Skiepyti ar neskiepyti vaikus?

Balandžio 24-30 d. - minėsime Pasaulinę imunizacijos savaitę, kuria siekiama priminti apie specifinės profilaktikos (vakcinų naudojimą) svarbą, kuri pripažinta efektyviausia priemone kovai su infekcinių ligų sergamumu, mirtingumu bei rimtomis komplikacijomis.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Vakcina ir jos apsauga

Vakcina  laikoma medicininiu preparatu, kuriame naudojami mikroorganizmai arba jų dalys yra vadinami antigenais. Jų baltymų sandara skiriasi nuo žmogaus, todėl imuninė sistema juos atpažįsta, sukeldama imuninį atsaką bei suformuodama imunitetą sukėlėjui, t. y. atsparumą. Tam, kad imuninės sistemos elementai galėtų atpažinti antigeną, turi vykti uždegiminė reakcija antigeno patekimo vietoje. Imituodamas natūralią infekciją, šis preparatas „parodo" imuninei sistemai ligos sukėlėją, prieš kurį imuninė sistema pagamina antikūnus ir kitus gynybos mechanizmus. Kartais po imituotos infekcijos, patiriama švelnesnius infekcijos simptomus pvz. karščiavimą. Tokie simptomai yra normalūs ir jų tikimasi, nes organizmas taip kovoja ir sukuria imunitetą.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Psichologė: šį vaiko bruožą neretai supainioja su autizmu
Kodėl vaikui būtinos ribos: interviu su psichologe

Šiuolaikinių vakcinų apsauginis efektyvumas yra labai didelis, jis svyruoja nuo 60 iki 100 procentų, dažniausiai apie 90-95 procentus. Pasaulio sveikatos duomenimis, kasmet išsaugoma apie 2-3 mln. žmonių gyvybių dėl laiku atliktos imunoprofilaktikos. Teoriškai šiuo metu pasaulyje vakcinomis galima kontroliuoti 28 infekcines ligas. Norint praktiškai tai įgyvendinti, nuo specifinės infekcijos paskiepytųjų turi būtų ne mažiau kaip 95 proc. Sklindant nepagrįstiems gandams apie vakcinų sukeltas nepageidaujamas reakcijas vaikams, didėja panika ir skiepijimo apimtys tampa nepakankamomis, todėl galimai valdomų infekcijų sergamumas ir vėl registruojamas.

Ar vakcinos turi šalutinių reakcijų? Remiantis statistiniais duomenims, iš 800 tūkst. kasmet Lietuvoje atliekamų vakcinacijų tik 0,006 proc. sukelia neįprastų ar nepageidaujamų reakcijų (apie 50 atvejų).

Nacionalinis skiepų kalendorius

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad Lietuvoje vaikai iki 18 metų bei suaugusieji skiepijami laikantis Lietuvos Respublikoje galiojančio Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinto skiepų kalendoriaus. Šiuo metu vaikams Lietuvoje yra kompensuojama 11 vakcinų. Nuo 2009 m., valstybės lėšomis kompensuojamos palaikomosios kas 10 metų stabligės ir difterijos vakcinos suaugusiems ir vyresniems nei 25 metų amžiaus asmenims. Taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo pasiutusių bei įtariamai pasiutusių gyvūnų, pasiutligės vakcina, kompensuojama valstybės lėšomis.

Nuo 2016 m. žmogaus papilomos viruso vakcina bus įtraukta į profilaktinių skiepijimų kalendorių. Skiepijamos 9-13 m. mergaitės iki lytinio gyvenimo pradžios, užtenka dviejų dozių.

Rekomenduojamos nekompensuojamos vakcinos

Nekompensuojamos, tačiau rekomenduojamos vakcinos yra nuo Rotaviruso, vėjaraupių, Hepatito A, erkinio encefalito, gripo, žmogaus papilomos viruso ir keliautojų vakcinos, kurios skiriamos pagal kelionės tikslą.

Rotavirusinė infekcija - viena dažniausių tarp mažų vaikų, kurios lengvesne ar sunkesne forma serga daugelis kūdikių ir vaikų iki 5 metų. Ligos sunkumas gali būti įvairus: nuo labai lengvos ar besimptomės (sergančiojo tėvai net nesikreipia į gydytoją) iki labai sunkios (kai prireikia gydymo ligoninėje, intensyvios terapijos skyriuje). Sunkiausiai sergama užsikrėtus pirmą kartą, sergant pakartotinai - klinikiniai ligos požymiai būna lengvesni.

Išskyrus skiepus, nėra jokios rotavirusinės infekcijos profilaktikos. Nuo sunkių Rotaviruso formų padeda apsisaugoti geriamosios rotaviruso vakcinos.  Jų sudėtyje yra gyvo susilpninto viruso dalelių, kurios skatina imuniteto formavimąsi prieš labiausiai paplitusius ir apie 80 proc. susirgimų sukeliančius viruso tipus.

Vėjaraupiai

Dažnai pasigirsta kalbų, kad geriausia persirgti vėjaraupiais, nei pasiskiepyti. Dar vis pasirodo straipsnių ir kalbų apie rengiamus vadinamuosius „vėjaraupių vakarėlius", kuriuose sergantys vėjaraupiais vaikai užkrečia kitus. Susirgti vėjaraupiais vaikystėje yra be abejonės lengvesnė liga, nei suaugusiems, tačiau ar tikslinga tą daryti? Persirgus vėjaraupiais, imunitetas įgyjamas ilgam, tačiau virusas lieka organizme.

Susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai vyresniame amžiuje, jis gali sukelti juostinę pūslelinę, kuri be kitų simptomų pasireiškia stipriu skausmu išbėrimo vietoje (išberiama oda pagal nervų kamienus, dažniausiai  tarpšonkaulinius, bet gali būti pagal veidinį, klausos, akių ir retais atvejais kt. nervus).

Juostine pūsleline kartą gyvenime suserga vidutiniškai iki 20 proc. žmonių, persirgusiųjų vėjaraupiais, o turinčių imuninės sistemos sutrikimų - daugiau kaip 50 proc.

Gripas

Gripo vakcina rekomenduojama skiepytis visiems žmonėms, tačiau ypatingai rizikos grupėms: nėščioms moterims, nepriklausomai nuo nėštumo stadijos, vaikams nuo 6 mėn. iki 5 m. amžiaus, vyresniems žmonėms (≥ 65 m.), asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis ir be abejo, medicinos darbuotojams.

Gripo vakcina iki šiol sulaukia daugiausia diskusijų, galbūt todėl, kad gripo infekcija dažnai gretinama su paprastu peršalimu, kai paprastai persergama be jokių papildomų problemų. Tačiau kaip yra iš tiesų? Kasmetinės rudenį ir žiemą kylančios gripo epidemijos padaro daug žalos. Kiekvienais metais pasaulyje šių epidemijų metu sunkiai gripu suserga nuo 3 iki 5 milijonų žmonių, o mirčių dėl gripo ir jo komplikacijų kasmet suskaičiuojama net iki 500 000.

Skiepytis reikia kasmet, nes gripo virusai nuolat mutuoja. Vakcinoje nėra gyvo gripo viruso, todėl ji net teoriškai negalėtų sukelti gripo ar į jį panašių simptomų. Skiepas yra saugus ir nėščioms moterims. Vakcina nuo gripo apsaugo ne tik nėščiąją, bet ir jos kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus.

Erkinis encefalitas

Kodėl verta pasiskiepyti nuo erkinio encefalito? Pirma priežastis - kas dešimta erkė Lietuvoje yra užsikrėtusi erkinio encefalito ar Laimo ligos virusu, antra - Europoje didžiausias sergamumas registruojamas Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Slovėnijoje, vidutinis - Rusijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, mažas - Austrijoje, Kroatijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir trečia - susirgus erkiniu encefalitu, dviem trečdaliams tokių ligonių, visam gyvenimui lieka įvairių, kartais labai sunkių ligos pasekmių, dėl kurių ligoniai tampa nedarbingi ir nepajėgūs gyventi be kasdieninės kitų pagalbos.

Nuo erkinio encefalito galima apsisaugoti pasiskiepijus. Vakcinos nuo erkinio encefalito efektyvumas siekia iki 98 proc. Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų amžiaus vaikus.

Hepatitas A

Vakcinacija - efektyviausia hepatito A profilaktikos priemonė. Hepatito A vakcina rekomenduojama: keliaujantiems į šalis, kur sergamumas virusiniu hepatitu A yra didelis, vaikams, prieš pradedant lankyti vaikų kolektyvą (darželį ar mokyklą), asmenims, dirbantiems maisto tvarkymo subjektuose, tiesiogiai dalyvaujantiems maisto tvarkyme, asmenims, kuriems hepatito A grėsmė gali būti susijusi su profesine rizika, ypač medicinos personalui, nuotekų valymo darbuotojams.

Tai mokamos vakcinos ir daugeliui gali atrodyti, kad neverta skiepytis, kai nėra apčiuopiamo rezultato. Nusipirkus rankinę už ta pačią sumą, rezultatas - akivaizdus. Tačiau tuomet turime pasverti, kas mums svarbiau: mūsų įvaizdis ar mūsų sveikata? Daugelis įvardintų, kad sveikata yra didžiausia vertybė, bet ką dėl jos iš tiesų darome, kad ją turėtume?

Informacija parengta pagal kompetentingą Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro bei Baltijos imunoprofilaktikos asociacijos informaciją:  www.ulac.lt ir www.baltipa.lt

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Kaip namų sąlygomis džiovinti uogas, kad jos džiugintų visus metus

Šviežių uogų sezonas netrukus pasibaigs, bet jomis mėgautis galime ne tik vasarą. Tereikia žinoti keletą pagrindinių taisyklių, kaip mėgstamiausias uogas sudžiovinti, kad jos būtų ne tik gardžios, bet ir išlaikytų kuo daugiau naudingųjų savybių.

Šiemet per pusmetį užregistruota daugiau susirgimų pneumokokine infekcija

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sergamumas pneumokokine infekcija padidėjo beveik 40 proc. lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Rūkote ir turite vaikų? – Tuomet turėtumėte suklusti

Ne paslaptis, kad pasyvus rūkymas, arba kitaip – kvėpavimas cigarečių dūmų užterštu oru, kelia pavojų sveikatai.

7 klausimai mitybos specialistei apie ledus ir firminis naminių ledų receptas

„Ledų sezonas“ tęsiasi, ir daugeliui tėvų kyla klausimų: kiek ir kokių ledų galima per dieną suvalgyti vaikui? Ar jis neperšals, jei juos valgys kasdien?

Kirmėlės gali sukelti ir rimtų sveikatos problemų: kaip apsaugoti vaikus

Tikimybė užsikrėsti kirmėlėmis ypač padidėja šiltuoju sezonu, kuomet vaikai didžiąją laiko dalį praleidžia gamtoje, nepaisydami kai kurių tėvų įspėjimų, tokių kaip „nusiplauk rankas po žaidimų kieme" ar „nevalgyk neplautų vaisių ir daržovių".

9 mėgstamiausios lietuvių uogos ir jų gydomosios savybės

Miškai ir sodai sunokino įvairiausių uogų. Vasarą vaikai jas valgo rieškučiomis. Kokių gerųjų savybių turi mėgstamiausios lietuvių uogos?

Žinomos moterys atskleidė savo šeimų sveikos mitybos paslaptis (1)

Sveikatai palanki mityba nėra mada ar pomėgis, tai sąmoningas pasirinkimas būti sveikesniam.

Kada nereikia mokėti už vaikų dantų gydymą? (2)

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad vaikų iki 18 metų dantų priežiūra, gydymas papildomai nekainuoja, nes šias paslaugas apmoka ligonių kasos.

Padidėję limfmazgiai vaikui – ar verta sunerimti?

Padidėję limfmazgiai vaikui – pakankamai dažna, ankstyvoje vaikystėje pasitaikanti problema.

Medikai pataria, ką daryti įsisiurbus erkei (27)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) išplatino pranešimą, kuriame informuoja, kaip elgtis, jei įsisiurbia erkė.

8 mitybos specialistės patarimai tėvams, kaip užkirsti kelią vaiko apkūnumui (3)

Vaikų sveikata, valgymo įpročiai ir kūno linijos priklauso tik nuo tėvų, nors apkūnių vaikų tėvai dažnai tik skėsčioja rankomis, nežinodami, ko griebtis. Dietologai pataria patyrinėti savo valgymo įpročius ir nebedaryti svarbiausių klaidų, kurios tukina jūsų atžalas.

Kelionė su atžalomis: vaikų gydytoja pataria, kaip pasiruošti atostogoms užsienyje

Užsienyje su atžalomis atostogaujančios šeimos vasarą dvigubai dažniau patiria rimtus iššūkius dėl vaikų sveikatos ar nelaimingų atsitikimų. Draudikai atkreipia dėmesį, kad užsienyje vaikai dažniausiai kenčia nuo žarnyno virusų, ūmių peršalimų, alerginių reakcijų ir traumų.

Ką reikia žinoti perkant uogas?

Kas dažnam lietuviui svarbiausia renkantis uogas? Žinoma, kad kilmė. Labai dažnai turguje pardavėjų klausiama – lietuviškos ar lenkiškos braškės? Bet ar tik tai svarbu renkantis uogas? „Sveikatai palankus" eksperčių komanda pataria vartotojams atkreipti dėmesį į daugiau kriterijų.

Braškių ir žemuogių savybės, apie kurias girdėjo ne visi (5)

Braškes ir žemuoges mėgstame daugelis, o ar žinote, kokių tiksliai naudingųjų medžiagų jose yra ir nuo kada galima pasmaližiauti vaikams?

Skaniosios uogos, apie kurių naudą žino ne visi (+RECEPTAS) (3)

Šiuo metu soduose rausta trešnės ir vyšnios. Kokių naudingųjų savybių jos turi?