Kai už lango +30: patarimai kiekvienai šeimai

Kaip apsisaugoti nuo karščio ir saugiai mėgautis saulės teikiamais malonumais, pataria Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kaip apsisaugoti nuo karščio?

Svarbiausia tinkamai apsirengti, dėvėti šviesius, laisvus drabužius, nepamiršti galvos dangalų bei akinių nuo saulės. Patartina, kad dėvimi drabužiai būtų natūralaus pluošto.

Saulės aktyvumo piko metu (10 iki 14 val.) rekomenduojama būti vėsesnėse patalpose.

Karštomis dienomis labai svarbu pakankamas skysčių kiekis, gerti reikia reguliariai, o ne tik ištroškus. Tinkamiausi gėrimai - vanduo (lengvai mineralizuotas, negazuotas) ir natūralios sultys.

Mitybos pagrindą karštomis dienomis turėtų sudaryti vaisiai ir daržovės, lengvai virškinami, nekaloringi produktai.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Per didelį norą žindyti apkrėčiau vaiką auksiniu stafilokoku
Liaudiški būdai, kurie atbaido uodus

Pirmoji pagalba perkaitus ir patyrus šilumos smūgį

Perkaitimas ir šilumos smūgis paprastai ištinka dėl aplinkos veiksnių bei fizinio pervargimo. Karštame ore labai prakaituojama ir netenkama nemažai skysčių bei druskų, organizmą ištinka dehidratacija ir galiausiai perkaitimas.

Nesiėmus reikiamų priemonių krinta kraujospūdis, retėja pulsas, perkaitęs žmogus gali apalpti. Jei jis ir toliau būna karštyje, kūnui atvėsinti nepakanka prakaitavimo. Staigiai pradeda kilti kūno temperatūra - ši gyvybei pavojinga būklė vadinama šilumos smūgiu. Ir perkaitimo, ir šilumos smūgio galima išvengti imantis tam tikrų atsargos priemonių. Perkaitimas ir šilumos smūgis labiau gresia vaikams, apkūniems ir pagyvenusiems žmonėms, tačiau jis gali pakirsti bet ką.

Perkaitimo atveju būklė paprastai pagerėja atsigulus vėsioje vietoje ir atsigėrus skysčių. Nuvilkite nebūtinus drabužius, atvėsinkite kūną vilgydami kempine, sudrėkinta drungnu vandeniu. Kvieskite medikus, jei nukentėjusiojo būklė negerėja, blogėja arba vyksta sąmonės pokyčiai (sutrinka nuovoka, netenkama sąmonės), ištinka traukuliai.

Šilumos smūgio gydymas: kol laukiate atvykstant medikų paguldykite nukentėjusįjį vėsioje vietoje, pakelkite jo kojas apie 30 cm; apklokite kūną šlapiu audiniu, vilgykite drungnu vandeniu arba uždėkite šaltus kompresus ant sprando, pažastyse ir kirkšnyse. Pagal galimybes (ventiliatoriaus, žurnalo ar laikraščio pagalba) aplink nukentėjusįjį vėdinkite orą. Jeigu auka turi sąmonę, kas 15 min. duokite šaltų negazuotų gėrimų ar druskos tirpalo.

Jokiais būdais negalima:

- trinti nukentėjusiajam kūno alkoholiu;

- numoti ranka į šilumos smūgį ar perkaitimą, nes tai gali būti sunki būklė, ypač jei ji ištinka vaiką;

- duoti vaistų, tokių kaip aspirinas, vartojamų karščiavimui mažinti;

- ko nors duoti nukentėjusiajam į burną, jei jis vemia ar yra be sąmonės;

- leisti šilumos smūgio ištiktam žmogui iškart po pagerėjimo imtis fizinio krūvio.

Norint sumažinti tikimybę susirgti piktybiniais odos navikais, reikia:

  • - vengti tiesioginių saulės spindulių nuo 10 iki 14 val. dienos metu (šį laiką praleiskite mirguliuojančiame pavėsyje);

  • - nuo tiesioginių saulės spindulių saugoti ne tik labai jautrią veido, kaklo, krūtinės odą, bet ir galvą, pridengiant šiaudine skrybėle ar gerai orą praleidžiančiu audeklu;

  • pasirinkti tinkamą aprangą: geriausia apranga yra iš natūralaus pluošto audinių, balta arba šviesi, laisva, skalbiama kasdien;

  • - avėti lengvą, natūralaus pluošto avalynę;

  • - dėvėti kokybiškus akinius nuo saulės;

  • - gerti daug skysčių (vandens su citrina, sulčių, mineralinio vandens), kai saulėje praleidžiate didesnę laiko dalį, nes prakaituojant prarandama daug skysčių;

  • - neapsigauti ir nepamiršti, kad debesuotą dieną ultravioletinių spindulių poveikis yra beveik toks pat kaip ir saulėtą, iki 80 proc. saulės ultravioletinių spindulių vis tiek prasiskverbia į odą;

  • - jautrią odą turintiems asmenims ir vaikams naudoti apsaugines priemones nuo saulės su ne mažesniu kaip 30 apsaugos faktoriumi.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?

Kamuoja sausas kosulys: 10 priežasčių, kodėl

Sausas kosulys – ne vienos ligos požymis. Štai 10 galimų priežasčių.

Nemaloni akių liga, neaplenkianti ir vaikų

Ką daryti, jeigu ant vaiko akių vokų neretai atsiranda miežis?

Profesorė – apie vitamino D trūkumą ir poveikį sveikatai

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta.

Nieku gyvu nedažykite kiaušinių šiais būdais, ypač, jei auginate vaikus (1)

Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti, kad nepakenktume sveikatai? Į šį klausimą atsako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistai išplatintame pranešime spaudai.