Pavydas tarp vaikų: ar įmanoma išvengti

 (7)
Įsivaizduokite, kad esate mažas žmogutis, - tėtis jus nešioja ant pečių ir vedasi žiūrėti futbolo rungtynių, mama ruošia pusryčiams mėgiamus blynelius su obuoliais ir skaito knygeles.
© Vida Press

Pavydas tarp vaikų

Ką jau kalbėti apie kupinus susižavėjimo senelius, pasiruošusius pildyti bet kokį jūsų norą. Patinka? O dabar lengvai ir su šypsena atsisakykite šio nuostabaus gyvenimo ir savo sostą užleiskite...netrukus gimsiančiai sesutei arba broliukui. Nesinori? Pikta? Apmaudu?

Visa tai jaučia pirmagimis, kai į šeimą pasibeldžia nauja gyvybė, teigia Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Vita Čioraitienė. Dažnai tarpas tarp pirmojo ir antrojo vaiko gimimo būna nedidelis, tad apžavėtas pažadų, kad netrukus turės sesę ar brolį (vaiko sąmonėje - nuosavą žaidimų draugą), kad tai - didelis džiaugsmas ir stebuklas, mažylis patiki, kad štai grįš mama iš ligoninės ir viskas bus kaip anksčiau, tik dar geriau, nes bus su kuo žaisti. Be to pirmagimis tiki, kad gimusiajam galės būti savotišku „tėvu" ar „mama" - vadovauti, nurodinėti ir t.t.

Vos kelerių metų žmogučiui niekas nepaaiškina realybės, kad žaisti su nauju šeimos nariu jis galės gerokai vėliau, o iš pradžių teks su juo dalintis tėčio ir mamos dėmesiu, kad mamytė bus pavargusi, todėl kurį laiką beveik nebežais su juo, o tėtis bus užsiėmęs labiau, nei iki šiol, nes padės mamai. Mažyliui nepasakojama, kad prie naujagimio jam net nebus leidžiama liestis, o seneliai ir visi kiti atėjusieji aikčios nebe dėl jo, bet liaupsins mažiausiąjį.

Pavydas - natūralus jausmas. Ir jei pradėję skaityti buvote sąžiningi, supratote, kad užleisti savo vietą naujam vaikui - nelengva ir skaudu. Taigi, tėvams naujagimio atėjimas - šventė, o pirmajam vaikui - didelių išgyvenimų ir naujos vietos šeimos struktūroje paieškos.

Psichologė V. Čioraitienė pabrėžia, kad kalbėti apie artėjančias permainas šeimoje turi pradėti tėvai. Aišku, vaikai smalsūs, tad ir patys pastebės besikeičiančią mamytės figūrą, ims klausinėti. Tačiau iniciatyvos šiuo atveju vertėtų imtis tėvams. Pokalbiai apie šeimos pagausėjimą turi būti išsamūs ir realistiški. Tai reiškia, kad vaikui turi būti suprantamai paaiškinta, kaip pasikeis jo ir šeimos gyvenimas po gimimo.

Užuot aiškinus mažajam, kaip jis privalės mylėti naujagimį, galima pasakyti, kad jam turbūt bus kartais bus kiek pikta ir liūdna, kad tėtis ir mama daugiau dėmesio skiria naujam vaikui. Tačiau kartu paaiškinama, kad taip yra dėl to, kad kūdikis labai trapus, be globos jis neišgyventų, tačiau laikinas dėmesio sumažėjimas nereiškia, kad pirmagimis mylimas mažiau.

Tėvams naujagimio atėjimas - šventė, o pirmajam vaikui - didelių išgyvenimų ir naujos vietos šeimos struktūroje paieškos.
psichologė Vita ČIORAITIENĖ

Susitaikykite su tuo, kad kažkiek pavydo jums grįžus su naujagimiu ant rankų, bus. Pati situacija pirmagimiui yra traumuojanti, tad nebarkite jo ir, gink Dieve, neverskite mylėti mažylį. Geriau pasistenkite, kad per dieną bent pusvalandį mama skirtų tik vyresniajam vaikui - kartu su juo pažaistų, paskaitytų, pasivaikščiotų. Jei iki gimstant antram vaikui, su atžala daugiau laiko praleisdavo mama, jos buvimo negalima pakeisti tėčiu. Nepaisant naujagimio poreikių, vaikas turi jausti, kad turi ir tėtę, ir mamą. Aišku, kad mažiausias šeimos narys kurį laiką labiau liaupsinamas, tačiau nepamirškite, kad jūsų vyresnėliui dabar - itin sunku. Todėl stenkitės dažniau jį pagirti, pasakokite seneliams ne tik apie jaunėlio išmoktus triukus, bet ir apie vyresniojo nuopelnus.

Jei vyresniajam vaikui mažiau nei treji metai, t.y. - jis dar nesugeba įvardinti, ką jaučia, išgyventi permainas ir su jomis susijusį šoką itin sunku. Mažiukas tik jaučia, kad kažkas viduje „verda", tačiau net nesupranta, kas, juk čia jo brolis ar sesuo, visi sako, kad jis turėtų naujagimį mylėti, o jis jo gal net nekenčia...Tokios vidinės krizės vaikams dažnai pasireiškia įvairiais elgesio sutrikimais: naktiniais košmarais, šlapinimusi į lovą, regresu (prašo duoti čiulpti žinduką ar ima vėl gerti iš buteliuko), pykčio protrūkiais. Mamos tuomet nerimauja, kad vyresnėlis gali net nuskriausti mažąjį. Kad taip nenutiktų, psichologė pataria padėti pirmagimiui rasti naują vietą šeimoje. Galima vaikui pasakyti, kad kadangi jis jau didesnis, gali žaisti įdomesnius žaidimus, o kūdikis - tik gulėti lovoje. Vaikas turi žinoti, kad dėmesys dalinamas. Dėl to tikrai verta laikas nuo laiko palikti mažylį močiutei, ir visą dėmesį skirti vyresniajam. Jei matote, kad vaikas pyksta, pasakykite, kad jis gali taip jaustis. Emocijas reikia įvardinti ir pripažinti (nes tik tokiu atveju su jomis susitvarkoma), o ne pulti vaiką: „tu turi brolį mylėti, kaip tu elgiesi" ir panašiai. Nereikia primetinėt vyresniam vaikui ir auklės vaidmens, versti žaisti su broliuku ar sesute, vestis į kiemą, jei jis pats to nenori.

Gera žinia - šis pavydas, jei teisingai elgsitės, netrukus praeis. Situacija pagerėja, kai mažylis paauga ir visi nebešokinėja vien tik aplink jį. Tuomet „dičkis" atsigauna, o mažiukui ateina „juodos dienos", nes jį pradeda lyginti „žiūrėk, kaip vyresnysis moka, žiūrėk, kokie jo pažymiai" ir t.t.. Iš tiesų viskas paprasta - visi nori būti mylimi ir gauti dėmesio. Nepamirškite, kad jūs galite turėti daug vaikų, tačiau kiekvienam jų būsite vieninteliai, nepakeičiami ir ypatingi - Tėtis ir Mama.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Psichologė: kaip pagerinti santykius su anyta (18)

Su vyro mama ir savo vaikų močiute norėtųsi bendrauti tarsi su vyresne drauge, su kuria mielai išgertum kavos, pasijuoktum iš mažylių išdaigų, o ašaringą minutę - ir pasiguostum. Tačiau neretai būna, marčios ir anytos santykiai nesiklosto. Vienam mūšiui nurimus netrukus įsiplieskia kitas, tad karas trunka dešimtmečius. Kaip pasiekti paliaubas? Konsultuoja psichologė Edita Kuogienė.

Žindymas didesniojo vaiko akivaizdoje (4)

Vaikelio besilaukianti mama teiraujasi specialisto nuomonės apie žindymą vyresnio vaiko akivaizdoje: ar nieko tokio, jei penkiametis sūnus matys, kaip ji krūtimi maitina naujagimę?

Tėvų elgesys, kuris sužeidžia vaiko širdį ne mažiau kaip diržas (96)

Pažvelgti į savo elgesį su vaikais iš šalies visada yra protingas siūlymas. Kiek kartų sakote saviškiams NE, kiek kartų pagiriate, o kiek kartų priekaištaujate?

Pedagogė – apie dienotvarkę ir vaikų savarankiškumą

Ikimokyklinukus auginantys tėvai žino, koks įtemptas gali būti šaltas žiemos rytas, kai į visus įprastus ryto ritualus – apsirengimą, pusryčius, dantų išsivalymą – vaikas reaguoja piktu, dažnai ašaromis palydimu „Ne"!

Lietuviai sukūrė filmuką, padėsiantį vaikus pripratinti prie darželio (5)

Vienas didžiausių iššūkių tėvams, auginantiems vaikus, yra sėkminga ir greita vaiko adaptacija darželyje. Lietuvių skaitmeninės reklamos specialistai, pasitardami su vaikų psichologais, sukūrė animacinį filmuką vaikams, padėsiantį pasiruošti ir lengviau įveikti šį gyvenimo etapą.

Kaip nulipdyti tobulą senį besmegenį

Galvojate,kad tai labai paprasta? Ne visai, gerbiamieji.

Juozas: padėkite – nesutariu su mylimosios vaikais (4)

Naujus santykius su išsiskyrusia bei vaikų turinčia moterimi kuriantis vyras klausia specialisto patarimo – kaip užmegzti santykius su mylimosios dukterimi, kuri savo elgesiu rodo, kad ant jo pyksta.

Prof. Libertas Klimka – apie Naujųjų metų sutikimo tradicijas

Šiais laikais Naujuosius metus pasitinkame triukšmingais šūksniais ir gausiais petardų ir fejerverkų sprogimais. O kaip Naujuosius metus pasitikdavo mūsų kaimo senoliai? Kokie būdavo šios šventės papročiai? Apie tai mums pasakoja etnologas ir Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Libertas Klimka.

Taisyklė, kurios turi laikytis vaikų darželius lankančių vaikų tėvai (5)

Nėra visiems darželiams privalomos bendros metodinės rekomendacijos, kuri nurodytų, leisti ar ne vaikams neštis žaislų iš namų, todėl kiek darželių, tiek ir tvarkų, tačiau dauguma ikimokyklinio ugdymo pedagogų laikosi griežtos nuomonės: namų daiktai darželyje trukdo. Kodėl?

Ir vėl kalba vaikai: ar ištversite nesusijuokę? (26)

Augdami vaikai paberia išminties perlų, todėl visada kviečiame tėvus užsirašyti jų auksines mintis. Jūsų dėmesiui – linksmos mažylių kalbelės, kuriomis pasidalijo mūsų skaitytojai.

12 išmintingų patarimų, kaip užauginti laimingus vaikus

Auginti vaikus yra vienas prasmingiausių, džiaugsmingiausių, bet kartu ir sunkiausių dalykų.

Dešimt pedagogo J. Korczako priesakų tėvams (12)

Januszas Korczakas (tikrasis vardas Henrykas Goldszmitas, gyveno 1878-1942 metais) buvo garsus lenkų pedagogas, rašytojas, gydytojas ir visuomenės veikėjas.

Kodėl žydų vaikai tampa genijais: septynios auklėjimo taisyklės (146)

Žydų meilė savo vaikams neturi ribų. Tokio mažųjų kulto, regis, nėra jokioje kitoje tautoje. Psichologai gali kalbėti tiek apie tokio elgesio pliusus, tiek apie minusus, tačiau žydų vaikai meilės stygiaus neabejotinai nejaučia, rašo vospitaj.com.

Keturios auklėjimo klaidos, kurios gali sulaužyti jūsų vaiką (10)

Laimingas, savimi pasitikintis vaikas – kiekvienos šeimos siekiamybė. Apžvelkime keturias dažniausiai pasitaikančias klaidas, kurias daro tėvai auklėdami vaikus.

5 būdai, kaip prasmingai praleisti šventinį laiką su vaikais

Kai gruodis tampa nesibaigiančiu dovanų pirkimo, pyragų kepimo, giminių lankymo ir renginių maratonu, metų gale sunku išvengti nuovargio, o blizgiame šurmulyje lengva pamesti prasmę.