Autizmas - ne liga: tiesa ir mitai

 (18)
Šie vaikai nemoka žaisti su žaislais taip, kaip jų bendraamžiai, dažnai jie mažai kalba, vengia akių kontakto, nereaguoja į savo vardą. Tačiau jie geba išspręsti sudėtingas matematikos lygtis, iš atminties braižyti žemėlapius, gvildenti kosmoso dėsnius, kurti fizikos teorijas. Tokiais elgesio bruožais ir išskirtiniais gabumais paprastai pasižymi vaikai, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas - Aspergerio sindromas.
Autizmas - ne liga: <span style="color: #ff0000;">tiesa ir mitai</span>
© Shutterstock nuotr.

Lietaus vaikai

„Lietaus vaikai" - taip kartais pavadinami autistiškų bruožų turintys vaikai, kurie, sakoma, pasaulį mato tarsi pro stiklą, aprasojusį nuo lietaus. Šį pavadinimą galima sieti su 1988 m. amerikiečių režisieriaus Barry Levinsono sukurtu vaidybiniu filmu „Lietaus žmogus", kuris vienas pirmųjų visuomenei plačiau nušvietė, kas yra autizmas, parodė autistų ir juos auginančių bei globojančių artimųjų kasdienybę.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Jaudinantis video: gimęs vaikas nenori atsiskirti nuo mamos
Mano gimdymo istorija: velnio pasiųsta anyta ir kiti nuotykiai

Pasak Linos Sasnauskienės, Lietuvos autizmo asociacijosLietaus vaikai" pirmininkės, žmonės ir šiandien autizmą suvokia kaip ligą, nors tai yra raidos sutrikimas.

„Nors autizmas yra genetinio pobūdžio sutrikimas, visuomenėje apie jo priežastis sklando įvairiausios nepagrįstos legendos ir mitai. Pavyzdžiui, kad autistiški vaikai gimsta socialiai rizikingose šeimose ar emociškai šaltoms moterims. Autizmas nėra ir liga, kuria galima susirgti kūdikystėje ar paaugus. Tai bruožas, kurį mūsų vaikai įgyja gimdami, su kuriuo turės gyventi visą gyvenimą", - teigia L. Sasnauskienė.

Autizmas nėra gydomas

Kristine Barnett, JAV edukologės, neseniai lietuvių kalba pasirodžiusios knygos „Mano mažasis genijus" autorės nuomone, klaidinga manyti, kad autistai vaikai turi būti gydomi.

„Gydyti nuo autizmo būtų tas pats, kas „išgydyti" nuo mokslo ar meno", - leidyklos „Eugrimas" išleistoje knygoje rašo K. Barnett.

JAV edukologė pasakoja apie savo patirtį auginant ir auklėjant autistinių savybių turintį bei išskirtiniais protiniais gabumais apdovanotą sūnų Džeiką.

Kai berniukui buvo treji, jis jau skaitė. Sulaukęs aštuonerių pradėjo lankyti matematikos, astronomijos ir fizikos paskaitas. Po metų buvo priimtas į universitetą, o šiandien kuria naują fizikos teoriją, kuri jam gali pelnyti Nobelio premiją.

K. Barnett pasakoja, kad išskirtiniai sūnaus talentai pradėjo skleistis dar ankstyvoje vaikystėje, nors tada dauguma Džeiko veiksmų jai atrodė nereikšmingi.

„Kai Džeikas dar nemokėjo skaityti, jis tiesiog spoksodavo į šešėlius ant sienos. Nemanėme, kad jau tada jis darė tikrus mokslinius atradimus. Nesuvokėme, koks potencialas glūdėjo jame", - sako knygos „Mano mažasis genijus" autorė.

Kiekvienas autistiškas vaikas yra unikalus

Pasak L. Sasnauskienės, nėra dviejų vienas į kitą panašių autistiškų vaikų. Ji pažymi, kad kiekvienas toks vaikas yra unikalus, todėl ir ugdymo metodai ir terapijos, kurios galėtų padėti vystyti autistiškų vaikų gebėjimus, yra labai individualūs.

Štai K. Barnett, užuot samdžiusi ekspertus tam, kad Džeikas gautų tinkamą lavinimą, pradėjo daryti viską, kad sūnaus gabumai atsiskleistų. Motinos užsispyrimas ir griežtų auklėjimo metodų atsisakymas ilgainiui davė neįtikėtinų rezultatų.

„Nuėjome toli - nuo mokyklos specialiųjų poreikių vaikams mokytojų, kurie nemanė, kad Džeikas kada nors išmoks skaityti, iki universiteto fizikos profesoriaus, kuris mato neribotą mano sūnaus potencialą", - pasakoja K. Barnett.

Pasak jos, ugdant išskirtinių gabumų turintį vaiką svarbu nuolat skatinti jo pomėgius, nuolat kurstyti jo vidinę ugnelę. „Nuo mūsų pačių priklauso, ar gebame nusitiesti tiltą iki savo vaikų", - sako „Mano mažojo genijaus" autorė.

L. Sasnauskienė tikina, kad reikia sudaryti sąlygas autistiškų savybių turintiems vaikams atsiskleisti. „Savo kelią jie pasirinko patys, jau gimdami, belieka palydėti juos ir peržengti neįveikiamas kliūtis. Manau, ši knyga net ir beviltiškiausioje situacijoje padės atrasti kažką nepaprasto, kas pasiekama tik lietaus vaikams", - sako L. Sasnauskienė.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 6 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Padėvėti batai vaikui: kenkia pėdutei ar drąsiai galima avėti?

Atsakymų į šį klausimą galima išgirsti įvairių: vieni tvirtina, kad mažyliams tinka tik nauji batukai, kiti sako, kad vaikai batus avi taip trumpai, kad padėvėti batai tikrai nekenkia kitam jų avėtojui.

Kada vaikams reikia vitaminų?

Vaikams, kaip ir suaugusiems, geriausias maistingųjų medžiagų ir vitaminų šaltinis yra maistas.

Duoti ar neduoti valgyti grybų vaikams? (2)

Rudenį, kai dygsta grybai, mamai taip ir norisi ir mažylį palepinti nauju patiekalu. Tačiau ar vaikams galima grybų?

Ką paruošti pusryčiams, kad būtų sveika, greita ir patiktų vaikams (4)

Mamos žino, kad, jei galėtų rinktis, vaikai kiekvieniems pusryčiams valgytų saldainių ir užsikąstu šokoladu. Tačiau iš tokių pusryčių jokios naudos, tik tuščios kalorijos. Tuo labiau, kad pusryčiai turėtų sudaryti 30 procentų dienos raciono energetinės vertės. Tad kaip suderinti vaikų norus ir sveiką mitybą?

Kuriam iš 6 mitybos tipų priklauso jūsų vaikas?

Jūsų vaikas nori tik saldumynų? Jis valgo kaip žvirblis? Arba kemša per daug? Čia sužinosite, kaip reaguoti į tokius mitybos įpročius.

Piknikas su vaikais gamtoje – ką valgyti ir ko vengti?

Nors gamta geru oru nelepina, noras savaitgalį bent trumpam ištrūkti į gamtą ar sodybą užmiestyje niekur nedingsta.

Kai kuriuose darželiuose vaikai vis dar valgo šlamštą APKLAUSA (6)

Ką valgo mūsų vaikai darželiuose, o ką jie iš tiesų turėtų valgyti? Ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos klausimus aptaria trys skirtingi šios srities specialistai.

Dietologė: saldumynų vaikams negalima drausti (5)

Jei saldumynų nesureikšminsite, valgysite juos kartu su visa šeima ir mažomis porcijomis, tikėtina, kad vaikas jų nenorės ir nevalgys saujomis pasislėpęs.

Gastroenterologas V. Urbonas pataria: ką daryti, jei vaikas nevalgo? (7)

Vasarą per karščius dažnai pastebime, kad valgyti norisi mažiau arba visai nebesinori. Ypač tai pastebi vaikų „nevalgiukų" tėveliai.

Tinkamos žinios apie atopinį dermatitą gali padėti jį sėkmingai kontroliuoti

Trijų vaikų mama dalinasi pagerėjusia gyvenimo kokybe. „Naktį man nebereikia keltis kas valandą ir nešioti ar tepti kremu verkiančių besikasančių vaikų – mažasis ramiai išmiega apie 7 valandas.

Skanioji uoga, kurios nauda didesnė negu tabletės (5)

Miškuose jau noksta mėlynės. Šias uogas paprastai mėgsta ir vaikai. Kaip jas džiovinti ir šaldyti? Kokių maistingųjų medžiagų turi mėlynės?

Kai mamoms ne tas pats, ką valgo jų vaikai

Pastebima, kad šiuolaikinėje visuomenėje daugėja žmonių, kurie nebesivaiko mitybos madų, o iš tiesų domisi tuo, ką valgo.

Gydytoja: ką valgyti vasarą, kad vaikas nesirgtų rudenį?

Vaiko mityba – itin svarbi tema, kelianti tėvams daugybę klausimų. Į dažniausius iš jų padės atsakyti gydytoja dietologė.

Ką daryti, kad ir išrankiausias vaikas valgytų daugiau daržovių?

Vaiko supažindinimas su naujais skoniais reiškia visai naujo vaisių pasaulio atvėrimą mažajam ir jo naujų ateities įpročių kūrimą, na, o visų pirma, rūpestį subalansuota mityba. Intensyvaus vystymosi laikotarpiu svarbu, kad vaiko mityba būtų kuo įvairesnė, tad jai paįvairinti puikiai tiks ir vaisių ir daržovių sultys bei glotnučiai.

Sveikatos specialistė apie ledus: ko net suaugusieji nežino, o gamintojai nesako (23)

Daugelis iš mūsų neįsivaizduoja vasaros be ledų. Kasdien suvalgoma ne po vieną ir ne po dvi porcijas. Ypač ledų vilionėms sunkiai atsispiria vaikai. Kokius ledus rinktis prekybos centruose, kad jie būtų sveikatai palankesni? O gal galima pasigaminti greitai ir skaniai namuose? Į šiuos klausimus atsako sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.