavydo jums grįžus su naujagimiu ant rankų, bus. Pati situacija pirmagimiui yra traumuojanti, tad nebarkite jo ir, gink Dieve, neverskite mylėti mažylį. Geriau pasistenkite, kad per dieną bent pusvalandį mama skirtų tik vyresniajam vaikui - kartu su juo pažaistų, paskaitytų, pasivaikščiotų. Jei iki gimstant antram vaikui, su atžala daugiau laiko praleisdavo mama, jos buvimo negalima pakeisti tėčiu. Nepaisant naujagimio poreikių, vaikas turi jausti, kad turi ir tėtę, ir mamą. Aišku, kad mažiausias šeimos narys kurį laiką labiau liaupsinamas, tačiau nepamirškite, kad jūsų vyresnėliui dabar - itin sunku. Todėl stenkitės dažniau jį pagirti, pasakokite seneliams ne tik apie jaunėlio išmoktus triukus, bet ir apie vyresniojo nuopelnus.

Jei vyresniajam vaikui mažiau nei treji metai, t.y. - jis dar nesugeba įvardinti, ką jaučia, išgyventi permainas ir su jomis susijusį šoką itin sunku. Mažiukas tik jaučia, kad kažkas viduje „verda", tačiau net nesupranta, kas, juk čia jo brolis ar sesuo, visi sako, kad jis turėtų naujagimį mylėti, o jis jo gal net nekenčia...Tokios vidinės krizės vaikams dažnai pasireiškia įvairiais elgesio sutrikimais: naktiniais košmarais, šlapinimusi į lovą, regresu (prašo duoti čiulpti žinduką ar ima vėl gerti iš buteliuko), pykčio protrūkiais. Mamos tuomet nerimauja, kad vyresnėlis gali net nuskriausti mažąjį. Kad taip nenutiktų, psichologė pataria padėti pirmagimiui rasti naują vietą šeimoje. Galima vaikui pasakyti, kad kadangi jis jau didesnis, gali žaisti įdomesnius žaidimus, o kūdikis - tik gulėti lovoje. Vaikas turi žinoti, kad dėmesys dalinamas. Dėl to tikrai verta laikas nuo laiko palikti mažylį močiutei, ir visą dėmesį skirti vyresniajam. Jei matote, kad vaikas pyksta, pasakykite, kad jis gali taip jaustis. Emocijas reikia įvardinti ir pripažinti (nes tik tokiu atveju su jomis susitvarkoma), o ne pulti vaiką: „tu turi brolį mylėti, kaip tu elgiesi" ir panašiai. Nereikia primetinėt vyresniam vaikui ir auklės vaidmens, versti žaisti su broliuku ar sesute, vestis į kiemą, jei jis pats to nenori.

Gera žinia - šis pavydas, jei teisingai elgsitės, netrukus praeis. Situacija pagerėja, kai mažylis paauga ir visi nebešokinėja vien tik aplink jį. Tuomet „dičkis" atsigauna, o mažiukui ateina „juodos dienos", nes jį pradeda lyginti „žiūrėk, kaip vyresnysis moka, žiūrėk, kokie jo pažymiai" ir t.t.. Iš tiesų viskas paprasta - visi nori būti mylimi ir gauti dėmesio. Nepamirškite, kad jūs galite turėti daug vaikų, tačiau kiekvienam jų būsite vieninteliai, nepakeičiami ir ypatingi - Tėtis ir Mama.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

TĖVAMS: kada reikia atsiprašyti savo vaikų ir kaip tą padaryti tinkamai

Ar verta atsiprašyti savo vaiko? Galbūt tėvai visada yra tiesūs, todėl neprivalo prašyti savo vaikų atleidimo už pykčio proveržius?

Brolių ir seserų konfliktai: ar verta dėl jų rūpintis

Idiliškame šeimos paveiksle broliai ir sesės rūpinasi vienas kitu, kartu žaidžia, elgiasi vienas su kitu lyg geriausi draugai. Bet kaip dažnai taip atrodo realybė?

Laimingi žmonės keliauja: į Ameriką su mažais vaikais (10)

Rasa Sagė pasakoja savo įspūdžius apie kelionę su mažais vaikais į Ameriką.

Kaip išmokyti vaikus tinkamai pasirūpinti savo dantimis (1)

„Nenoriu plautis rankų, nenoriu valgyti daržovių, eiti į darželį, klotis lovos ir persirengti grįžęs namo..." – sąrašas galėtų tęstis iki begalybės.

Žaidimai su vaiku: kokios ribos turėtume niekada neperžengti

Visi tėvai trokšta, kad jų vaikas kuo greičiau išmoktų įvairiausių dalykų, parodytų savo sugebėjimus, demonstruotų raidą ir gražiai žaistų. Vieni, suvokdami, kad be jų pagalbos, indėlio ir pastangų – tai beveik neįmanoma, kasdien bent valandą skiria žaidimams. Kiti, paskendę savo darbuose ir rūpesčiuose, tikisi, kad jis pats natūraliai šių dalykų išmoks.

Ar vaikai į mokyklą turi ateiti mokėdami skaityti ir rašyti (13)

Kas yra priešmokyklinis ugdymas: ko šiuos metus mokomi vaikai, ar priešmokyklinio amžiaus vaikai turi išmokti skaityti, rašyti, skaičiuoti?

Kas iš tiesų yra emocinis intelektas ir kaip jį ugdyti nuo mažų dienų (6)

Emocinis intelektas – populiarus terminas, tačiau apie jį kalbama dažnai iš tiesų neįsigilinus į jo esmę.

Išlepinto vaiko požymiai ir patarimai tėvams (11)

Išlepintas mažylis – tikras galvos skausmas tėvams.

Pedagogė: vaikus turime auklėti koreguodami netinkamą jų elgesį, o ne bausdami (1)

Ikimokyklinio ugdymo pedagogės parengtas komentaras apie bausmes. Kas yra bausmė ir ar ji taikoma vaikams ikimokyklinio ugdymo įstaigose?

Kai vaikas supyksta, turite atsiminti kelis esminius dalykus

Išbandymas ne tik vaikui, bet ir tėvams – taip galima apibūdinti situacijas, kai mažylis primygtinai kažko reikalauja prekybos centre, išlipęs iš lovos „ne ta koja" verkšlena iki pietų, nepasidalinęs žaislais smėlio dėžėje ima viską mėtyti į šalis, apkumščiuoja greta sėdinčius draugus ir visais kitais būdais demonstruoja nepasitenkinimą ar nusivylimą.

3 eksperimentai su vandeniu, kurie patiks vaikams

Ne tik rašydami ar skaitydami vis daugiau galime išmokti apie mus supančią aplinką, bet ir labai svarbu kalbėti, pajusti, matyti. Todėl tam pasiekti pasitelkiami eksperimentai.

Kur dėti sugedusius elektroninius žaislus

Net penktadalis gyventojų, kurių šeimose auga nepilnamečių vaikų, teigė, jog pernai elektroninius žaislus į konteinerius išmetė kartu su buitinėmis atliekomis. Kone kas antras apklaustasis manė, jog žaisluose galėjo būti likusios panaudotos baterijos.

Psichologė: kaip auklėjant neperspausti ir užauginti laimingą vaiką (1)

Psichologė Jūratė Bortkevičienė atsako į klausimus apie ribų nubrėžimą vaikams: kaip tą padaryti nepažeidžiant vaiko laisvės ir suteikiant jam geriausias sąlygas augti.

Psichologė: ribas vaikams reikia taikyti nuo kūdikystės (18)

Jeigu paklaustume savęs, ko labiau reikia vaikams – ribų ar laisvės, greičiausiai atsakytume, kad ribų. Apie jas tiek daug prisiskaitėme ir prisiklausėme. Vis dėlto vaikui labiau reikia laisvės, o ribos turi būti nejuntamos, „įsipaišiusios" į patį gyvenimą.

Vaikas neklauso: 3 esminiai dalykai, kuriuos turite žinoti (13)

Kaip reaguoti į netinkamą vaiko elgesį? Pats pirmas žingsnis būtų pabandyti suprasti, kodėl vaikas elgiasi netinkamai.