Kaip vieną pažangiausių švietimo sistemų turinti Suomija kovoja su patyčiomis

 (5)
Patyčios yra labai rimta problema (ir viena iš tų, kurios tėvai labiausiai bijo), su ja gali susidurti įvairaus amžiaus vaikai.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Fizinio, verbalinio ir emocinio smurto atvejų dabar pasitaiko ir internete. Be to, patyčios nėra vien tik vyresnio amžiaus vaikų bėda: tyrimai parodo, kad šiais laikais patyčių pasitaiko net darželiuose.

Viena iš svarbiausių priežasčių – dėmesio stoka. O vienas iš galimų sprendimų – skatinti kitus moksleivius, kurie mato patyčias, užstoti auką.

Tyrimai parodo, kad dauguma vaikų padeda agresoriui ir jį skatina, greičiausiai iš baimės. Jei aktyviai ir nepadeda agresoriui, tiesiog tyliai ignoruoja faktą. Ir be reikalo, nes, kaip teigiama tyrime, kuris buvo paskelbtas leidinyje „Journal of Consulting and Clinical Psychology", stebėtojai gali labai padėti aukai.

Tyrėjai iš Kalifornijos universiteto Los Andžele (University of California Los Angeles, UCLA) išanalizavo Suomijoje vykdomą programą prieš patyčias, kuri vadinasi „KiVa" (sutrumpinta „kiusaamista vastaan" – „prieš patyčias"). Šioje programoje ne tik pateikiamos rekomendacijos tėvams ir mokytojams, ko reikia imtis kovoje prieš patyčias, bet ir pateikiami patarimai moksleiviams, kurie tampa priekabiavimo prie bendraklasio ar kito vaiko liudininkais.

„Visų pirma mes manome, kad kiekvienas atvejis yra individualus, ir turi būti sprendžiamas su specialistais. Tačiau puiku tai, kad ši visoje šalyje vykdoma programa labai veiksminga ir labai padeda vaikams, kuriems labiausiai reikia pagalbos ", – pranešime spaudai teigia UCLA psichologijos profesorė Jaana Juvonen, kuri patyčių problemą tyrinėja jau daugiau nei 20 metų.
„KiVa" programa pasitelkia tai, ką šiais laikais visi vaikai mėgsta veikti – žaisti internetinius vaizdo žaidimus. Vienas iš žaidimų siūlo žaidėjui pačiam pasirinkti nuotykį.

„Pavyzdžiui, žaidimo veikėjas gali pamatyti patyčių incidentą ir nuspręsti, ką daryti – ginti auką ar elgtis kažkaip kitaip " , – sako „KiVa" tarptautinio projekto vadybininkė Johanna Alanen.

Virtualioje realybėje vaikams suteikiami įvairūs pasirinkimai, kaip apginti auką, ir nuo pasirinkimo priklauso tolesnė žaidimo eiga. Šis žaidimas ugdo norą būti maloniais su kitais moksleiviais. Žaidime taip pat pateikiami patarimai, ką sakyti aukai – tai padeda vaikams išmokti atjausti ir palaikyti patyčių aukas.

Pasak Jaanos Juvonen, jų tyrimai parodo, kad suomių programa veiksminga. Moksleiviai, kurie nuolat patirdavo patyčias, pradėjo palankiau vertinti mokyklos aplinką, pagerėjo jų emocinė ir psichologinė būklė. Vaikai pradėjo noriau lankyti mokyklą ir nebesijautė tokie prislėgti, o tai savo ruožtu nulėmė geresnius akademinius pasiekimus ir geresnius santykius su bendraamžiais.

Suomijos švietimo sistema yra viena sėkmingiausių pasaulyje, tad vertėtų pasimokyti ir iš jų kovos su patyčiomis programos.

Tad kaip galime padėti vaikui, kuris tampa patyčių liudininku? Štai ką galite aptarti su savo vaiku:

- Paklauskite jo, kaip jis jaučiasi, kai pamato, jog prie kažko priekabiaujama. Empatija yra labai svarbus veiksnys, kuris gali paskatinti veikti.

- Aptarkite įvairias patyčių rūšis, pasakykite, kad patyčių pasitaiko ir internete – tai gali būti įžeidžiantys žodžiai, paveikslėliai ar netgi izoliavimas.

- Pasiūlykite vaikui, kad apie patyčias jis pasikalbėtų su draugais. Ką jie kartu, kaip grupė gali padaryti, kad jas sustabdytų? Būnant grupėje, atsiranda daugiau drąsos ir pasitikėjimo.

- Skatinkite vaiką užsistoti auką. Pasakykite, kad patyčias galima sustabdyti greičiau, jei aplinkiniai jų netoleruos.

- Pasakykite vaikui, kad apie incidentą reikia pranešti suaugusiam žmogui, mokytojui ar tėvams. Tai geriau, nei ignoruoti.

- Patyčios nevyksta socialiniame vakuume, ir nėra abejonių, kad kai aplinkiniai nesikiša, įsivyrauja abejingumas. Pedagogų ir tėvų užduotis – kurti sąmoningumu, dalyvavimu ir atsakomybe persmelktą atmosferą, kad galiausiai būtų sukurta saugi aplinka ir patyčių aukai, ir ją ginantiems bendraamžiams. Labai svarbu, kad patyčių netoleruotų visi, ne tik jų aukos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas?

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.