Kaip vieną pažangiausių švietimo sistemų turinti Suomija kovoja su patyčiomis

 (5)
Patyčios yra labai rimta problema (ir viena iš tų, kurios tėvai labiausiai bijo), su ja gali susidurti įvairaus amžiaus vaikai.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Fizinio, verbalinio ir emocinio smurto atvejų dabar pasitaiko ir internete. Be to, patyčios nėra vien tik vyresnio amžiaus vaikų bėda: tyrimai parodo, kad šiais laikais patyčių pasitaiko net darželiuose.

Viena iš svarbiausių priežasčių – dėmesio stoka. O vienas iš galimų sprendimų – skatinti kitus moksleivius, kurie mato patyčias, užstoti auką.

Tyrimai parodo, kad dauguma vaikų padeda agresoriui ir jį skatina, greičiausiai iš baimės. Jei aktyviai ir nepadeda agresoriui, tiesiog tyliai ignoruoja faktą. Ir be reikalo, nes, kaip teigiama tyrime, kuris buvo paskelbtas leidinyje „Journal of Consulting and Clinical Psychology", stebėtojai gali labai padėti aukai.

Tyrėjai iš Kalifornijos universiteto Los Andžele (University of California Los Angeles, UCLA) išanalizavo Suomijoje vykdomą programą prieš patyčias, kuri vadinasi „KiVa" (sutrumpinta „kiusaamista vastaan" – „prieš patyčias"). Šioje programoje ne tik pateikiamos rekomendacijos tėvams ir mokytojams, ko reikia imtis kovoje prieš patyčias, bet ir pateikiami patarimai moksleiviams, kurie tampa priekabiavimo prie bendraklasio ar kito vaiko liudininkais.

„Visų pirma mes manome, kad kiekvienas atvejis yra individualus, ir turi būti sprendžiamas su specialistais. Tačiau puiku tai, kad ši visoje šalyje vykdoma programa labai veiksminga ir labai padeda vaikams, kuriems labiausiai reikia pagalbos ", – pranešime spaudai teigia UCLA psichologijos profesorė Jaana Juvonen, kuri patyčių problemą tyrinėja jau daugiau nei 20 metų.
„KiVa" programa pasitelkia tai, ką šiais laikais visi vaikai mėgsta veikti – žaisti internetinius vaizdo žaidimus. Vienas iš žaidimų siūlo žaidėjui pačiam pasirinkti nuotykį.

„Pavyzdžiui, žaidimo veikėjas gali pamatyti patyčių incidentą ir nuspręsti, ką daryti – ginti auką ar elgtis kažkaip kitaip " , – sako „KiVa" tarptautinio projekto vadybininkė Johanna Alanen.

Virtualioje realybėje vaikams suteikiami įvairūs pasirinkimai, kaip apginti auką, ir nuo pasirinkimo priklauso tolesnė žaidimo eiga. Šis žaidimas ugdo norą būti maloniais su kitais moksleiviais. Žaidime taip pat pateikiami patarimai, ką sakyti aukai – tai padeda vaikams išmokti atjausti ir palaikyti patyčių aukas.

Pasak Jaanos Juvonen, jų tyrimai parodo, kad suomių programa veiksminga. Moksleiviai, kurie nuolat patirdavo patyčias, pradėjo palankiau vertinti mokyklos aplinką, pagerėjo jų emocinė ir psichologinė būklė. Vaikai pradėjo noriau lankyti mokyklą ir nebesijautė tokie prislėgti, o tai savo ruožtu nulėmė geresnius akademinius pasiekimus ir geresnius santykius su bendraamžiais.

Suomijos švietimo sistema yra viena sėkmingiausių pasaulyje, tad vertėtų pasimokyti ir iš jų kovos su patyčiomis programos.

Tad kaip galime padėti vaikui, kuris tampa patyčių liudininku? Štai ką galite aptarti su savo vaiku:

- Paklauskite jo, kaip jis jaučiasi, kai pamato, jog prie kažko priekabiaujama. Empatija yra labai svarbus veiksnys, kuris gali paskatinti veikti.

- Aptarkite įvairias patyčių rūšis, pasakykite, kad patyčių pasitaiko ir internete – tai gali būti įžeidžiantys žodžiai, paveikslėliai ar netgi izoliavimas.

- Pasiūlykite vaikui, kad apie patyčias jis pasikalbėtų su draugais. Ką jie kartu, kaip grupė gali padaryti, kad jas sustabdytų? Būnant grupėje, atsiranda daugiau drąsos ir pasitikėjimo.

- Skatinkite vaiką užsistoti auką. Pasakykite, kad patyčias galima sustabdyti greičiau, jei aplinkiniai jų netoleruos.

- Pasakykite vaikui, kad apie incidentą reikia pranešti suaugusiam žmogui, mokytojui ar tėvams. Tai geriau, nei ignoruoti.

- Patyčios nevyksta socialiniame vakuume, ir nėra abejonių, kad kai aplinkiniai nesikiša, įsivyrauja abejingumas. Pedagogų ir tėvų užduotis – kurti sąmoningumu, dalyvavimu ir atsakomybe persmelktą atmosferą, kad galiausiai būtų sukurta saugi aplinka ir patyčių aukai, ir ją ginantiems bendraamžiams. Labai svarbu, kad patyčių netoleruotų visi, ne tik jų aukos.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.

„Vaikų linija“ pradeda teikti pagalbą pokalbiais internetu

Lapkričio 20 d. minint Pasaulinę vaikų dieną, Lietuvos vaikai ir paaugliai gali sulaukti emocinės paramos ir palaikymo nauju kanalu.

Į Lietuvą atvyksta garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos (1)

Lapkričio 23 dieną Lietuvoje viešės ir paskaitą skaitys garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos Ines Pelissie du Rausas (Inès Pelissié du Rausas). Sorbonos universiteto filosofijos mokslų daktarė ir penkių vaikų mama yra išleidusi net keturias viena kitą papildančias monografijas apie paauglių lytinį ugdymą ir rengimą šeimai. Šiandien ji keliauja po Europą ir skaito pranešimus šia tema besidomintiems tėvams bei edukologijos specialistams.

Šiandien vaikai netektų amo sužinoję, kokius darbus jų bendraamžiai dirbo prieš 100 metų (32)

Dešimties metų vaikas įžengia į ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsnį, kuomet atsakomybių ir pareigų jo gyvenime nuolat daugėja (bent jau turėtų). Tačiau ar gali šiandieninis vaikas įsivaizduoti, ką mokėjo jo bendraamžis prieš 100 metų?

Kaip padėti nerimastingam vaikui

Tėvai dažnai nepastebi požymių, kurie gali reikšti, jog vaiko nerimastingumas yra ypač padidėjęs.

Atsargiai, tėveliai, jūs auginate vaiką perfekcionistą

Kokį vaiką galima pavadinti perfekcionistu ir ką apie jo auklėjimą turi žinoti jo tėvai? Psichologo Tomo Lagūnavičiaus patarimai.

Kaip neprarasti ryšio su paaugliu: efektyvūs patarimai tėvams

Atšalę santykiai su tėvais, jaučiama apatija, liūdesys yra rimtos paauglystės problemos, su kuriomis susiduria daug šeimų.

Menkaverčių užkandžių automatai mokyklose: ką svarbu žinoti tėvams

Į „Sveikatai palankus“ kreipėsi susirūpinę vienos mokyklos tėveliai dėl šalia pradinukų klasės stovinčio menkaverčių užkandžių automato.

Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.

Siekiant gerų ugdymo rezultatų turi dirbti visi – vaikai, tėvai ir mokytojai

Prasidėjus rugsėjui, vėl atsigręžiama į mokyklas. Nors apie gyvenimą jose dažniau kalbama iš moksleivių ar jų tėvų perspektyvos, retai susimąstoma, kaip diena mokykloje atrodo mokytojų akimis. Apie savo dienotvarkę ir iššūkius pasakoja Vilniaus ir Kauno mokyklų bei gimnazijų mokytojai.

Mokslo metų naujovė abiturientams – egzamino vertės brandos darbas (1)

Abiturientai, norėdami gauti vidurinį išsilavinimą, kaip ir seniau, privalo išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, tačiau vietoje kitų kelių egzaminų nuo šiol gali rinktis ir alternatyvią gebėjimų vertinimo formą – brandos darbą.

R. Bogušienė: ar tikrai švediškas stalas mokyklose padėtų vaikams maitintis sveikiau

Viešojoje erdvėje akivaizdžiai pastebimi vaikų maitinimo reorganizavimo siekiai. Kalbama apie tai, kad mokyklose reiktų tiekti vaikams maistą vadovaujantis švediško stalo principu. Ar tai padarytų vaikų maitinimą sveikatai palankesnį?

Specialistų patarimai, koks planšetinis kompiuteris geriausias vaikui (1)

Mokiniams IT technikos pasiūlymų gausu, o kaip patiems mažiausiems – ikimokyklinukams? Jie taip pat nori būti išmanūs ir žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis, todėl Varle.lt kompiuterinės technikos specialistai parengė keletą patarimų, kaip protingai pasirinkti vaikams skirtą planšetinį kompiuterį.

Trečiasis pedagogas – vaikus supanti aplinka

Šiandien, likus vienai dienai iki naujų mokslo metų, Kaune buvo pristatytas pirmasis kvartalas, kuriame ne tik patogiai ir gražiai gyvena šeimos, jų namai apsupti žaliomis zonomis ir išvystyta infrastruktūra, bet ir veikiančiu pradiniu ugdymu nuo „Vaikystės sodas" darželio iki bendrojo ugdymo „Karalienės Mortos" mokyklos.

Psichologė: ką daryti, jei vaikas skriaudžia kitus (3)

Patyčios mokykloje vis dar dažnas reiškinys. Jei aukos ir jų tėvai paprastai sulaukia aplinkinių supratimo ir atjautos, tai „peštuko" tėvams susirinkimuose tenka raudonuoti arba gynybiškai teisintis.