Ar tikrai verta pirkti ekologiškus produktus vietoj įprastų?

Tikriausiai esate girdėję pasakymą, kad ekologiškas maistas gal ir yra sveikas, tačiau jo pirkti neapsimoka, esą jis brangus, o ir neskanus. Ar iš tiesų taip yra? O gal visai nebūtina pirkti ekologiškų produktų, norint maitintis skaniai ir sveikai?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Straipsnio autorė - sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Sveikumas ir ekologiškumas dažnai sutapatinamas, bet tai ne visai tiesa. Štai ekologiški traškučiai, ekologiškas jogurtas ar ekologiški saldainiai - ekologiškumas neapsprendžia palankumo sveikatai: nėra kontroliuojami cukraus, druskos, riebalų kiekiai, nėra draudžiamos tokios technologijos kaip mėsos rūkymas. Tai, kad ekologiškas maistas brangesnis už neekologišką, lemia šios priežastys: mažesnis derlius, didesni gamybos kaštai, sertifikavimo išlaidos.

Ar verta pirkti vaikui ekologiškus sausainius vietoj neekologiškų? Vertinant ekologišką perdirbtą maistą, dažnu atveju tikrai ne. Pagrindinis skirtumas yra kaina, o maistiniu atžvilgiu ekologiškas ir neekologiškas maistas skirtumų neturi. Mokslinių tyrimų metu retai randama daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų ar antioksidantų, o jei randama, tai atsitiktiniai atvejai.

Ar verta pirkti neperdirbtą ekologišką maistą - daržoves, vaisius, grūdus, žuvį, mėsą? Labai svarbu, ką iš tokio maisto produkto gaminsite, ar jo nesugadinsite. Jei paruoštas patiekalas remiasi „Sveikos mitybos standarto" principais, tuomet ekologiškumas - vienas iš sveikumo kriterijų. Paruoštas sveikatai palankus patiekalas bus maistingesnis už ekologišką, pagamintą nesilaikant sveikumo principų.

Dažnas ekologiškų maisto produktų gerbėjas argumentuoja, kad ekologiškuose produktuose nėra cheminių medžiagų - trąšų, hormonų ir pan. Taip, tačiau kai kuriuose įprastuose produktuose jų irgi nėra. Paradoksas: ekologiškas su chemija, o įprastinis be. Būna ir taip.

Morka, kopūstas, obuolys, avižos, sorų kruopos, pupos, žirniai ar dažnas mūsų virtuvės svečias - bulvė - yra puikus pasirinkimas. Pigūs ir sveiki, net neturėdami ekologiškumo patvirtinančio sertifikato. Tačiau kaip juos gaminti, kad nesugadintume?

Ar tikrai verta pirkti ekologiškus produktus vietoj įprastų?
Vaikai vertina maisto produktus pasitelkdami visus receptorius.
© Vida Press

Sveika ir skanu. Misija įmanoma?

Norint, kad vaikai valgytų sveikatai palankų maistą, reikia žinoti tam tikrus dalykus. Vaikai vertina maisto produktus pasitelkdami visus receptorius. Pirmiausia - pateikimas ir lėkštės estetika. Kitas žingsnis - vaikas turi girdėti ne liepimą valgyti, dėl to, kad sveika, o jam suprantamą pavyzdį. Pavyzdžiui, avižinių dribsnių košę valgo arkliukai, dėl to jie tokie dideli ir greiti, o jei dar paragauja špinatų - įgyja stebuklingos energijos, kaip herojus Papajus.

Trečia - mamos turi išmokti kurti patiekalus su meile, nes taip sukuriamas ne tik gardus maistas, bet ir perduodama vaikui teigiama emocija. Ketvirta - vaikui labai svarbu maisto konsistencija, jų mylimiausias maistas yra tas, kurio nereikia kramtyti.

Taigi, vaikai turi būti mokomi pažinti naujus skonius ir įvairias konsistencijas, o mamos turi būti kūrybingos gamindamos ir pateikdamos maistą. Visų geriausia, jei į šį procesą įtraukiami ir vaikai, tuomet mažos rankutės susipažįsta ne tik su maisto produktu, bet gaminant tokį patiekalą kartu, vaikas jo niekada neatsisakys paragauti!

Ar tikrai vaikas „nieko nevalgo“?

Kita priežastis, kodėl tėveliams dažnai atrodo, kad jų vaikas nevalgo - išlikęs sotumo kultas, kad vaikas turi būti pavalgęs tiek, kad būtų „sotus iki soties". Kas turi nuspręsti, kada vaikas sotus? Ar tai netampa nesaikingu valgymu?

Tenka girdėti tėvus sakant: „mano vaikas nevalgus, tai duodu jam saldainių ar kitų gardumynų, kad tik būtų pavalgęs". Menkaverčio maisto kimšimas tam, kad vaikas būtų sotus, yra didelė klaida. Retas susimąsto, bet dažnas sutiks, tai daro daugiau žalos, nei naudos.

Sveikas vaikas intuityviai žino, koks suvalgomas maisto kiekis jam reikalingas. Mes turime pasitikėti vaikais. Neteko girdėti, kad nors vienas vaikas būtų miręs iš bado, dažnu atveju mirštama nuo pertekliaus. Pasitikėjimas kuria teisingus sveikos mitybos pagrindus ir teigiamas emocijas prie stalo. Vaikams neturi būti draudžiama ar liepiama valgyti vienokį ar kitokį maistą, jiems turi būti sukurtos palankios aplinkybės pažinti visus maisto skonius. Atsisakius paragauti brokolio vieną dieną, nepamirškime pasiūlyti rytoj. Pasakius vaikui: „aš jau sotus", nereikalaukime valgyti daugiau.

Išmeskime iš mūsų skurdaus žodyno tokias frazes kaip: „pasitaisęs vaikas", argi priaugti kilogramai rodo sveikatą? Antsvoris ir nutukimas yra vis didesnė vaikų problema. Tyrimai rodo, kad nutukusių vaikų skaičius nuolat didėja, o mes vis dar džiaugiamės, jei vaikas suvalgo viską, ką įdedame lėkštę. Susirūpiname tik tada, kai gydytojai pasako, kad vaikas turi antsvorio ar kitų sveikatos problemų.

Susikoncentravę į maisto kiekį, neretai pamirštame sveikos mitybos principus. Menkavertis maistas neturi svarbiausių mūsų organizmui reikalingų medžiagų - vitaminų, mineralinių medžiagų, antioksidantų ir pan.

Ar tikrai verta pirkti ekologiškus produktus vietoj įprastų?
Atsisakius paragauti brokolio vieną dieną, nepamirškime pasiūlyti rytoj. Pasakius vaikui: „aš jau sotus", nereikalaukime valgyti daugiau.
© Vida Press

Vaikai mokomi skaityti, o valgyti – ne

Norėdami vaikams formuoti sveikatai palankios mitybos įgūdžius, turime nepamiršti ir pedagogų indėlio. Tik bendros tėvų ir ugdymo įstaigų darbuotojų pastangos duos rezultatų. Visi turime nuolat kalbėti apie mitybos daromą įtaką vaikų sveikatai. Juk jei jūsų vaikas atsisakytų mokytis skaityti, ar liautumėtės tai darę?

Vaikams Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvalgyti ne daugiau keturis cukraus kubelius per dieną, tuo tarpu populiarių guminukų pakuotėje yra penkiasdešimt cukraus kubelių. Sužinoję tai, daugelis vaikų nustemba, o išgirdę, kad cukrus neduoda organizmui vertingų medžiagų, o jas tik atima, ardo imuninę sistemą, dėl to susergama, jie pasižada jų valgyti rečiau.

Vykdydami interaktyvias sveikos mitybos pamokas su ikimokyklinio amžiaus vaikais, nustebome, kad jie puikiai atskiria viso grūdo miltus nuo įprastinių, netgi žino, kad pirmieji turi daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų, o išsaugotos skaidulinės medžiagos leidžia išlaikyti sotumą ilgesnį laiką. Mokome vaikus praturtinti maisto patiekalus vertingomis medžiagomis, tokiomis kaip kviečių gemalai ar rukolos lapai.

Ar tikrai verta pirkti ekologiškus produktus vietoj įprastų?
Neretai tėvai daugiau dėmesio skiria tam, kiek vaikas suvalgo, o ne tam, ar valgo kokybišką ir sveiką maistą.
© Vida Press

Sveikuoliškų sumuštinių receptas:

Reikia: viso grūdo ruginė duona, sviestas, avokadas, kviečių gemalai ir gražgarstės (kitaip dar vadinama rukola).

Gaminimas: patraukliai supjaustykite mažais gabaliukais ir vaikai valgys pasigardžiuodami.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Mitybos specialistė: vaikai jaučia saiką ir intuityviai žino ką, kaip ir kiek valgyti

Pradėti keisti mitybos įpročius nėra lengva. Kardinalūs ir staigūs pokyčiai dažnai sukelia papildomą stresą tiek vaikams, tiek tėvams.

Vaistininkė: vitaminų trūkumą išduoda vaikų elgesys

Vitaminai yra vieni pagrindinių vaiko sveikatos ir energijos šaltinių. Vaistinių tinklo „Eurovaistinė" farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad yra vos vienas sezonas metuose, kai galima svarstyti, verta vaikui siūlyti vitaminus ar ne, visu kitu metu tėvai gali būti tikri, kad su maistu vaikas gauna ne visą jam būtinų vitaminų kiekį.

Kada dantų dengimas silantais gali pridaryti daugiau žalos, o ne naudos

Daug saldumynų kenkia ne tik bendrai vaiko sveikatai, bet ir sukelia dantų ėduonį.

Kokie pusryčiai vaikui geriausi žiemą

Visaverčiai pusryčiai – svarbus fizinės ir protinės energijos šaltinis reikalingas ne tik geros dienos pradžiai. Ką geriausia valgyti žiemos rytais, pataria gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė.

Praktiški specialistės patarimai, kaip nuo šiandien sveikiau maitinti vaikus

Ne draudimais, ne kritika, ne prievarta ar pagrūmojimu „turi valgyti sveikai", o tik sudarydami tinkamas sąlygas, būdami pavyzdžiu ir mokydami vaikus pasieksime, kad jie valgytų sveikiau.

Jei puola virusai, pasitelkite šias 3 liaudiškas priemones

Pajutus, kad ima kibti liga ir “kažkas ne taip” nereikia laukti, kas bus toliau, o geriau imtis visų priemonių, kaip užkirsti ligai kelią.

Kaip apskaičiuoti, kiek kalorijų per dieną reikia skirtingo amžiaus vaikams (LENTELĖ)

Ar žinote, kiek kalorijų per dieną reikia suvartoti vaikui?

Prof. Dario Martinelli atviras laiškas apie veganišką mitybą ir vaikus

„Vaikų ligoninės gydytojai perspėja: veganiška mityba vaikams yra pavojinga“ (čia)– tokiu pavadinimu išplatintas spaudos pranešimas sulaukė didžiulio visuomenės ir specialistų susidomėjimo. Redakciją pasiekė prof. Dario Martinelli laiškas.

Naujos vaikų mitybos rekomendacijos: ką svarbu žinoti tėvams (3)

Nuo sausio 1 d. ugdymo įstaigose įsigalioja naujos vaikų maitinime rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normos. Tai patvirtinta Lietuvos sveikatos apsaugos ministro pasirašytu teisės aktu. Vaikų paros energijos normos nustatytos, atsižvelgiant į amžių, lytį bei fizinį aktyvumą.

Specialistai išskyrė 5 svarbiausius dalykus, kad vaikų dantys būtų sveiki (2)

Vaikų burnos higiena yra ne mažiau svarbi nei fizinis aktyvumas ir tinkama mityba, todėl ja privaloma pradėti rūpintis vos išdygus pirmiesiems dantims.

Kaip išsirinkti kokybišką ir skanią žuvį

Statistinis lietuvis per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, tačiau dažniausiai šį produktą valgo per šventes. Pagal sveikatai palankios mitybos principus, žuvis, o ypač šviežia žuvis, turi būti mūsų racione ir ją reiktų rinktis bent kartą per savaitę. Tam, kad žuvis ant jūsų stalo patektų sveika ir kokybiška, būtina žinoti ne tik kaip tokią žuvį išsirinkti, bet ir kaip tinkamai ją paruošti.

Žalingi produktai, arba ko neturėtų būti vaikų valgiaraštyje (5)

Suaugusieji žino – dauguma ligų kyla dėl netinkamos mitybos. Deja, žalingi produktai labai dažnai patenka į mūsų mažylių racioną. Tada kyla pavojus – juk jau vaikystėje susiformuoja pagrindas vėlesnėms vaiko ligoms, tam daug įtakos turi nesveikas maistas.

4 paprasti triukai, kurie paskatins valgyti sveikiau vaikus

Maisto vaizdas, skonis, kvapas – ši trijulė nenuginčijamai turi įtakos maisto pasirinkimui.

Kauno vaikų darželyje – palankesnis sveikatai meniu

„Mano vaikas košių nevalgo!“. „Daržovių lėkštę stumia nuo savęs kuo toliau!“.„Žuvies kvapo tiesiog pakęsti negali!“ Tokias ir panašias tėvų kalbas girdime tikrai dažnai. Tačiau ar žinome, kaip tai pakeisti?

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą (1)

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.