Vaikas čiulpia pirštą: psichologės komentaras

Šešerių metų dukterį auginanti mama išbandė įvairius būdus, kad jos mergaitė nebečiulptų piršto, tačiau iki šiol nei vienas nepadėjo. Ką susirūpinusiai mamai patars psichologė?
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Laura klausia:

„Mano 6-metė dukra vis dar čiulpia pirštą. Tas įprotis liko nuo kūdikystės, kai pirštas buvo naudojamas vietoj čiulptuko. Pirštuką čiulpia labai įvairiose situacijose: kai liūdna, kai būna pavargus, kai nori gauti dėmesio, kai žiūri filmukus, prieš užmiegant ar prabudus naktį ir t.t. Bandėme už piršto čiulpimą nerodyti filmukų, bet efektas buvo trumpalaikis. Pasitaikius progai pirštas grįždavo į burnytę. Bandėme kalbėti apie žalą dantukams bei čiulpiamam pirštui. Siūliau jeigu nebečiulps pirštelio, išsirinkti kokią tik norės dovaną... Bando, bet vis pritrūksta valios. Patarkite, kaip padėti vaikui atsikratyti šio įpročio?“

Atsako psichologė Živilė Kraujalė / Pozityvaus auklėjimo konsultantų asociacija.

Laba diena, Laura,

rašote apie dukros įprotį čiulpti pirštą. Nerimaujate ir svarstote, kaip galėtumėte padėti savo dukrai šio įpročio atsisakyti. Džiaugiuosi, kad ieškote atsakymų į rūpimus klausimus.

Vaiko čiulpimo refleksas yra įgimtas. Čiulpimo judesiai slopina nemalonius pojūčius, ramina vaiką. Neretai jau nuo 18 nėštumo savaitės piršto čiulpimas yra stebimas būsimo mažylio, esančio mamos įsčiose, elgesyje. Taip pat gana dažnai pirštus čiulpia kūdikiai. Manoma, kad dažniausiai savo pirštukus čiulpia 18-21 mėn. mažyliai. Tai yra normalu. Taip pat normalu, jei pirštą čiulpia 2-3 metų vaikai. Paprastai vaikui augant, retėja ir piršto čiulpimas. Dėl šios priežasties neretai įvairių intervencijų, kuriomis būtų siekiama šį įprotį pašalinti, nė neprireikia. Žinoma, kartais būna ir kitaip: piršto čiulpimas užsitęsia ir tai neramina tėvus. Šis nerimas pakankamai pagrįstas, mat, piršto čiulpimo įpročiui tęsiantis ilgą laiką gali pakisti vyresnių vaikų nuolatinių dantų dygimo kryptis, keičiasi dantų lankų pločiai ir formuojasi netaisyklingas sąkandis, kuriam ištaisyti neretai prireikia ir ortodontinio gydymo. Taigi, ką daryti?

Tenka pripažinti, kad viena pagrindinių rekomendacijų šioje situacijoje yra skirta ne vaikui, o tėvams. Pirmiausia rekomenduojama patiems tėveliams išlikti ramiems ir pripažinti su vaiko elgesiu susijusius jausmus. Gal jaučiate nerimą, gėdą, pyktį, beviltiškumo jausmą matydama, kad Jūsų dukters burnytėje vėl pirštukas? Šios reakcijos būtų visiškai natūralios ir normalios. Jūs turite teisę jausti visus jausmus, išreikšti juos adaptyviais būdais. Svarbu tik nereikšti savo nerimo, gėdos, pykčio, beviltiškumo jausmų vaikui esant šalia.

Vaikui yra labai svarbu žinoti, kad tėvai pasitiki juo ir jo gebėjimais įveikti iškilusius sunkumus. Vaikams nepadedame, kai liepiame tuoj pat liautis čiulpus pirštą, jiems sunku, jei mes kritikuojame, gėdiname sakydami, kad jis yra didelis ir kad pirštą čiulpia tik mažyliai.

Pasitaiko, kuomet tėveliai pasirenka pliaukštelėti vaikui per rankytę, kai pamato, kad jis vėl čiulpia pirštą, pradeda rėkti. Visa tai – neadaptyvūs tėvų mėginimai spręsti iškilusius sunkumus bei darantys neigiamą įtaką vaiko savigarbai, tarpusavio santykiams. Šioje vietoje svarbu suprasti, kad piršto čiulpimas yra dažniausiai išmokta, automatinė vaiko reakcija. Tai įprotis, tiesa, sunkiai keičiamas. Norint jį išgyvendinti naudinga galvoti ne tik apie būdus, kurie padėtų vaikui atsikratyti piršto čiulpimo įpročio, bet ir apie kitų įgūdžių, kurie būtų socialiai priimtini, formavimą. Tai daryti galima:

  • Rodant vaikui teigiamą dėmesį, kai jis nečiulpia piršto. Svarbu labiau akcentuoti vaiko sėkmes, o ne vaiko nesėkmes, susijusias su pirštų čiulpimo elgesiu.

  • Siūlant vaikui alternatyvias veiklas piršto čiulpimo veiklai. Tėveliams yra rekomenduojama nukreipti vaikučio dėmesį atitraukiant vaiko pirštukus nuo burnytės ir pasiūlant vaikui kitą veiklą, pvz., bendrą žaidimą. Ši strategija gali būti ypač efektyvi ankstyvuoju vaikystės laikotarpiu, kai dar nėra susiformavusio vaiko piršto čiulpimo įpročio. Dėmesio nukreipimo strategija gali pasirodyti efektyvi ir tėveliams, kurie augina vyresnio amžiaus vaikus. Jei vaikui siūlysite įdomią veiklą, netruksite pastebėti, kaip vaiko pirštukai bus ištraukti iš burnos ir vaikas savo pirštukų pagalba tyrinės žaidimus.

  • Lavinant vaiko atsipalaidavimo, nusiraminimo įgūdžius. Paprastai vaikams nurimti ir atsipalaiduoti padeda lėtas ir gilus kvėpavimas, skaičiavimas iki dešimties ir daugiau, raumenų įtampos ir atpalaidavimo pratimai, sportas, įvairūs vaizduotės pratimai, pasivaikščiojimas gryname ore, žaidimai ir kt. Atliekant nusiraminimo, atsipalaidavimo veiklas, vaikas gali išmokti atpažinti patiriamą fizinę įtampą, kitus fizinius simptomus, kuriuos ilgainiui vaikas gali išmokti ir pats valdyti. Neretai nutinka taip, kad vaikams išmokus naujų nusiraminimo, atsipalaidavimo būdų piršto čiulpimo elgesys retėja.

Rašėte, kad bandėte kalbėtis su dukra apie jos įprotį, pasakojote jai apie riziką, susijusią su piršto čiulpimo elgesiu. Tokių pokalbių su dukra metu labai svarbu iš pradžių leisti vaikui išreikšti visus savo jausmus ir susirūpinimą dėl problemos ir jautriai išklausyti vaiką. Galite pasistengti suteikti vaikui galimybę pačiam suprasti, kokia reikšminga gali būti ši problema ir kokie gali būti jos sprendimo būdai. Pasistenkite kalbėtis su savo dukra apie jos problemas be pasipiktinimo, kritikos, kaltinimų ir grasinimų. Išsakykite daugybę padrąsinimų dukrai, kurių dėka mergaitė galėtų labiau pasitikėtų savimi. Drąsinkite ir palaikykite dukrą džiaugdamasi jos pastangomis atsisakyti piršto čiulpimo įpročio bei įgyti naujų nusiraminimo, atsipalaidavimo įgūdžių. Pokalbių su dukra metu labai svarbu, kad suprantamai išsakytumėte savo vaikui pagrindinį dalyką, t.y. tai, kad Jums kelia nerimą dukros piršto čiulpimas, nes Jūs ją mylite ir ji Jums rūpi.

Pabaigoje norisi pastebėti, kad dukros piršto čiulpimo įprotis susiformavo ne per kelias dienas, mėnesius, o per kelerius metus. Natūralu, kad šio įpročio blėsimo ir naujų įgūdžių susiformavimo procesas taip pat gali užtrukti. Tikiu, kad su Jūsų ir specialistų pagalba Jūsų dukra piršto čiulpimo įpročio ilgainiui atsisakys. Sėkmės ir kantrybės Jums.

Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama" dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Privačius darželius Vilniuje lankančioms šeimoms – svarbi naujiena

100 eurų kompensacija už privačius darželius Vilniuje bus mokama visus metus, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Reta liga sergančiai Rusnei padėti kviečia kitokių vaikų ir jų tėvų diskriminavimą mažinanti akcija „NeKiti“

Šalia Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos esančiame parke įvyko Gyvybės šventė 2018, subūrusi per anksti gimusius vaikus auginančias šeimas iš įvairių Lietuvos miestų ir Kauno klinikų darbuotojus, kurie kasdien kovoja už per anksti gimusių naujagimių gyvybes ir jų sveikatą.

Jei vaikas sako mamai ar tėčiui „Nemyliu tavęs!“, jis iš tiesų nori pasakyti visai ką kitą

„Aš tavęs nekenčiu", „Tu bloga", „Aš tavęs nemyliu" – turbūt tokius žodžius išgirdus kiekvienai mamai širdis apsilietų krauju. Minčių kyla įvairių – „Kas negerai vaikui ar man?"

Lietuvio sukurtas stalo žaidimas vaikams atsidūrė pasaulio geriausiųjų trejetuke

Lietuvoje sukurtas stalo žaidimas „Emojito" - geriausių pasaulio stalo žaidimų vaikams trejetuke!

8 žingsniai, kaip surengti geriausią gimtadienį vaikui

Koks yra geras vaiko gimtadienis? Toks, iš kurio svečiai nenori išeiti, ilgai prisimena ir tėvų paklausti, kaip norėtų švęsti savąjį sako: „Taip, kaip draugas“. Taigi, kokie yra gero gimtadienio komponentai?

Psichologė prašo tėvų: leiskite vaikui pykti, liūdėti ir bijoti

Kai vaikui rieda ašaros kaip pupos, dažnai pasakome: neverk! Kai pyksta, sakome: „nepyk". Ar gerai elgiamės tramdydami vaiko jausmus?

Visą dieną būnu su vaiku ir jis nemoka nė trupučio pabūti vienas: pataria psichologė

Visą dieną su vaiku praleidžianti mama klausia, kaip rasti nors minutėlę laiko sau? Vaikas neleidžia jai nė dešimt minučių ramiai pabūti.

Visus vaikus galima suskirstyti į 4 grupes: kuriai priklauso jūsiškis?

Kas yra temperamentas? Ar vaikai gimsta su tam tikru temperamentu, ar jį įgyja? Kuo temperamentas skiriasi nuo charakterio?

Ką apie vaiką pasako itin didelis jo plepumas: psichologės komentaras

Sako, kad vaikai išmokę kalbėti mėgaujasi naujuoju gebėjimu ir niekaip negali nutilti. Jie kalba, čiauška, neleisdami prasižioti suaugusiesiems. Kartais vaikų plepumas ima varginti suaugusius. Kodėl mažieji tiek daug kalba?

Psichologė: ką tėvams apie vaiką gali atskleisti jo piešiniai

Dauguma vaikų mėgsta piešti ir tai pradeda daryti gana anksti.

10 svarbiausių principų, kaip įrengti saugius ir patogius vaikams namus

Naujas tyrimas rodo, jog tėvai, auginantys vaikus, svajoja apie erdvias drabužines, tačiau artimiausių darbų sąraše – dėžės žaislams, džiovyklos rūbams ir talpos daiktams susidėti.

Emocinis intelektas – kuo jis svarbus ir kaip jį ugdyti

Išgirdus žodį intelektas, klausimų dėl jo reikšmės nebekyla. O štai emocinis intelektas verčia stabtelėti ir susimąstyti – kas tai ir kodėl jį raginama lavinti nuo pat mažumės, kodėl apie jį kalbama vis dažniau.

Kuris geriau vaikui – valstybinis ar privatus darželis: mamų diskusija

Kaip rinktis vaikų darželį? Kokius privalumus, palyginti su valstybiniais darželiais, turi privatūs?

Ką turi mokėti 5-6 metų vaikai: psichologės komentaras

Penkerių metų sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pažintinių gebėjimų ir klausia specialisto patarimo.

Psichologė: technologijos vaikus atitraukė nuo gyvo žaidimo (2)

Liūdna ir pikta darosi, kai girdi vaiką sakant: „Jis blogas. Jis tik žaidžia per dienas. Labai negražu būti tinginiu“.