Skiepyti ar neskiepyti vaikus?

Balandžio 24-30 d. - minėsime Pasaulinę imunizacijos savaitę, kuria siekiama priminti apie specifinės profilaktikos (vakcinų naudojimą) svarbą, kuri pripažinta efektyviausia priemone kovai su infekcinių ligų sergamumu, mirtingumu bei rimtomis komplikacijomis.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Vakcina ir jos apsauga

Vakcina  laikoma medicininiu preparatu, kuriame naudojami mikroorganizmai arba jų dalys yra vadinami antigenais. Jų baltymų sandara skiriasi nuo žmogaus, todėl imuninė sistema juos atpažįsta, sukeldama imuninį atsaką bei suformuodama imunitetą sukėlėjui, t. y. atsparumą. Tam, kad imuninės sistemos elementai galėtų atpažinti antigeną, turi vykti uždegiminė reakcija antigeno patekimo vietoje. Imituodamas natūralią infekciją, šis preparatas „parodo" imuninei sistemai ligos sukėlėją, prieš kurį imuninė sistema pagamina antikūnus ir kitus gynybos mechanizmus. Kartais po imituotos infekcijos, patiriama švelnesnius infekcijos simptomus pvz. karščiavimą. Tokie simptomai yra normalūs ir jų tikimasi, nes organizmas taip kovoja ir sukuria imunitetą.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Psichologė: šį vaiko bruožą neretai supainioja su autizmu
Kodėl vaikui būtinos ribos: interviu su psichologe

Šiuolaikinių vakcinų apsauginis efektyvumas yra labai didelis, jis svyruoja nuo 60 iki 100 procentų, dažniausiai apie 90-95 procentus. Pasaulio sveikatos duomenimis, kasmet išsaugoma apie 2-3 mln. žmonių gyvybių dėl laiku atliktos imunoprofilaktikos. Teoriškai šiuo metu pasaulyje vakcinomis galima kontroliuoti 28 infekcines ligas. Norint praktiškai tai įgyvendinti, nuo specifinės infekcijos paskiepytųjų turi būtų ne mažiau kaip 95 proc. Sklindant nepagrįstiems gandams apie vakcinų sukeltas nepageidaujamas reakcijas vaikams, didėja panika ir skiepijimo apimtys tampa nepakankamomis, todėl galimai valdomų infekcijų sergamumas ir vėl registruojamas.

Ar vakcinos turi šalutinių reakcijų? Remiantis statistiniais duomenims, iš 800 tūkst. kasmet Lietuvoje atliekamų vakcinacijų tik 0,006 proc. sukelia neįprastų ar nepageidaujamų reakcijų (apie 50 atvejų).

Nacionalinis skiepų kalendorius

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad Lietuvoje vaikai iki 18 metų bei suaugusieji skiepijami laikantis Lietuvos Respublikoje galiojančio Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinto skiepų kalendoriaus. Šiuo metu vaikams Lietuvoje yra kompensuojama 11 vakcinų. Nuo 2009 m., valstybės lėšomis kompensuojamos palaikomosios kas 10 metų stabligės ir difterijos vakcinos suaugusiems ir vyresniems nei 25 metų amžiaus asmenims. Taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo pasiutusių bei įtariamai pasiutusių gyvūnų, pasiutligės vakcina, kompensuojama valstybės lėšomis.

Nuo 2016 m. žmogaus papilomos viruso vakcina bus įtraukta į profilaktinių skiepijimų kalendorių. Skiepijamos 9-13 m. mergaitės iki lytinio gyvenimo pradžios, užtenka dviejų dozių.

Rekomenduojamos nekompensuojamos vakcinos

Nekompensuojamos, tačiau rekomenduojamos vakcinos yra nuo Rotaviruso, vėjaraupių, Hepatito A, erkinio encefalito, gripo, žmogaus papilomos viruso ir keliautojų vakcinos, kurios skiriamos pagal kelionės tikslą.

Rotavirusinė infekcija - viena dažniausių tarp mažų vaikų, kurios lengvesne ar sunkesne forma serga daugelis kūdikių ir vaikų iki 5 metų. Ligos sunkumas gali būti įvairus: nuo labai lengvos ar besimptomės (sergančiojo tėvai net nesikreipia į gydytoją) iki labai sunkios (kai prireikia gydymo ligoninėje, intensyvios terapijos skyriuje). Sunkiausiai sergama užsikrėtus pirmą kartą, sergant pakartotinai - klinikiniai ligos požymiai būna lengvesni.

Išskyrus skiepus, nėra jokios rotavirusinės infekcijos profilaktikos. Nuo sunkių Rotaviruso formų padeda apsisaugoti geriamosios rotaviruso vakcinos.  Jų sudėtyje yra gyvo susilpninto viruso dalelių, kurios skatina imuniteto formavimąsi prieš labiausiai paplitusius ir apie 80 proc. susirgimų sukeliančius viruso tipus.

Vėjaraupiai

Dažnai pasigirsta kalbų, kad geriausia persirgti vėjaraupiais, nei pasiskiepyti. Dar vis pasirodo straipsnių ir kalbų apie rengiamus vadinamuosius „vėjaraupių vakarėlius", kuriuose sergantys vėjaraupiais vaikai užkrečia kitus. Susirgti vėjaraupiais vaikystėje yra be abejonės lengvesnė liga, nei suaugusiems, tačiau ar tikslinga tą daryti? Persirgus vėjaraupiais, imunitetas įgyjamas ilgam, tačiau virusas lieka organizme.

Susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai vyresniame amžiuje, jis gali sukelti juostinę pūslelinę, kuri be kitų simptomų pasireiškia stipriu skausmu išbėrimo vietoje (išberiama oda pagal nervų kamienus, dažniausiai  tarpšonkaulinius, bet gali būti pagal veidinį, klausos, akių ir retais atvejais kt. nervus).

Juostine pūsleline kartą gyvenime suserga vidutiniškai iki 20 proc. žmonių, persirgusiųjų vėjaraupiais, o turinčių imuninės sistemos sutrikimų - daugiau kaip 50 proc.

Gripas

Gripo vakcina rekomenduojama skiepytis visiems žmonėms, tačiau ypatingai rizikos grupėms: nėščioms moterims, nepriklausomai nuo nėštumo stadijos, vaikams nuo 6 mėn. iki 5 m. amžiaus, vyresniems žmonėms (≥ 65 m.), asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis ir be abejo, medicinos darbuotojams.

Gripo vakcina iki šiol sulaukia daugiausia diskusijų, galbūt todėl, kad gripo infekcija dažnai gretinama su paprastu peršalimu, kai paprastai persergama be jokių papildomų problemų. Tačiau kaip yra iš tiesų? Kasmetinės rudenį ir žiemą kylančios gripo epidemijos padaro daug žalos. Kiekvienais metais pasaulyje šių epidemijų metu sunkiai gripu suserga nuo 3 iki 5 milijonų žmonių, o mirčių dėl gripo ir jo komplikacijų kasmet suskaičiuojama net iki 500 000.

Skiepytis reikia kasmet, nes gripo virusai nuolat mutuoja. Vakcinoje nėra gyvo gripo viruso, todėl ji net teoriškai negalėtų sukelti gripo ar į jį panašių simptomų. Skiepas yra saugus ir nėščioms moterims. Vakcina nuo gripo apsaugo ne tik nėščiąją, bet ir jos kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus.

Erkinis encefalitas

Kodėl verta pasiskiepyti nuo erkinio encefalito? Pirma priežastis - kas dešimta erkė Lietuvoje yra užsikrėtusi erkinio encefalito ar Laimo ligos virusu, antra - Europoje didžiausias sergamumas registruojamas Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Slovėnijoje, vidutinis - Rusijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, mažas - Austrijoje, Kroatijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir trečia - susirgus erkiniu encefalitu, dviem trečdaliams tokių ligonių, visam gyvenimui lieka įvairių, kartais labai sunkių ligos pasekmių, dėl kurių ligoniai tampa nedarbingi ir nepajėgūs gyventi be kasdieninės kitų pagalbos.

Nuo erkinio encefalito galima apsisaugoti pasiskiepijus. Vakcinos nuo erkinio encefalito efektyvumas siekia iki 98 proc. Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų amžiaus vaikus.

Hepatitas A

Vakcinacija - efektyviausia hepatito A profilaktikos priemonė. Hepatito A vakcina rekomenduojama: keliaujantiems į šalis, kur sergamumas virusiniu hepatitu A yra didelis, vaikams, prieš pradedant lankyti vaikų kolektyvą (darželį ar mokyklą), asmenims, dirbantiems maisto tvarkymo subjektuose, tiesiogiai dalyvaujantiems maisto tvarkyme, asmenims, kuriems hepatito A grėsmė gali būti susijusi su profesine rizika, ypač medicinos personalui, nuotekų valymo darbuotojams.

Tai mokamos vakcinos ir daugeliui gali atrodyti, kad neverta skiepytis, kai nėra apčiuopiamo rezultato. Nusipirkus rankinę už ta pačią sumą, rezultatas - akivaizdus. Tačiau tuomet turime pasverti, kas mums svarbiau: mūsų įvaizdis ar mūsų sveikata? Daugelis įvardintų, kad sveikata yra didžiausia vertybė, bet ką dėl jos iš tiesų darome, kad ją turėtume?

Informacija parengta pagal kompetentingą Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro bei Baltijos imunoprofilaktikos asociacijos informaciją:  www.ulac.lt ir www.baltipa.lt

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Kas išduoda, kad vaikas galėjo patirti seksualinį smurtą?

Visuomenėje įprasta manyti, kad seksualinę prievartą vaikai patiria užpulti nepažįstamų žmonių. Tačiau tyrimai rodo, kad 90 proc. nukentėjusių vaikų buvo išnaudojami šeimos nario arba kito artimo žmogaus: kaimyno, mokytojo, trenerio ir pan.

R. Bogušienė: kokie pieno produktai sveikiausi vaikams, o kokių geriau atsisakyti

Apie pieno produktus vaikams kalbiname maisto technologę ir mitybos specialistę, VšĮ „Sveikatai palankus" direktorę ir dviejų vaikų mamą Ramintą Bogušienę.

Vasarą suaktyvėjo meningitą sukeliantys virusai

Šiltą vasarą suaktyvėja virusai, sukeliantys infekcinį nervų sistemos susirgimą - meningitą. Jis labiausiai pažeidžia minkštuosius smegenų dangalus. Kauno klinikinės ligoninės pediatrai naujus šios ligos atvejus registruoja kiekvieną savaitę.

Specialistė atskleidžia esminę taisyklę, kaip išsirinkti geriausią priemonę nuo saulės

Kas sveikiau – kai apsaugos nuo saulės filtrai atspindi ar kai sugeria saulės spindulius? O ar žinote, kodėl pamačius, kad kremo nuo saulės sudėtyje yra pažymėta „nano“, verta pagalvoti, ar jo tikrai norite? Ar apskritai esate tikri, kad rinkdamiesi kremą nuo saulės žinote visus svarbius kriterijus? Pagaliau, ar žinojote, kad telefone galite stebėti saulės indeksą ir pagal tai rinktis apsaugą?

3 saulės pavojai, kurie gali baigtis labai liūdnai

Vasarą norime mėgautis šiluma ir saulės dovanomis. Visgi būkime atidūs, ypač, jei auginame mažus vaikus – jų oda ir organizmas nėra pasiruošęs apsiginti nuo saulės keliamų pavojų.

Supimo liga: kodėl ji kamuoja ne visus ir kaip padėti vaikui

Yra vaikų, kurie vemia pavažiavę automobiliu vos kelis kilometrus. Kodėl taip nutinka ir kaip padėti vaikui?

Jei laikysitės šių patarimų, vaikas nejaus medikų ir ligoninės baimės

Auginantiems vaikus tėvams tenka susidurti su įvairiomis mažųjų baimėmis, viena jų – ligoninės ir medikų. Dr. Lina Jankauskaitė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė Kristina Ganzijeva dalijasi patarimais, kaip įveikti šią baimę.

Vaidotas Urbonas: vaikams baltymų reikia daugiau nei saugusiems

Tyrimai įrodė, iš kokių produktų gaunami baltymai naudingiausi sveikatai.

R. Bogušienė: kaip išsirinkti šviežiausias bei kokybiškiausias braškes

Prasidėjo braškių sezonas. Parduotuvių lentynos ir turgūs lūžta nuo braškių ir dažna mama ar močiutė neša namo raudonas gardžiai kvepiančias uogas.

Dvi dažniausios vasaros traumos: ko šiukštu nedaryti prasiskėlus galvą ar nusibrozdinus

Vasarą vaikai daug laiko leidžia lauke, tad natūralu, kad ir traumų tikimybė būna didesnė. Ką daryti ir ko nedaryti, jei vaikas prasiskėlė galvą ar nusibrozdino?

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.