Pavydas tarp vaikų: ar įmanoma išvengti

 (7)
Įsivaizduokite, kad esate mažas žmogutis, - tėtis jus nešioja ant pečių ir vedasi žiūrėti futbolo rungtynių, mama ruošia pusryčiams mėgiamus blynelius su obuoliais ir skaito knygeles.
Pavydas tarp vaikų: ar įmanoma išvengti
© Vida Press

Pavydas tarp vaikų

Ką jau kalbėti apie kupinus susižavėjimo senelius, pasiruošusius pildyti bet kokį jūsų norą. Patinka? O dabar lengvai ir su šypsena atsisakykite šio nuostabaus gyvenimo ir savo sostą užleiskite...netrukus gimsiančiai sesutei arba broliukui. Nesinori? Pikta? Apmaudu?

Visa tai jaučia pirmagimis, kai į šeimą pasibeldžia nauja gyvybė, teigia Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Vita Čioraitienė. Dažnai tarpas tarp pirmojo ir antrojo vaiko gimimo būna nedidelis, tad apžavėtas pažadų, kad netrukus turės sesę ar brolį (vaiko sąmonėje - nuosavą žaidimų draugą), kad tai - didelis džiaugsmas ir stebuklas, mažylis patiki, kad štai grįš mama iš ligoninės ir viskas bus kaip anksčiau, tik dar geriau, nes bus su kuo žaisti. Be to pirmagimis tiki, kad gimusiajam galės būti savotišku „tėvu" ar „mama" - vadovauti, nurodinėti ir t.t.

Vos kelerių metų žmogučiui niekas nepaaiškina realybės, kad žaisti su nauju šeimos nariu jis galės gerokai vėliau, o iš pradžių teks su juo dalintis tėčio ir mamos dėmesiu, kad mamytė bus pavargusi, todėl kurį laiką beveik nebežais su juo, o tėtis bus užsiėmęs labiau, nei iki šiol, nes padės mamai. Mažyliui nepasakojama, kad prie naujagimio jam net nebus leidžiama liestis, o seneliai ir visi kiti atėjusieji aikčios nebe dėl jo, bet liaupsins mažiausiąjį.

Pavydas - natūralus jausmas. Ir jei pradėję skaityti buvote sąžiningi, supratote, kad užleisti savo vietą naujam vaikui - nelengva ir skaudu. Taigi, tėvams naujagimio atėjimas - šventė, o pirmajam vaikui - didelių išgyvenimų ir naujos vietos šeimos struktūroje paieškos.

Psichologė V. Čioraitienė pabrėžia, kad kalbėti apie artėjančias permainas šeimoje turi pradėti tėvai. Aišku, vaikai smalsūs, tad ir patys pastebės besikeičiančią mamytės figūrą, ims klausinėti. Tačiau iniciatyvos šiuo atveju vertėtų imtis tėvams. Pokalbiai apie šeimos pagausėjimą turi būti išsamūs ir realistiški. Tai reiškia, kad vaikui turi būti suprantamai paaiškinta, kaip pasikeis jo ir šeimos gyvenimas po gimimo.

Užuot aiškinus mažajam, kaip jis privalės mylėti naujagimį, galima pasakyti, kad jam turbūt bus kartais bus kiek pikta ir liūdna, kad tėtis ir mama daugiau dėmesio skiria naujam vaikui. Tačiau kartu paaiškinama, kad taip yra dėl to, kad kūdikis labai trapus, be globos jis neišgyventų, tačiau laikinas dėmesio sumažėjimas nereiškia, kad pirmagimis mylimas mažiau.

Tėvams naujagimio atėjimas - šventė, o pirmajam vaikui - didelių išgyvenimų ir naujos vietos šeimos struktūroje paieškos.
psichologė Vita ČIORAITIENĖ

Susitaikykite su tuo, kad kažkiek pavydo jums grįžus su naujagimiu ant rankų, bus. Pati situacija pirmagimiui yra traumuojanti, tad nebarkite jo ir, gink Dieve, neverskite mylėti mažylį. Geriau pasistenkite, kad per dieną bent pusvalandį mama skirtų tik vyresniajam vaikui - kartu su juo pažaistų, paskaitytų, pasivaikščiotų. Jei iki gimstant antram vaikui, su atžala daugiau laiko praleisdavo mama, jos buvimo negalima pakeisti tėčiu. Nepaisant naujagimio poreikių, vaikas turi jausti, kad turi ir tėtę, ir mamą. Aišku, kad mažiausias šeimos narys kurį laiką labiau liaupsinamas, tačiau nepamirškite, kad jūsų vyresnėliui dabar - itin sunku. Todėl stenkitės dažniau jį pagirti, pasakokite seneliams ne tik apie jaunėlio išmoktus triukus, bet ir apie vyresniojo nuopelnus.

Jei vyresniajam vaikui mažiau nei treji metai, t.y. - jis dar nesugeba įvardinti, ką jaučia, išgyventi permainas ir su jomis susijusį šoką itin sunku. Mažiukas tik jaučia, kad kažkas viduje „verda", tačiau net nesupranta, kas, juk čia jo brolis ar sesuo, visi sako, kad jis turėtų naujagimį mylėti, o jis jo gal net nekenčia...Tokios vidinės krizės vaikams dažnai pasireiškia įvairiais elgesio sutrikimais: naktiniais košmarais, šlapinimusi į lovą, regresu (prašo duoti čiulpti žinduką ar ima vėl gerti iš buteliuko), pykčio protrūkiais. Mamos tuomet nerimauja, kad vyresnėlis gali net nuskriausti mažąjį. Kad taip nenutiktų, psichologė pataria padėti pirmagimiui rasti naują vietą šeimoje. Galima vaikui pasakyti, kad kadangi jis jau didesnis, gali žaisti įdomesnius žaidimus, o kūdikis - tik gulėti lovoje. Vaikas turi žinoti, kad dėmesys dalinamas. Dėl to tikrai verta laikas nuo laiko palikti mažylį močiutei, ir visą dėmesį skirti vyresniajam. Jei matote, kad vaikas pyksta, pasakykite, kad jis gali taip jaustis. Emocijas reikia įvardinti ir pripažinti (nes tik tokiu atveju su jomis susitvarkoma), o ne pulti vaiką: „tu turi brolį mylėti, kaip tu elgiesi" ir panašiai. Nereikia primetinėt vyresniam vaikui ir auklės vaidmens, versti žaisti su broliuku ar sesute, vestis į kiemą, jei jis pats to nenori.

Gera žinia - šis pavydas, jei teisingai elgsitės, netrukus praeis. Situacija pagerėja, kai mažylis paauga ir visi nebešokinėja vien tik aplink jį. Tuomet „dičkis" atsigauna, o mažiukui ateina „juodos dienos", nes jį pradeda lyginti „žiūrėk, kaip vyresnysis moka, žiūrėk, kokie jo pažymiai" ir t.t.. Iš tiesų viskas paprasta - visi nori būti mylimi ir gauti dėmesio. Nepamirškite, kad jūs galite turėti daug vaikų, tačiau kiekvienam jų būsite vieninteliai, nepakeičiami ir ypatingi - Tėtis ir Mama.

vppc.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Ką gali padaryti tėvai, kad technologijos vaiką ugdytų, o ne bukintų?

Viena iš šiuolaikinių tėvų dilemų – kaip teisingai supažindinti vaiką su technologijomis, kiek laiko leisti jomis naudotis, kad jos į vaiko dienotvarkę įsilietų atnešdamos naudos, o ne darydamos žalą ir atimdamos laiką, skirtą kitiems svarbiems įgūdžiams lavinti.

Lauko pedagogika Lietuvoje: ką turime šiandien ir kur judame

Mokslininkai teigia, kad šiuolaikiniai vaikai ir gyvenimo būdas taip pasikeitė, jog vaikai turi kur kas mažiau galimybių praleisti jiems taip būtino laiko dalį lauke.

Šias klaidas daro viso pasaulio tėvai, auginantys vaikus (3)

Mike‘as Leary yra psichologas, kurio pagrindinės darbo sritys yra santykiai ir tėvystė. Savo straipsnyje „Fatherly“ jis pateikia mūsų dažniausiai daromas klaidas.

Mamai nepatiko tvarka darželyje: ar protingai elgiasi pedagogai? (110)

Redakcija gavo mamos laišką apie ją nustebinusią vaikų darželio tvarką. Pradėjus lankyti darželį, čia tėvai paprašomi iš karto išeiti iš grupės ir netrukdyti kitiems vaikams. Kaip tokią pedagoginę patirtį pakomentuos psichologė?

Genialus būdas užsirišti batus daug greičiau ir paprasčiau VIDEO (1)

Mažus vaikus auginančios mamos žino, kad išmokyti mažuosius užsirišti batraiščius nėra lengva.

Vilniuje veikia mokykla, kurioje anglų kalbos moko pagal naują metodiką

Vilniuje atsidariusioje „Mortimer English Club" mokykloje anglų kalbos mokomi visi norintys: ir vaikai nuo dvejų metų, ir suaugusieji. Kuo ypatinga ši visame pasaulyje žinoma anglų kalbos mokymo programa, kalbamės su „Mortimer English Club" Vilniuje direktore Viktorija Korolkova.

Rudens istoriniai įvykiai vaikams – į ką verta atkreipti dėmesį?

Kasdienybės rutiną šeimoje išsklaidyti padeda šventės. Idėjas joms padiktuoti gali ne tik šeimos narių sukaktys, bet ir istoriniai įvykiai.

Psichologė – apie dažną tėvų klaidą, kuri vaikui padaro meškos paslaugą (16)

Sakoma, kad vaikas visada nori laimėti ir būti pirmas, bet ar tai tiesa, net nesusimąstome. Taip nutinka, pasak specialistų, todėl, kad pirmauti norime mes, tėvai, ir užprogramuojame savo vaikus.

Manęs niekas nemyli, nes esu negražus: psichologės komentaras (20)

„Manęs niekas nemyli, nes esu negražus", - kartą išgirdau mažo vaiko frazę. Susimąsčiau, iš kur pyplys tai ištraukė. Ar tikrai gražuoliai labiau mylimi? Apie „bjauriojio ančiuko“ kompleksą kalbamės su psichologe Zita Pečiulyte.

Sakykite šiuos žodžius savo vaikams kuo dažniau – jie augs laimingesni (8)

Ar kada pagavote save galvojant, kad iš jūsų burnos skamba tik paliepimai? Na, gal „ne tik“, bet dauguma tai tikrai.

Kodėl daug žmonių norėtų įsivaikinti, bet nedrįsta: psichologės komentaras (7)

Naujo žmogučio atėjimas į mūsų gyvenimą vienareikšmiškai yra sumaištį sukeliantis įvykis. Planuotas kūdikis, neplanuotas, globojamas ar įvaikintas – visais atvejais pagrindinė dvejonė būna viena: „Ar aš būsiu gera mama/tėtis?“.

Kaip ugdyti vaiko lyderio savybes: patarimai tėvams (2)

Jau ankstyvoje vaikystėje lyderiai skiriasi nuo bendraamžių – noriai dalinasi žaislais, gerbia suaugusiuosius, yra iniciatyvūs, geraširdžiai, domisi aplinkiniu pasauliu.

Psichologė – apie paprastą būdą parodyti vaikui, kad jis yra svarbus ir vertingas (23)

Ką manot apie žmogų, kuris sveikindamasis nežiūri į akis? O ką manot apie žmogų, kuris iš viso nesisveikina? Kadaise žmonės sakydavo apie tokius „praėjo kiaulė su zvaneliu“. Dabar sutinkam tiek žmonių, kad pasidarė tarsi normalu jų nematyti, nesisveikinti.

Kokie žodžiai ir frazės labiausiai žeidžia vaikus (12)

Įdomu, ar kas nors jau yra lyginęs tėvelius su veiksmo filmų herojais. Turbūt yra, bet ir aš dar kartą pasitelksiu šį vaizdingą palyginimą tėvystės iššūkiams iliustruoti.

Vaikas ožiuojasi ir neklauso? – 10 iš tiesų veiksmingų patarimų

Kai vaikai neklauso ir „užsiožiuoja“, tėvai turi savo taktiką, kaip elgtis tokioje situacijoje. Tai, kas tinka vienam vaikui, nebūtinai tiks kitam. Visgi, bendros rekomendacijos ir patarimai egzistuoja. Sužinokime 10 būdų, kaip nuraminti mažylio „ožius“.