Atidaroma pirmoji Lietuvoje humanistinė mokykla

 (5)
Nuo ateinančių mokslo metų Vilniuje pradeda veikti pirmoji Lietuvoje humanistinė mokykla.
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Mokyklos koncepcija paremta tikėjimu, jog kiekvienas vaikas į šį pasaulį ateina su savo misija, pašaukimu. Mokytojo užduotis - skatinant vaiko asmenybės formavimąsi, padėti jam rasti tai, kam yra pašauktas šiame gyvenime.

Pedagogų teigimu, mokslo žinios šioje mokykloje perduodamos visų pirma tam, kad jas gaudamas vaikas bręstų kaip kilnus žmogus, gyvenime kurtų ir skleistų gėrį. Humanistinės mokyklos įkūrėjai įsitikinę, kad žinios vertingos, kai jų pagalba skiepijama dora. Tas įmanoma tik tuomet, kai tarp mokytojo ir mokinio egzistuoja bendrystės ryšys, kai kalbasi ne tik protai, bet ir širdys.

Pasak mokyklos direktorės Sonatos Petraitienės, dėmesio centre yra vaikas, o mokykla yra mokytojas, bet ne pastatas. Mokytojo asmenybė kuria Mokyklą. Mokytojas sukuria tą ugdymo atmosferą, kurioje auga vaikai. Iš mokytojo kyla emociniai ryšiai, pasitikėjimas, aukšta moralė, veržlumas. Mokytojas yra kūrybiškai kantrus ir ištikimas vaikams. Šias savybes jis pats irgi turi ugdyti ir nuolat puoselėti, kaip meistriškumą, vidinę kultūrą. Jos tikslas - išugdyti kilnų žmogų, o ne vien tik sėkmingą rinkos dalyvį, civilizacijos laimėjimų vartotoją. „Mokykla iškelia dvasinius vaiko siekius ir poreikius, kurie yra nepaprastai svarbūs. Įprastoje mokykloje jiems dažnai nebelieka nei vietos, nei laiko. Manome, kad kaip tik dėl to kyla mokytojų ir mokinių nesusikalbėjimas, abipusė nepagarba, nusivylimas", - pasakojo vadovė.

„Vilniaus humanistinės mokyklos" kūrėjai įsitikinę, kad geresnę visuomenę kuria pamatines vertybes turintys išsilavinę, laisvi, taurūs ir kilnūs žmonės. Mokant ir ugdant vaikus humanizmo dvasia dedami pamatai kitų žmonijos kartų tobulėjimui.

„Mokykla negali likti sustabarėjusi, kai keičiasi aplinka, informacijos šaltiniai, bendravimo formos ir mokiniai. Mūsų mokykloje kiekviena pamoka, visi mokomieji dalykai turi pasakoti vaikui apie jį patį, nuolatos rodomos sąsajos, ieškoma analogijų tarp mokslo tiesų ir žmogaus vidinio gyvenimo faktų. Tai galima daryti ir pradinėse klasėse, mokant skaityti, skaičiuoti, ir vėliau, mokant fizikos, chemijos, tiksliųjų mokslų, ne tik humanitarinių dalykų. Mokoma pamatinių žmonijos vertybių, dvasingumo", - kalbėjo S.Petraitienė. Mokymas vyksta per asmeninį išgyvenimą, asmeninę patirtį. Tokiu būdu ugdomas vaikas daug sužino ir apie save, jis auga, bręsta kaip asmenybė.

Mokykla negali likti sustabarėjusi, kai keičiasi aplinka, informacijos šaltiniai, bendravimo formos ir mokiniai.
Humanistinės mokyklos direktorė Sonata PETRAITIENĖ

Humanistinės mokyklos įkvėpėjas yra garsus pedagogas, prof. Šalva Amonašvilis. Pasak jo, mokykla yra kūrybiškas augančio žmogaus asmenybės tapsmas. Jos pamatiniai postulatai yra tikėjimas vaiko galimybėmis, vaiko unikalumo atskleidimu, pagarba jo asmenybei, skatinimas tarnauti gėriui.

Tėvams svarbu, kaip jaučiasi ir kaip gyvena jų vaikai. Įprasta manyti, kad mokykla ruošia vaikus gyvenimui. Bet mes tarsi užmirštame, kad vaikai jau gyvena. Šioje mokykloje vaiko savijauta ir mokymosi rezultatai yra vienodai svarbūs. Emocijų, nuostatų, vertybių sfera yra tiek pat svarbi, kaip ir intelektinė.

Mokykla, pasak steigėjų, yra priimtina tiems tėvams, kurie savo vaikams linki ne tik geros karjeros, bet kokia kaina, bet išminties gyventi prasmingai, mokėti atpažinti savo jausmus, įveikti sunkumus, turėti savo nuomonę, pasaulėžiūrą, linki mokėti kurti gražius santykius, bendrauti su kitais, kurie nori, kad jų vaikai būtų laimingi. Beje, tas neįmanoma, jei mokydamasis vaikas bus nelaimingas.

Pačiame Vilniaus centre įsikūrusi mokykla šį rudenį priims 4-7 metų vaikus į mišrią darželio grupę bei pirmąją klasę. Klasės bus nedidelės, iki 15 vaikų. Ugdymu rūpinsis po 2 pedagogus kiekvienoje grupėje. Prasminga veikla jie bus užimti visą dieną. Įvairialypių užsiėmimų metu ugdymas nebus skirstomas į atskirus mokomuosius dalykus. Vyks meno terapijos užsiėmimai, veiks gamtos laboratorija, meistrystės dirbtuvės, vaikai mokysis retorikos, muzikavimo, vaikų jogos, meditacijos pradmenų, lankys baseiną.

Atidaroma pirmoji Lietuvoje humanistinė mokykla
© Asmeninio albumo nuotr.


Atidaroma pirmoji Lietuvoje humanistinė mokykla
© Asmeninio albumo nuotr.


Atidaroma pirmoji Lietuvoje humanistinė mokykla
© Asmeninio albumo nuotr.


Atidaroma pirmoji Lietuvoje humanistinė mokykla
© Asmeninio albumo nuotr.


Atidaroma pirmoji Lietuvoje humanistinė mokykla
© Asmeninio albumo nuotr.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Kas neveiksminga ir kas veiksminga bendraujant su paaugliais

Kai žvelgiame į savo mažylius, atrodo, kad iki paauglystės dar marios laiko, ką čia apie tai ir kalbėti… Tačiau laikas greitas, o įgūdžiai, reikalingi, kad paauglystės laikas būtų kuo malonesnis abiems pusėms (tėvams ir vaikams), neatsiranda patys savaime. Todėl ruoštis paauglystei derėtų pradėti kuo anksčiau.

Psichologė: paauglystės elgesio sunkumai pasireiškia jau 12–13 metų vaikams

Paauglystė kiekvienam vaikui yra emociškai sunkus laikotarpis.

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas? (1)

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.