Ar tikrai verta pirkti ekologiškus produktus vietoj įprastų?

Tikriausiai esate girdėję pasakymą, kad ekologiškas maistas gal ir yra sveikas, tačiau jo pirkti neapsimoka, esą jis brangus, o ir neskanus. Ar iš tiesų taip yra? O gal visai nebūtina pirkti ekologiškų produktų, norint maitintis skaniai ir sveikai?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Straipsnio autorė - sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Sveikumas ir ekologiškumas dažnai sutapatinamas, bet tai ne visai tiesa. Štai ekologiški traškučiai, ekologiškas jogurtas ar ekologiški saldainiai - ekologiškumas neapsprendžia palankumo sveikatai: nėra kontroliuojami cukraus, druskos, riebalų kiekiai, nėra draudžiamos tokios technologijos kaip mėsos rūkymas. Tai, kad ekologiškas maistas brangesnis už neekologišką, lemia šios priežastys: mažesnis derlius, didesni gamybos kaštai, sertifikavimo išlaidos.

Ar verta pirkti vaikui ekologiškus sausainius vietoj neekologiškų? Vertinant ekologišką perdirbtą maistą, dažnu atveju tikrai ne. Pagrindinis skirtumas yra kaina, o maistiniu atžvilgiu ekologiškas ir neekologiškas maistas skirtumų neturi. Mokslinių tyrimų metu retai randama daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų ar antioksidantų, o jei randama, tai atsitiktiniai atvejai.

Ar verta pirkti neperdirbtą ekologišką maistą - daržoves, vaisius, grūdus, žuvį, mėsą? Labai svarbu, ką iš tokio maisto produkto gaminsite, ar jo nesugadinsite. Jei paruoštas patiekalas remiasi „Sveikos mitybos standarto" principais, tuomet ekologiškumas - vienas iš sveikumo kriterijų. Paruoštas sveikatai palankus patiekalas bus maistingesnis už ekologišką, pagamintą nesilaikant sveikumo principų.

Dažnas ekologiškų maisto produktų gerbėjas argumentuoja, kad ekologiškuose produktuose nėra cheminių medžiagų - trąšų, hormonų ir pan. Taip, tačiau kai kuriuose įprastuose produktuose jų irgi nėra. Paradoksas: ekologiškas su chemija, o įprastinis be. Būna ir taip.

Morka, kopūstas, obuolys, avižos, sorų kruopos, pupos, žirniai ar dažnas mūsų virtuvės svečias - bulvė - yra puikus pasirinkimas. Pigūs ir sveiki, net neturėdami ekologiškumo patvirtinančio sertifikato. Tačiau kaip juos gaminti, kad nesugadintume?

Ar tikrai verta pirkti ekologiškus produktus vietoj įprastų?
Vaikai vertina maisto produktus pasitelkdami visus receptorius.
© Vida Press

Sveika ir skanu. Misija įmanoma?

Norint, kad vaikai valgytų sveikatai palankų maistą, reikia žinoti tam tikrus dalykus. Vaikai vertina maisto produktus pasitelkdami visus receptorius. Pirmiausia - pateikimas ir lėkštės estetika. Kitas žingsnis - vaikas turi girdėti ne liepimą valgyti, dėl to, kad sveika, o jam suprantamą pavyzdį. Pavyzdžiui, avižinių dribsnių košę valgo arkliukai, dėl to jie tokie dideli ir greiti, o jei dar paragauja špinatų - įgyja stebuklingos energijos, kaip herojus Papajus.

Trečia - mamos turi išmokti kurti patiekalus su meile, nes taip sukuriamas ne tik gardus maistas, bet ir perduodama vaikui teigiama emocija. Ketvirta - vaikui labai svarbu maisto konsistencija, jų mylimiausias maistas yra tas, kurio nereikia kramtyti.

Taigi, vaikai turi būti mokomi pažinti naujus skonius ir įvairias konsistencijas, o mamos turi būti kūrybingos gamindamos ir pateikdamos maistą. Visų geriausia, jei į šį procesą įtraukiami ir vaikai, tuomet mažos rankutės susipažįsta ne tik su maisto produktu, bet gaminant tokį patiekalą kartu, vaikas jo niekada neatsisakys paragauti!

Ar tikrai vaikas „nieko nevalgo“?

Kita priežastis, kodėl tėveliams dažnai atrodo, kad jų vaikas nevalgo - išlikęs sotumo kultas, kad vaikas turi būti pavalgęs tiek, kad būtų „sotus iki soties". Kas turi nuspręsti, kada vaikas sotus? Ar tai netampa nesaikingu valgymu?

Tenka girdėti tėvus sakant: „mano vaikas nevalgus, tai duodu jam saldainių ar kitų gardumynų, kad tik būtų pavalgęs". Menkaverčio maisto kimšimas tam, kad vaikas būtų sotus, yra didelė klaida. Retas susimąsto, bet dažnas sutiks, tai daro daugiau žalos, nei naudos.

Sveikas vaikas intuityviai žino, koks suvalgomas maisto kiekis jam reikalingas. Mes turime pasitikėti vaikais. Neteko girdėti, kad nors vienas vaikas būtų miręs iš bado, dažnu atveju mirštama nuo pertekliaus. Pasitikėjimas kuria teisingus sveikos mitybos pagrindus ir teigiamas emocijas prie stalo. Vaikams neturi būti draudžiama ar liepiama valgyti vienokį ar kitokį maistą, jiems turi būti sukurtos palankios aplinkybės pažinti visus maisto skonius. Atsisakius paragauti brokolio vieną dieną, nepamirškime pasiūlyti rytoj. Pasakius vaikui: „aš jau sotus", nereikalaukime valgyti daugiau.

Išmeskime iš mūsų skurdaus žodyno tokias frazes kaip: „pasitaisęs vaikas", argi priaugti kilogramai rodo sveikatą? Antsvoris ir nutukimas yra vis didesnė vaikų problema. Tyrimai rodo, kad nutukusių vaikų skaičius nuolat didėja, o mes vis dar džiaugiamės, jei vaikas suvalgo viską, ką įdedame lėkštę. Susirūpiname tik tada, kai gydytojai pasako, kad vaikas turi antsvorio ar kitų sveikatos problemų.

Susikoncentravę į maisto kiekį, neretai pamirštame sveikos mitybos principus. Menkavertis maistas neturi svarbiausių mūsų organizmui reikalingų medžiagų - vitaminų, mineralinių medžiagų, antioksidantų ir pan.

Ar tikrai verta pirkti ekologiškus produktus vietoj įprastų?
Atsisakius paragauti brokolio vieną dieną, nepamirškime pasiūlyti rytoj. Pasakius vaikui: „aš jau sotus", nereikalaukime valgyti daugiau.
© Vida Press

Vaikai mokomi skaityti, o valgyti – ne

Norėdami vaikams formuoti sveikatai palankios mitybos įgūdžius, turime nepamiršti ir pedagogų indėlio. Tik bendros tėvų ir ugdymo įstaigų darbuotojų pastangos duos rezultatų. Visi turime nuolat kalbėti apie mitybos daromą įtaką vaikų sveikatai. Juk jei jūsų vaikas atsisakytų mokytis skaityti, ar liautumėtės tai darę?

Vaikams Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvalgyti ne daugiau keturis cukraus kubelius per dieną, tuo tarpu populiarių guminukų pakuotėje yra penkiasdešimt cukraus kubelių. Sužinoję tai, daugelis vaikų nustemba, o išgirdę, kad cukrus neduoda organizmui vertingų medžiagų, o jas tik atima, ardo imuninę sistemą, dėl to susergama, jie pasižada jų valgyti rečiau.

Vykdydami interaktyvias sveikos mitybos pamokas su ikimokyklinio amžiaus vaikais, nustebome, kad jie puikiai atskiria viso grūdo miltus nuo įprastinių, netgi žino, kad pirmieji turi daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų, o išsaugotos skaidulinės medžiagos leidžia išlaikyti sotumą ilgesnį laiką. Mokome vaikus praturtinti maisto patiekalus vertingomis medžiagomis, tokiomis kaip kviečių gemalai ar rukolos lapai.

Ar tikrai verta pirkti ekologiškus produktus vietoj įprastų?
Neretai tėvai daugiau dėmesio skiria tam, kiek vaikas suvalgo, o ne tam, ar valgo kokybišką ir sveiką maistą.
© Vida Press

Sveikuoliškų sumuštinių receptas:

Reikia: viso grūdo ruginė duona, sviestas, avokadas, kviečių gemalai ir gražgarstės (kitaip dar vadinama rukola).

Gaminimas: patraukliai supjaustykite mažais gabaliukais ir vaikai valgys pasigardžiuodami.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?

Kamuoja sausas kosulys: 10 priežasčių, kodėl

Sausas kosulys – ne vienos ligos požymis. Štai 10 galimų priežasčių.

Nemaloni akių liga, neaplenkianti ir vaikų

Ką daryti, jeigu ant vaiko akių vokų neretai atsiranda miežis?

Profesorė – apie vitamino D trūkumą ir poveikį sveikatai

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta.

Nieku gyvu nedažykite kiaušinių šiais būdais, ypač, jei auginate vaikus (1)

Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti, kad nepakenktume sveikatai? Į šį klausimą atsako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistai išplatintame pranešime spaudai.