Pavydas tarp vaikų: ar įmanoma išvengti

 (7)
Įsivaizduokite, kad esate mažas žmogutis, - tėtis jus nešioja ant pečių ir vedasi žiūrėti futbolo rungtynių, mama ruošia pusryčiams mėgiamus blynelius su obuoliais ir skaito knygeles.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pavydas tarp vaikų

Ką jau kalbėti apie kupinus susižavėjimo senelius, pasiruošusius pildyti bet kokį jūsų norą. Patinka? O dabar lengvai ir su šypsena atsisakykite šio nuostabaus gyvenimo ir savo sostą užleiskite...netrukus gimsiančiai sesutei arba broliukui. Nesinori? Pikta? Apmaudu?

Visa tai jaučia pirmagimis, kai į šeimą pasibeldžia nauja gyvybė, teigia Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Vita Čioraitienė. Dažnai tarpas tarp pirmojo ir antrojo vaiko gimimo būna nedidelis, tad apžavėtas pažadų, kad netrukus turės sesę ar brolį (vaiko sąmonėje - nuosavą žaidimų draugą), kad tai - didelis džiaugsmas ir stebuklas, mažylis patiki, kad štai grįš mama iš ligoninės ir viskas bus kaip anksčiau, tik dar geriau, nes bus su kuo žaisti. Be to pirmagimis tiki, kad gimusiajam galės būti savotišku „tėvu" ar „mama" - vadovauti, nurodinėti ir t.t.

Vos kelerių metų žmogučiui niekas nepaaiškina realybės, kad žaisti su nauju šeimos nariu jis galės gerokai vėliau, o iš pradžių teks su juo dalintis tėčio ir mamos dėmesiu, kad mamytė bus pavargusi, todėl kurį laiką beveik nebežais su juo, o tėtis bus užsiėmęs labiau, nei iki šiol, nes padės mamai. Mažyliui nepasakojama, kad prie naujagimio jam net nebus leidžiama liestis, o seneliai ir visi kiti atėjusieji aikčios nebe dėl jo, bet liaupsins mažiausiąjį.

Pavydas - natūralus jausmas. Ir jei pradėję skaityti buvote sąžiningi, supratote, kad užleisti savo vietą naujam vaikui - nelengva ir skaudu. Taigi, tėvams naujagimio atėjimas - šventė, o pirmajam vaikui - didelių išgyvenimų ir naujos vietos šeimos struktūroje paieškos.

Psichologė V. Čioraitienė pabrėžia, kad kalbėti apie artėjančias permainas šeimoje turi pradėti tėvai. Aišku, vaikai smalsūs, tad ir patys pastebės besikeičiančią mamytės figūrą, ims klausinėti. Tačiau iniciatyvos šiuo atveju vertėtų imtis tėvams. Pokalbiai apie šeimos pagausėjimą turi būti išsamūs ir realistiški. Tai reiškia, kad vaikui turi būti suprantamai paaiškinta, kaip pasikeis jo ir šeimos gyvenimas po gimimo.

Užuot aiškinus mažajam, kaip jis privalės mylėti naujagimį, galima pasakyti, kad jam turbūt bus kartais bus kiek pikta ir liūdna, kad tėtis ir mama daugiau dėmesio skiria naujam vaikui. Tačiau kartu paaiškinama, kad taip yra dėl to, kad kūdikis labai trapus, be globos jis neišgyventų, tačiau laikinas dėmesio sumažėjimas nereiškia, kad pirmagimis mylimas mažiau.

Tėvams naujagimio atėjimas - šventė, o pirmajam vaikui - didelių išgyvenimų ir naujos vietos šeimos struktūroje paieškos.
psichologė Vita ČIORAITIENĖ

Susitaikykite su tuo, kad kažkiek pavydo jums grįžus su naujagimiu ant rankų, bus. Pati situacija pirmagimiui yra traumuojanti, tad nebarkite jo ir, gink Dieve, neverskite mylėti mažylį. Geriau pasistenkite, kad per dieną bent pusvalandį mama skirtų tik vyresniajam vaikui - kartu su juo pažaistų, paskaitytų, pasivaikščiotų. Jei iki gimstant antram vaikui, su atžala daugiau laiko praleisdavo mama, jos buvimo negalima pakeisti tėčiu. Nepaisant naujagimio poreikių, vaikas turi jausti, kad turi ir tėtę, ir mamą. Aišku, kad mažiausias šeimos narys kurį laiką labiau liaupsinamas, tačiau nepamirškite, kad jūsų vyresnėliui dabar - itin sunku. Todėl stenkitės dažniau jį pagirti, pasakokite seneliams ne tik apie jaunėlio išmoktus triukus, bet ir apie vyresniojo nuopelnus.

Jei vyresniajam vaikui mažiau nei treji metai, t.y. - jis dar nesugeba įvardinti, ką jaučia, išgyventi permainas ir su jomis susijusį šoką itin sunku. Mažiukas tik jaučia, kad kažkas viduje „verda", tačiau net nesupranta, kas, juk čia jo brolis ar sesuo, visi sako, kad jis turėtų naujagimį mylėti, o jis jo gal net nekenčia...Tokios vidinės krizės vaikams dažnai pasireiškia įvairiais elgesio sutrikimais: naktiniais košmarais, šlapinimusi į lovą, regresu (prašo duoti čiulpti žinduką ar ima vėl gerti iš buteliuko), pykčio protrūkiais. Mamos tuomet nerimauja, kad vyresnėlis gali net nuskriausti mažąjį. Kad taip nenutiktų, psichologė pataria padėti pirmagimiui rasti naują vietą šeimoje. Galima vaikui pasakyti, kad kadangi jis jau didesnis, gali žaisti įdomesnius žaidimus, o kūdikis - tik gulėti lovoje. Vaikas turi žinoti, kad dėmesys dalinamas. Dėl to tikrai verta laikas nuo laiko palikti mažylį močiutei, ir visą dėmesį skirti vyresniajam. Jei matote, kad vaikas pyksta, pasakykite, kad jis gali taip jaustis. Emocijas reikia įvardinti ir pripažinti (nes tik tokiu atveju su jomis susitvarkoma), o ne pulti vaiką: „tu turi brolį mylėti, kaip tu elgiesi" ir panašiai. Nereikia primetinėt vyresniam vaikui ir auklės vaidmens, versti žaisti su broliuku ar sesute, vestis į kiemą, jei jis pats to nenori.

Gera žinia - šis pavydas, jei teisingai elgsitės, netrukus praeis. Situacija pagerėja, kai mažylis paauga ir visi nebešokinėja vien tik aplink jį. Tuomet „dičkis" atsigauna, o mažiukui ateina „juodos dienos", nes jį pradeda lyginti „žiūrėk, kaip vyresnysis moka, žiūrėk, kokie jo pažymiai" ir t.t.. Iš tiesų viskas paprasta - visi nori būti mylimi ir gauti dėmesio. Nepamirškite, kad jūs galite turėti daug vaikų, tačiau kiekvienam jų būsite vieninteliai, nepakeičiami ir ypatingi - Tėtis ir Mama.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Vaikas išveda iš kantrybės: 10 greičiausių būdų nusiraminti

Auginant vaikus nuobodu niekada nebūna. Gali būti linksma, gali būti lyg įtempto siužeto filme, tačiau nuobodu - niekada. Šiame straipsnyje sužinosime, kaip elgtis mums, tėvams, kai vaikai išveda iš kantrybės. Rėkti ir plūstis - ne išeitis. Pasimokykime tinkamai reaguoti drauge.

Psichologė, muzikantė Eglė Sirvydytė – apie mokymąsi gamtoje be sienų ir lubų

„Kodėl mus gąsdina vaikas lauke? Gal nuskambės labai poetiškai, bet aš savo praktikoje esu pastebėjusi, kad gamta ir buvimas joje daro stebuklus vidiniame pasaulyje", – įsitikinusi psichologė, skautė ir muzikantė Eglė Sirvydytė.

Vaikų darželio auklėtojos turi patarimų tėvams (2)

Nors tėvai yra pagrindiniai vaiko ugdytojai, ugdymo įstaigą lankantys mažyliai didelę dienos dalį praleidžia su pedagogais - mokytojais ar vaikų darželio auklėtojais.

10 požymių, kad auginate išskirtiniais gabumais apdovanotą vaiką (1)

Dauguma tėvelių ir mamyčių mano, kad jų atžala turi išskirtinių talentų, tačiau daugumą vaikų genijais galėtų pavadinti nebent jų pačių tėvai.

Išsiskyrusi mama: pradėjus gyventi su draugu, pasikeitė vaiko elgesys (10)

Išsiskyrusi mama kuria naujus santykius su vyru ir neabejoja, kad draugas myli jos sūnų. Tačiau kai jie apsigyveno drauge, berniuko elgesys pasikeitė į blogąją pusę. Ką patars mamai psichologė?

Trys iššūkiai tėvams, kurie augina vaikus

Alfredas Adleris (1870-1937), Individualiosios psichologijos kūrėjas, daug dėmesio skyrė socialinei vaikų gyvenimo situacijai, jų ankstyviesiems santykiams su tėvais bei broliais ir seserimis, auklėjimo stiliui, šeimos atmosferai.

Nesusitvarkau su vaiku, jis nuolat atsikalbinėja ir negražiai kalba (14)

Redakcija gavo trijų sūnų mamos laišką, kuriame ji klausia patarimo dėl savo penkiamečio elgesio. Moteris sako, kad vaikas atsikalbinėja ir namie, ir darželyje. Be to, auklėtojos sako, kad berniukas negražiai kalba kitų akivaizdoje.

Nelengva, bet įmanoma: kaip užauginti atsakingą vaiką

Nors ši užduotis ganėtinai sudėtinga, vis tik galima būtų išskirti kelias svarbiausias taisykles, kurių vertėtų laikytis tėvams.

Skausminga šeimos patirtis: iki 3 metų vaikas naktimis kėlėsi po 10 kartų (48)

Publikavę TavoVaikas.lt portale straipsnį apie neramų kūdikių miegą („Padėkite, auginu neramų vaiką, kuris niekada neužmiega pats"), sulaukėme tėčio Martyno laiško. Jis norėjo pasidalinti savo šeimos neeiline patirtimi.

„Pypliukas“: kaip išvengti vaikų isterijų parduotuvėje

Televizijos laida „Pypliukas“ pradeda naują sezoną ir pirmoje savo laidoje aptaria kelias vaikus auginantiems tėvams rūpimas temas.

Psichologė – apie vieną tėvų daromą klaidą, kuri skaudžiai atsiliepia vaikui (3)

Prieš skaitant šį straipsnį rekomenduojame atlikti nedidelį, bet įdomų tyrimą: suskaičiuokite, kiek kartų per dieną meluojate.

Kas yra išmintinga tėvų meilė ir kodėl mes užauginame nelaimingus vaikus (2)

Esu sutikusi ne vieną suaugusį žmogų, kuris yra laimingas, kai jaučiasi nelaimingas.

Būkite žmonės, neverskite to daryti vaikų (11)

„Lenk medį, kol jaunas“. Taip, yra tokia lietuvių liaudies patarlė, tačiau nesupraskite jos paraidžiui, kai kalbame apie vaikų auklėjimą. Vaikų nereikia nei „perlaužti“, nei versti kažką daryti. Su jais reikia kalbėtis ir tartis.

6 frazės, kurių mūsų vaikams reikia kaip duonos kasdienės (2)

Kaip dažnai sakote vaikui, kad jį mylite? Ar parodote tą ir veiksmais? Jūsų dėmesiui - dar šešios frazės, kurių vaikui reikia ne mažiau, kaip „Aš tave myliu“.

Vienas populiarus auklėjimo metodas kenkia vaikams labiau už viską (5)

Egzistuoja vienas auklėjimo metodas, kuris labai paplitęs. Ir tik nedaugelis tėvų žino, ką jie daro savo vaikui.