Kaip atpažinti "cukraus" ligą?

 (2)
Dar vakar, atrodo, viskas buvo gerai. O štai šiandien vaikas bėga į tualetą jau kokį šešioliktą kartą. Jam lyg ir nieko neskauda. Tačiau būkite budri. Cukrinis diabetas dažniausiai kerta iš pasalų. O diagnozė paaiškėja... reanimacijoje. Konsultuoja Vilniaus vaikų ir jaunimo diabeto klubo „Diabitė plius" pirmininkė medicinos mokslų daktarė Eglė Jakimavičienė.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Cukrinis diabetas atsėlina tyliai 

Įkiškite pirštą į vaiko šlapimą ir liežuvio galiuku lyžtelėkite. Jei saldu, lyg ragautumėte sirupą, tai tikrai diabetas. Ruoškitės į ligoninę. 

Vaikų diabetas - dažniausiai autoimuninė liga. Dėl iki šiol neaiškių priežasčių pats organizmas pradeda gaminti kasos ląstelių antikūnus ir jas ardo. O kasa yra vienintelis organas, gaminantis hormoną insuliną, kuris mažina gliukozės kiekį kraujyje. Ligos požymiai pasireiškia sunykus 50-80 proc. kasos salelių. Šis griaunamasis procesas gali vykti net keletą metų prieš susergant. Visą tą laiką žmogus nieko nejaučia. Taip - tyliai ir nejučia prasideda vadinamasis pirmojo tipo diabetas, kuriuo dažniausiai susergama vaikystėje (pikas - 5-7 m.) ir paauglystėje. Tačiau amžiaus ribų nėra - pernai Lietuvoje diabetas diagnozuotas ir vos dviejų savaičių kūdikėliui. Pirmojo tipo diabetu mūsų šalyje serga apie 600-700 vaikų. 

Kita ligos priežastis - kai kasa gamina pakankamai insulino, tačiau jam nejautrios ląstelės iš kraujo nesugeba pasiimti gliukozės. Ilgainiui kasa „išvargsta", insulino išskiria vis mažiau, gliukozės kiekis kraujyje dar labiau padidėja. Tai antrojo tipo diabetas, būdingas vyresnio amžiaus žmonėms. Lietuvoje juo sergančių vaikų yra apie 20-imt.

Lemtingasis kraujo tyrimas 

Išorinių diabeto požymių yra gana daug, tačiau diagnozė pasakoma tik atlikus kraujo gliukozės tyrimą ir paaiškėjus, kad, liaudiškai tariant, „cukrus yra padidėjęs". Nieko bloga, jei kraujo gliukozė nevalgius svyruoja nuo 3,3 iki 5,5 mmol/l. Pavalgius gali padidėti iki 7,8 mmol/l, o po kelių valandų vėl sumažėja. Sergant diabetu, gliukozės nevalgius esti daugiau kaip 6,7 mmol/l, o po valgio padidėja daugiau kaip 11,1 mmol/l. 

Iš kur cukrus kraujyje? Svarbiausias gliukozės šaltinis - maiste esantys angliavandeniai (ne tik saldumynai, bet ir duona, bulvės, kruopos...). Kad cukrus taptų energija, iš kraujo turi patekti į ląsteles, paskatinti jas dirbti. Už šį procesą atsakingos specialios kasos ląstelės, kurios ir gamina insuliną. Jos tarsi „atrakina" ląsteles ir į jas plūsteli kraujo gliukozė. Jei šis procesas sutrinka, ląstelės gliukozės nepasiima, kraujyje kaupiasi perteklius.

Svarbu kuo anksčiau pastebėti pirmus diabeto požymius ir kreiptis į medikus, kad pritaikytų gydymą. Jei į siunčiamus SOS nereaguojama, gali sutrikti organizmo medžiagų apykaita, skysčių pusiausvyra, atsiranda ketonų (iš vaiko burnos sklinda specifinis - rūgusių obuolių, acto kvapas), gali ištikti gyvybei pavojinga ketoacitozė, vaikas gali netekti sąmonės.

Diabeto požymiai 

- Gana anksti pasireiškia silpnumo priepuoliai. Vaikas gali skųstis, kad jaučiasi neįprastai. 

- Pirmas ligos pranašas - neįprastas šlapinimasis. Mažylis gali šlapintis kas valandą, jau seniai to nedarantis - prišlapinti į lovą, kelnytes ir pan. Dažna mama pamano, kad vaikas „pasigavo" šlapimo pūslės uždegimą. Tačiau esant pūslės bėdoms šlapinamasi po nedaug, šlapinantis skauda. Dėl per didelio cukraus kiekio šlapinamasi neskausmingai ir daug. Per parą mažylis gali „prisiusioti" visą trilitrį. 

- Šlapimas yra saldus ir lipnus, todėl pasišlapinus ant puoduko krašto ar klozeto dangčio matyti lašeliai. 

- Vaikas ne tik dažnai šlapinasi, bet jį kamuoja ir troškulys. Geria daug dažnai neįprastų skysčių, pavyzdžiui, šilto virinto vandens. 

- Nors vaiko apetitas geras, tačiau svoris mažėja. 

- Pablykšta oda. 

- Slenka plaukai. 

- Padažnėja odos užkrečiamųjų ligų, oda tampa sausa, niežti. 

- Blogiau gyja žaizdos. 

- Prisidaugina karpų, kurios taip pat gali rodyti ligą. 

- Labai norisi saldumynų. Per kartą vaikas gali suvalgyti maišelį saldainių. 

- Reikėtų atkreipti dėmesį į įvairius neįprastus dalykus, nes tai gali rodyti ligą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Mitybos specialistė: vaikai jaučia saiką ir intuityviai žino ką, kaip ir kiek valgyti

Pradėti keisti mitybos įpročius nėra lengva. Kardinalūs ir staigūs pokyčiai dažnai sukelia papildomą stresą tiek vaikams, tiek tėvams.

Vaistininkė: vitaminų trūkumą išduoda vaikų elgesys

Vitaminai yra vieni pagrindinių vaiko sveikatos ir energijos šaltinių. Vaistinių tinklo „Eurovaistinė" farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad yra vos vienas sezonas metuose, kai galima svarstyti, verta vaikui siūlyti vitaminus ar ne, visu kitu metu tėvai gali būti tikri, kad su maistu vaikas gauna ne visą jam būtinų vitaminų kiekį.

Kada dantų dengimas silantais gali pridaryti daugiau žalos, o ne naudos

Daug saldumynų kenkia ne tik bendrai vaiko sveikatai, bet ir sukelia dantų ėduonį.

Kokie pusryčiai vaikui geriausi žiemą

Visaverčiai pusryčiai – svarbus fizinės ir protinės energijos šaltinis reikalingas ne tik geros dienos pradžiai. Ką geriausia valgyti žiemos rytais, pataria gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė.

Praktiški specialistės patarimai, kaip nuo šiandien sveikiau maitinti vaikus

Ne draudimais, ne kritika, ne prievarta ar pagrūmojimu „turi valgyti sveikai", o tik sudarydami tinkamas sąlygas, būdami pavyzdžiu ir mokydami vaikus pasieksime, kad jie valgytų sveikiau.

Jei puola virusai, pasitelkite šias 3 liaudiškas priemones

Pajutus, kad ima kibti liga ir “kažkas ne taip” nereikia laukti, kas bus toliau, o geriau imtis visų priemonių, kaip užkirsti ligai kelią.

Kaip apskaičiuoti, kiek kalorijų per dieną reikia skirtingo amžiaus vaikams (LENTELĖ)

Ar žinote, kiek kalorijų per dieną reikia suvartoti vaikui?

Prof. Dario Martinelli atviras laiškas apie veganišką mitybą ir vaikus

„Vaikų ligoninės gydytojai perspėja: veganiška mityba vaikams yra pavojinga“ (čia)– tokiu pavadinimu išplatintas spaudos pranešimas sulaukė didžiulio visuomenės ir specialistų susidomėjimo. Redakciją pasiekė prof. Dario Martinelli laiškas.

Naujos vaikų mitybos rekomendacijos: ką svarbu žinoti tėvams (3)

Nuo sausio 1 d. ugdymo įstaigose įsigalioja naujos vaikų maitinime rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normos. Tai patvirtinta Lietuvos sveikatos apsaugos ministro pasirašytu teisės aktu. Vaikų paros energijos normos nustatytos, atsižvelgiant į amžių, lytį bei fizinį aktyvumą.

Specialistai išskyrė 5 svarbiausius dalykus, kad vaikų dantys būtų sveiki (2)

Vaikų burnos higiena yra ne mažiau svarbi nei fizinis aktyvumas ir tinkama mityba, todėl ja privaloma pradėti rūpintis vos išdygus pirmiesiems dantims.

Kaip išsirinkti kokybišką ir skanią žuvį

Statistinis lietuvis per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, tačiau dažniausiai šį produktą valgo per šventes. Pagal sveikatai palankios mitybos principus, žuvis, o ypač šviežia žuvis, turi būti mūsų racione ir ją reiktų rinktis bent kartą per savaitę. Tam, kad žuvis ant jūsų stalo patektų sveika ir kokybiška, būtina žinoti ne tik kaip tokią žuvį išsirinkti, bet ir kaip tinkamai ją paruošti.

Žalingi produktai, arba ko neturėtų būti vaikų valgiaraštyje (5)

Suaugusieji žino – dauguma ligų kyla dėl netinkamos mitybos. Deja, žalingi produktai labai dažnai patenka į mūsų mažylių racioną. Tada kyla pavojus – juk jau vaikystėje susiformuoja pagrindas vėlesnėms vaiko ligoms, tam daug įtakos turi nesveikas maistas.

4 paprasti triukai, kurie paskatins valgyti sveikiau vaikus

Maisto vaizdas, skonis, kvapas – ši trijulė nenuginčijamai turi įtakos maisto pasirinkimui.

Kauno vaikų darželyje – palankesnis sveikatai meniu

„Mano vaikas košių nevalgo!“. „Daržovių lėkštę stumia nuo savęs kuo toliau!“.„Žuvies kvapo tiesiog pakęsti negali!“ Tokias ir panašias tėvų kalbas girdime tikrai dažnai. Tačiau ar žinome, kaip tai pakeisti?

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą (1)

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.