Vaikų laikysena: svarbiausi patarimai tėvams

 (1)
Ar kada atkreipėte dėmesį į savo vaiko laikyseną? Ar jis eina tiesiai? Ar palinkęs į priekį?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Graži kūno laikysena ir tiesi eisena - tai ne tik estetinė vertybė, rodanti pasitikėjimą savimi ir gerą savijautą. Ji labai svarbi krūtinės ląstos, dubens, galūnių kaulų ir vidaus organų vystymuisi bei veiklai, nugaros ir kaklo skausmų prevencijai.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai atkreipia dėmesį, kad vaikų laikysenai ypač daug įtakos turi ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigos aplinka, kadangi laikysena formuojasi būtent šiame amžiuje.

Darželinio amžiaus (nuo 1 iki 7 metų) vaikų ūgis, svoris, krūtinės apimtis sparčiai didėja, formuojasi judėjimo ir atramos aparatas, vystosi raumenys, todėl tobulėja judėjimo funkcijos, judesiai. Ūgtelėjęs vaikas sugeba atlikti koordinuotus fizinius pratimus, gali piešti, lipdyti ir pan. Nors laipsniškai vyksta skeleto kaulėjimo procesai, tačiau vaiko kauliniame audinyje skirtingai nei suaugusiojo yra daugiau mineralinių, o ne organinių medžiagų, todėl vaikų kaulai būna minkšti ir lankstūs, stuburas netvirtas. Dėl nedidelės raumenų jėgos, vyrauja lenkiamųjų raumenų tonusas, todėl vaikui sunku ilgai sėdėti tiesiai.

Judėjimas - ypač svarbus vaikų sveikatai

Ankstyvajame amžiuje svarbiausia yra aktyvaus judėjimo sistema, lemianti visų kitų sistemų vystymąsi, tarp jų ir laikysenos formavimąsi, kuri šiame periode yra labiausiai pažeidžiama.

Moksliniai tyrimai rodo, kad netaisyklinga kūno laikysena vis dažniau nustatoma jauname amžiuje. Tačiau ji retai būna įgimta. Dažniausiai ji susiformuoja dėl netaisyklingos aplinkos: kai vaikas guli minkštoje lovoje su aukštomis pagalvėlėmis, naudojasi ergonomiškai nepritaikytomis mokymosi ir poilsio vietomis, sėdi neteisingoje padėtyje, neša pernelyg sunkų nešulį, neša ant vieno peties ar rankoje, per mažai juda arba dirba tokius darbus, kurių krūvis neatitinka vaiko amžiaus.

Labai svarbu, kad vaikui pradėjus lankyti darželį, nebūtų slopinamas jo poreikis judėti. Todėl ugdymo įstaigų atsakingi asmenys turėtų skirti deramą dėmesį tinkamam sporto salių ar kitų patalpų, skirtų aktyviai veiklai, įrengimui.

Tiek darželyje, tiek mokykloje, labai svarbus vaikams aktyvus poilsis. Vaikai ugdymo įstaigose turėtų būti užimti vidutinio intensyvumo fizine veikla kiekvieną dieną ne trumpiau kaip 60 minučių. Vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas apibūdinamas kaip fizinė veikla, kurios metu parausvėja veidas, padažnėja kvėpavimas ir širdies susitraukimų dažnis, bet nebūtinai suprakaituojama, kalbėjimas nepasunkėja. Vaikams galima greitai eiti, važiuoti dviračiu, plaukti, žaisti aktyvius sporto žaidimus, šokti ir pan. Kuo daugiau vaikas judės, tuo daugiau naudos turės savo sveikatai - tad ugdymo įstaigose tam turi būti sudarytos sąlygos.

Sėdėti taisyklingai reikia išmokti

Svarbu, kad vaikų darželio steigėjas, darželio administracija užtikrintų higienos normų reikalavimus. Patalpos, baldai, kiti įrenginiai turėtų būti suplanuoti ir išdėstyti taip, kad nekeltų rizikos vaikų ir darbuotojų sveikatai, jie turi būti tvarkingi, atitikti vaikų ūgį, amžiaus ypatumus.

Labai svarbu, kad vaikai sėdėtų taisyklingai: kampas tarp kėdės atkaltės ir sėdimosios dalies turi būti 90-100°. Sėdimoji dalis ir atkaltė turi būti pakankamai kietos ir tvirtos. Vaikas turi giliai sėdėti ant sėdimosios dalies, juosmens ir kryžkaulio sritimi remdamasis į atkaltę, tiesiai laikyti liemenį ir galvą. Tarp liemens ir stalo krašto turėtų likti 3-4 cm tarpas. Kojos per klubo ir kelio sąnarius sulenktos stačiu kampu, visa pėda remiamasi į grindis. Nerekomenduojama sėdėti pakišus vieną koją po sėdyne, sukumpus, persikreipus ar susilenkus.

Tėvai, pedagogai turėtų mokyti vaikus taisyklingai sėdėti, riboti vaikų ilgą sėdėjimą prie televizoriaus ar kompiuterio, žiūrėti, kad baldai atitiktų vaikų ūgį, kuprinės svoris neviršytų daugiau kaip 10-15 proc. vaiko kūno masės.

Svarbiausias vaidmuo koreguojant vaikų laikyseną tenka vaikų ugdymo įstaigose dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams, kurie renka informaciją apie vaikų sveikatą, informuoja bei konsultuoja mokyklos administraciją ir mokytojus su sveikata susijusiais klausimais. Jei šių specialistų nėra, vaikų sveikata turėtų nepamiršti rūpintis patys pedagogai.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Specialistai išskyrė 5 svarbiausius dalykus, kad vaikų dantys būtų sveiki

Vaikų burnos higiena yra ne mažiau svarbi nei fizinis aktyvumas ir tinkama mityba, todėl ja privaloma pradėti rūpintis vos išdygus pirmiesiems dantims.

Kaip išsirinkti kokybišką ir skanią žuvį

Statistinis lietuvis per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, tačiau dažniausiai šį produktą valgo per šventes. Pagal sveikatai palankios mitybos principus, žuvis, o ypač šviežia žuvis, turi būti mūsų racione ir ją reiktų rinktis bent kartą per savaitę. Tam, kad žuvis ant jūsų stalo patektų sveika ir kokybiška, būtina žinoti ne tik kaip tokią žuvį išsirinkti, bet ir kaip tinkamai ją paruošti.

Žalingi produktai, arba ko neturėtų būti vaikų valgiaraštyje (5)

Suaugusieji žino – dauguma ligų kyla dėl netinkamos mitybos. Deja, žalingi produktai labai dažnai patenka į mūsų mažylių racioną. Tada kyla pavojus – juk jau vaikystėje susiformuoja pagrindas vėlesnėms vaiko ligoms, tam daug įtakos turi nesveikas maistas.

4 paprasti triukai, kurie paskatins valgyti sveikiau vaikus

Maisto vaizdas, skonis, kvapas – ši trijulė nenuginčijamai turi įtakos maisto pasirinkimui.

Kauno vaikų darželyje – palankesnis sveikatai meniu

„Mano vaikas košių nevalgo!“. „Daržovių lėkštę stumia nuo savęs kuo toliau!“.„Žuvies kvapo tiesiog pakęsti negali!“ Tokias ir panašias tėvų kalbas girdime tikrai dažnai. Tačiau ar žinome, kaip tai pakeisti?

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą (1)

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.

Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...

Gydytoja dietologė: kasdien turime suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių (1)

Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu.

Gydytoja – apie žuvų taukų svarbą vaikų sveikatai

Šiuolaikiniams vaikams tenka daugybė įvairiausių iššūkių, o juos įveikti nėra paprasta – vis daugiau informacijos vaikai gauna naudodamiesi naujomis technologijomis, jų miego laikas per pastaruosius 20 metų sutrumpėjo valanda, jie vis mažiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais ir seneliais, mažiau sportuoja ir žaidžia lauke, jiems žymiai daugiau greito ir nesveiko maisto pagundų.

Atlėpusios vaiko ausys: kada reikia operuoti?

Atlėpusios ausys – tai dažniausiai pasitaikanti įgimta ausų deformacija.

9 gėrimai užklupus peršalimo ligoms

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, verta nepamiršti ir liaudies medicinos - arbatų, šiltų gėrimų, kompresų ir vonelių. Jūsų dėmesiui – 9 gėrimų receptai, kuriuos pravartu žinoti susirgus.

5 priežastys, kodėl vaikai dažnai serga (2)

Nuolatinių peršalimų priežastimi gali tapti alergija, ėduonis ar net netinkama apranga. Kaip išvengti ligų, pataria pediatrai.

Kuo šiandien apsiavęs jūsų vaikas: specialistų patarimai kiekvienai šeimai

„Rūpinamės nupirkti kokybiškus batus, negailime jiems pinigų, nors darganotą dieną su jais vaikas nueina labai trumpą atstumą – nuo namų iki mašinos ir nuo šios – iki darželio, o apie tai, ką avės aštuonias valandas darželyje, ilgai nemąstome: „Bet ką!" Skaitytojos pastabos negalėjome praleisti pro ausis. Taigi, ką avi darželinukai?

Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.