Kai už lango +30: patarimai kiekvienai šeimai

Kaip apsisaugoti nuo karščio ir saugiai mėgautis saulės teikiamais malonumais, pataria Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kaip apsisaugoti nuo karščio?

Svarbiausia tinkamai apsirengti, dėvėti šviesius, laisvus drabužius, nepamiršti galvos dangalų bei akinių nuo saulės. Patartina, kad dėvimi drabužiai būtų natūralaus pluošto.

Saulės aktyvumo piko metu (10 iki 14 val.) rekomenduojama būti vėsesnėse patalpose.

Karštomis dienomis labai svarbu pakankamas skysčių kiekis, gerti reikia reguliariai, o ne tik ištroškus. Tinkamiausi gėrimai - vanduo (lengvai mineralizuotas, negazuotas) ir natūralios sultys.

Mitybos pagrindą karštomis dienomis turėtų sudaryti vaisiai ir daržovės, lengvai virškinami, nekaloringi produktai.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Per didelį norą žindyti apkrėčiau vaiką auksiniu stafilokoku
Liaudiški būdai, kurie atbaido uodus

Pirmoji pagalba perkaitus ir patyrus šilumos smūgį

Perkaitimas ir šilumos smūgis paprastai ištinka dėl aplinkos veiksnių bei fizinio pervargimo. Karštame ore labai prakaituojama ir netenkama nemažai skysčių bei druskų, organizmą ištinka dehidratacija ir galiausiai perkaitimas.

Nesiėmus reikiamų priemonių krinta kraujospūdis, retėja pulsas, perkaitęs žmogus gali apalpti. Jei jis ir toliau būna karštyje, kūnui atvėsinti nepakanka prakaitavimo. Staigiai pradeda kilti kūno temperatūra - ši gyvybei pavojinga būklė vadinama šilumos smūgiu. Ir perkaitimo, ir šilumos smūgio galima išvengti imantis tam tikrų atsargos priemonių. Perkaitimas ir šilumos smūgis labiau gresia vaikams, apkūniems ir pagyvenusiems žmonėms, tačiau jis gali pakirsti bet ką.

Perkaitimo atveju būklė paprastai pagerėja atsigulus vėsioje vietoje ir atsigėrus skysčių. Nuvilkite nebūtinus drabužius, atvėsinkite kūną vilgydami kempine, sudrėkinta drungnu vandeniu. Kvieskite medikus, jei nukentėjusiojo būklė negerėja, blogėja arba vyksta sąmonės pokyčiai (sutrinka nuovoka, netenkama sąmonės), ištinka traukuliai.

Šilumos smūgio gydymas: kol laukiate atvykstant medikų paguldykite nukentėjusįjį vėsioje vietoje, pakelkite jo kojas apie 30 cm; apklokite kūną šlapiu audiniu, vilgykite drungnu vandeniu arba uždėkite šaltus kompresus ant sprando, pažastyse ir kirkšnyse. Pagal galimybes (ventiliatoriaus, žurnalo ar laikraščio pagalba) aplink nukentėjusįjį vėdinkite orą. Jeigu auka turi sąmonę, kas 15 min. duokite šaltų negazuotų gėrimų ar druskos tirpalo.

Jokiais būdais negalima:

- trinti nukentėjusiajam kūno alkoholiu;

- numoti ranka į šilumos smūgį ar perkaitimą, nes tai gali būti sunki būklė, ypač jei ji ištinka vaiką;

- duoti vaistų, tokių kaip aspirinas, vartojamų karščiavimui mažinti;

- ko nors duoti nukentėjusiajam į burną, jei jis vemia ar yra be sąmonės;

- leisti šilumos smūgio ištiktam žmogui iškart po pagerėjimo imtis fizinio krūvio.

Norint sumažinti tikimybę susirgti piktybiniais odos navikais, reikia:

  • - vengti tiesioginių saulės spindulių nuo 10 iki 14 val. dienos metu (šį laiką praleiskite mirguliuojančiame pavėsyje);

  • - nuo tiesioginių saulės spindulių saugoti ne tik labai jautrią veido, kaklo, krūtinės odą, bet ir galvą, pridengiant šiaudine skrybėle ar gerai orą praleidžiančiu audeklu;

  • pasirinkti tinkamą aprangą: geriausia apranga yra iš natūralaus pluošto audinių, balta arba šviesi, laisva, skalbiama kasdien;

  • - avėti lengvą, natūralaus pluošto avalynę;

  • - dėvėti kokybiškus akinius nuo saulės;

  • - gerti daug skysčių (vandens su citrina, sulčių, mineralinio vandens), kai saulėje praleidžiate didesnę laiko dalį, nes prakaituojant prarandama daug skysčių;

  • - neapsigauti ir nepamiršti, kad debesuotą dieną ultravioletinių spindulių poveikis yra beveik toks pat kaip ir saulėtą, iki 80 proc. saulės ultravioletinių spindulių vis tiek prasiskverbia į odą;

  • - jautrią odą turintiems asmenims ir vaikams naudoti apsaugines priemones nuo saulės su ne mažesniu kaip 30 apsaugos faktoriumi.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Mitybos specialistė: vaikai jaučia saiką ir intuityviai žino ką, kaip ir kiek valgyti

Pradėti keisti mitybos įpročius nėra lengva. Kardinalūs ir staigūs pokyčiai dažnai sukelia papildomą stresą tiek vaikams, tiek tėvams.

Vaistininkė: vitaminų trūkumą išduoda vaikų elgesys

Vitaminai yra vieni pagrindinių vaiko sveikatos ir energijos šaltinių. Vaistinių tinklo „Eurovaistinė" farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad yra vos vienas sezonas metuose, kai galima svarstyti, verta vaikui siūlyti vitaminus ar ne, visu kitu metu tėvai gali būti tikri, kad su maistu vaikas gauna ne visą jam būtinų vitaminų kiekį.

Kada dantų dengimas silantais gali pridaryti daugiau žalos, o ne naudos

Daug saldumynų kenkia ne tik bendrai vaiko sveikatai, bet ir sukelia dantų ėduonį.

Kokie pusryčiai vaikui geriausi žiemą

Visaverčiai pusryčiai – svarbus fizinės ir protinės energijos šaltinis reikalingas ne tik geros dienos pradžiai. Ką geriausia valgyti žiemos rytais, pataria gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė.

Praktiški specialistės patarimai, kaip nuo šiandien sveikiau maitinti vaikus

Ne draudimais, ne kritika, ne prievarta ar pagrūmojimu „turi valgyti sveikai", o tik sudarydami tinkamas sąlygas, būdami pavyzdžiu ir mokydami vaikus pasieksime, kad jie valgytų sveikiau.

Jei puola virusai, pasitelkite šias 3 liaudiškas priemones

Pajutus, kad ima kibti liga ir “kažkas ne taip” nereikia laukti, kas bus toliau, o geriau imtis visų priemonių, kaip užkirsti ligai kelią.

Kaip apskaičiuoti, kiek kalorijų per dieną reikia skirtingo amžiaus vaikams (LENTELĖ)

Ar žinote, kiek kalorijų per dieną reikia suvartoti vaikui?

Prof. Dario Martinelli atviras laiškas apie veganišką mitybą ir vaikus

„Vaikų ligoninės gydytojai perspėja: veganiška mityba vaikams yra pavojinga“ (čia)– tokiu pavadinimu išplatintas spaudos pranešimas sulaukė didžiulio visuomenės ir specialistų susidomėjimo. Redakciją pasiekė prof. Dario Martinelli laiškas.

Naujos vaikų mitybos rekomendacijos: ką svarbu žinoti tėvams (3)

Nuo sausio 1 d. ugdymo įstaigose įsigalioja naujos vaikų maitinime rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normos. Tai patvirtinta Lietuvos sveikatos apsaugos ministro pasirašytu teisės aktu. Vaikų paros energijos normos nustatytos, atsižvelgiant į amžių, lytį bei fizinį aktyvumą.

Specialistai išskyrė 5 svarbiausius dalykus, kad vaikų dantys būtų sveiki (2)

Vaikų burnos higiena yra ne mažiau svarbi nei fizinis aktyvumas ir tinkama mityba, todėl ja privaloma pradėti rūpintis vos išdygus pirmiesiems dantims.

Kaip išsirinkti kokybišką ir skanią žuvį

Statistinis lietuvis per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, tačiau dažniausiai šį produktą valgo per šventes. Pagal sveikatai palankios mitybos principus, žuvis, o ypač šviežia žuvis, turi būti mūsų racione ir ją reiktų rinktis bent kartą per savaitę. Tam, kad žuvis ant jūsų stalo patektų sveika ir kokybiška, būtina žinoti ne tik kaip tokią žuvį išsirinkti, bet ir kaip tinkamai ją paruošti.

Žalingi produktai, arba ko neturėtų būti vaikų valgiaraštyje (5)

Suaugusieji žino – dauguma ligų kyla dėl netinkamos mitybos. Deja, žalingi produktai labai dažnai patenka į mūsų mažylių racioną. Tada kyla pavojus – juk jau vaikystėje susiformuoja pagrindas vėlesnėms vaiko ligoms, tam daug įtakos turi nesveikas maistas.

4 paprasti triukai, kurie paskatins valgyti sveikiau vaikus

Maisto vaizdas, skonis, kvapas – ši trijulė nenuginčijamai turi įtakos maisto pasirinkimui.

Kauno vaikų darželyje – palankesnis sveikatai meniu

„Mano vaikas košių nevalgo!“. „Daržovių lėkštę stumia nuo savęs kuo toliau!“.„Žuvies kvapo tiesiog pakęsti negali!“ Tokias ir panašias tėvų kalbas girdime tikrai dažnai. Tačiau ar žinome, kaip tai pakeisti?

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą (1)

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.