Svarbiausia sąlyga, kad vaikas augtų laimingas

 (10)
Psichologė Dovilė Jankauskienė, paklausta, kas yra vaikiška laimė, atsako, jog tai yra „laimė yra mokytis įveikti sunkumus".
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Psichologė Dovilė Jankauskienė:

„Išgyvenome lyderystės, sėkmės kūrimo bumą, dabar stebiu laimės siekio bumą. Kuriama pasiūla produktų, kuriuos turime duoti vaikams nuo mažų dienų, kad viskas būtų tobula, o jų dabartis ir ateitis - laiminga.

Laimė yra būsena, susijusi su pasitenkinimu, savęs realizavimu, judėjimu ir pan. Kiekvieno formulė vis kitokia.

Pastaruoju metu stebiu tendenciją iš apyvartos „išmesti" blogas emocijas (o iš tikrųjų tik sunkesnes). Net ir kai kurios spalvos vaikų piešiniuose vadinamos blogomis, bandoma įžvelgti, kad jos slepia neigiamas emocijas. Tačiau kai siekiant laimės į užkulisius nustumiamos sunkesnės emocijos, spalvos, patirtys, pasaulis išsikreipia. Atsiranda pseudopozityvus požiūris į pasaulį: šypsokis ir viskas bus gerai, nekalbėk apie nesėkmes, tik apie tai, kas sekasi. Mes apsimetame, kad nevyksta tai, kas iš tikrųjų vyksta. Tokios laimės siekis gyvenimą padaro dirbtinį - su saldikliais ir konservantais, lyg reikalavimas toje dirbtinoje laimėje užsikonservuoti.

Vaikus laimingus daro ne gražūs darželiai, ne superiniai specialistai, o laimingi tėvai. Jei tėvai jaučiasi laimingi kažką nusipirkę, kažką nusipirkęs bus laimingas ir vaikas. Jei tėvai laimingi bendraudami su žmonėmis, tai bendravimas bus ir jų vaiko laimės šaltinis.

Tėvai, kurie su įtampa veide siekia laimės savo vaikams (padarysiu, nupirksiu, duosiu viską, ką galiu geriausia, ir net daugiau), tą įtampą perduoda vaikams. Net vaisius įsčiose jaučia vyraujančią mamos emociją, t. y. tai, kaip iš esmės ji jaučiasi jo laukdama - įsitempusi ar atsipalaidavusi, džiaugiasi ar jaučia pyktį. Mamos emociją vaikas „pasiima" kaip savo gyvenimo emociją. Ja jis „matuos" ir tolesnį savo gyvenimą: jei taip jaučiuosi - vadinasi, gyvenu.

Populiarus požiūris, kad laimę mums turi suteikti kiti, pavyzdžiui, vaikui - tėvai. Žmogus neskatinamas pats siekti, ieškoti, jam turi būti SUTEIKTOS geros gyvenimo sąlygos, kokybiški drabužiai, ekologiškas maistas ir t. t. Neneigiu, tai svarbu, tačiau tik tai pabrėžiant ir tai visą laiką suteikiant, žmogus nepasirengia tikram gyvenimui - nei įtampą patirti, nei iššūkius priimti. Tokį žmogų „išderina" smulkmenos: kaip čia dabar, nėra šilto vandens?! Nėra karštų pietų?! Nėra ekologiško obuolio?! Blogiausia tai, kad pažeidžiamas principas „Duoti - imti". Kol užauga, vaikai daugiau gauna, nei duoda, šiuolaikiniai vaikai išvis nemokomi duoti. Bet juk malonu yra ne tik gauti, bet ir duoti. Laimei patirti tai būtina kaip kvėpuojant įkvėpti ir iškvėpti.

Tėvai, kurie su įtampa veide siekia laimės savo vaikams (padarysiu, nupirksiu, duosiu viską, ką galiu geriausia, ir net daugiau), tą įtampą perduoda vaikams.
Psichologė Dovilė Jankauskienė

Didžiausias laimės ir saugumo jausmas yra tada, kai aš jaučiu, kad galiu matyti ir jausti visas gyvenimo spalvas, visas emocijas, nes turėsiu jėgų jas priimti, su jomis susitvarkyti, o jei jėgų neturėsiu, tai turėsiu, kas mane paremia ir supranta. Ir mažam, ir dideliam žmogui svarbu nesijusti vienišam, kai yra nelabai laimingas.

Todėl „neišimkite" iš vaiko gyvenimo jokių spalvų nei emocijų, skatinkite pasitikėti savimi, mokykite įveikti sunkumus ir, svarbiausia, kurti bei puoselėti santykius su žmonėmis. Tokia laimė yra sveikiausia. Gero santykio, net jei retsykiais apsipykstama, neįmanoma prarasti. Jis visada bus tai, kas yra su manimi.

Vaikystė yra itin svarbus žmogaus gyvenimo tarpsnis, tačiau nebūtinai nelabai laiminga pradžia nulemia nelaimingą ateitį.

Daug yra jau suaugusių žmonių, kurie išgyveno juodą vaikystę, tačiau sugeba pasaulį matyti šviesų. Kodėl? Todėl, kad žmogus turi daug kelių, kuriais gali eiti. Jis laisvas rinktis.

Mes visi esame „traumuoti", t. y. patyrę sunkių išgyvenimų, išsiskyrimų, nesėkmių ir pan. Tačiau „traumos" - ne šiukšlės. Tai vadinamieji perdirbti (angl. recycling) daiktai, kurie tarsi nereikalingi, tačiau perdirbti gali tapti naudingi ir prasmingi.

„Perdirbta" sunki patirtis tampa žaliava kurti toliau, vidiniais žmogaus ištekliais. Vieni ją perdirba ir gauna dideles išminties, šviesos atsargas. Kiti dėl įvairių priežasčių neperdirba, todėl gyvena apsivertę lyg ir nereikalingais daiktais. Jiems atrodo, kad visas pasaulis yra šiukšlynas.

Svarbiausia - ne laimės burbulą sukurti, o neatimti iš vaikų gebėjimo tvarkytis su perdirbamomis šiukšlėmis. Mokyti tvarkytis - tai siūlyti išeitį."

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Nepagražinta tiesa apie tai, kaip iš tiesų jaučiasi vaikai, kai skiriasi jų tėvai

Kai kurie psichologai vaiko patyrimą per tėvų skyrybas prilygina mirčiai ar nelaimingam atsitikimui.

Šiuolaikinių tėvų klaida, dėl kurios užaugę vaikai nemoka kurti savo šeimų (33)

Neseniai eilinį kartą teko kalbėtis apie tai, kodėl mano puspenktų metų sūnus nelanko darželio, ir ką jis veikia namuose, vargšas berniukas? Liūdi? Neturi ką veikti?

Esminė klaida, kurią daro tėvai, pasiryžę nuo šiol būti geresni ir dažniau girti savo vaikus

Prisiskaitę protingų patarimų, kad Lietuvoje vaikus per dažnai peikiame ir per retai giriame, daugelis iš mūsų puola „šaunuolis“ ar „gudruolis“ dalinti į kairę ir į dešinę.

7 vaikų mama Sabina Daukantaitė: mūsų šeimoje madas diktuoja šešiametė Uršulė (2)

Septynių vaikų mama, „7 taškai“ tinklaraščio autorė, 2016 metų veikliausia moteris Sabina Daukantaitė pastebi, kad mergaitės, kitaip nei berniukai, nuo 2–3 metų amžiaus jau reiškia savo nuomonę dėl aprangos. Ypač ilgos diskusijos prasideda, kai mergaitės ruošiasi keliauti į darželį.

Kad pirmosios vaiko dienos darželyje būtų lengvos – patarimai tėvams (1)

Mažus vaikus auginantys tėvai susiduria su naujais iššūkiais, kai ateina metas vaikui lankyti darželį.

10 klausimų, kurie padės suprasti, ar tinkamai auklėjate vaikus

Kai kurie vaikus auginantys tėvai negali nuspręsti, ar jiems reikia keisti auklėjimo būdą. Tad pasitikrinkite.

Kodėl reikia nebijoti drausminti vaikų (3)

Egzistuoja įvairių auklėjimo būdų ir metodų, tad kaip išsirinkti veiksmingiausią?

Koks vaikų auklėjimo būdas yra geriausias

Visus mus augino kokie nors ypač gerbiami žmonės – tėvai, įtėviai, globėjai, internato darbuotojai ar seneliai – taigi visi galėjome savo kailiu patirti bent vieną auklėjimo būdą.

Ką daryti supykus ant vaiko: psichologės patarimai

Ką daryti su savimi, kai kyla konfliktinė situacija? Kaip susivaldyti? Pataria vaikų psichologė Milda Karklytė.

Akimirka iki pliaukštelėjimo – kaip susivaldyti?

2017 metais Lietuva priėmė viešojoje erdvėje vadinamą „vaikų nemušimo" įstatymą.

Praktiškas sprendimas vaiko erdvei – ir ramiems žaidimams, ir naujiems startams

Vaikui labai svarbu turėti asmeninę erdvę, kurioje jis galėtų pažinti save, mokytis, žaisti ir kurti.

Ko turime išmokyti savo dukteris (1)

Maža mergaitė ima pavyzdį iš mamos. Ji žvelgia į mamą savo įžvalgiomis akutėmis ir mokosi.

9 senoviniai (mūsų vaikystės) žaidimai, kuriuos smagu prisiminti

Šeimos laisvalaikio specialistė ir seimosgidas.lt įkūrėja Goda Leo prisimena savo vaikystės žaidimus, kuriuos siūlo tėvams išbandyti su savo mažais vaikais.

Kaip išvengti vaiko isterijų parduotuvėje

Kuo vaikas mažesnis, tuo sudėtingiau jam pavyksta suvaldyti staiga kylančius troškimus ir užplūstančias stiprias emocijas.

Pasakykite, kokia jūsų vaiko mėgstamiausia spalva, ir mes kai ką apie jį atskleisime

Spalvų poveikį žmogui nagrinėjantys specialistai pastebi, kad egzistuoja ryšys tarp vaiko charakterio ir mėgstamiausios spalvos.