Kaip vieną pažangiausių švietimo sistemų turinti Suomija kovoja su patyčiomis

 (5)
Patyčios yra labai rimta problema (ir viena iš tų, kurios tėvai labiausiai bijo), su ja gali susidurti įvairaus amžiaus vaikai.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Fizinio, verbalinio ir emocinio smurto atvejų dabar pasitaiko ir internete. Be to, patyčios nėra vien tik vyresnio amžiaus vaikų bėda: tyrimai parodo, kad šiais laikais patyčių pasitaiko net darželiuose.

Viena iš svarbiausių priežasčių – dėmesio stoka. O vienas iš galimų sprendimų – skatinti kitus moksleivius, kurie mato patyčias, užstoti auką.

Tyrimai parodo, kad dauguma vaikų padeda agresoriui ir jį skatina, greičiausiai iš baimės. Jei aktyviai ir nepadeda agresoriui, tiesiog tyliai ignoruoja faktą. Ir be reikalo, nes, kaip teigiama tyrime, kuris buvo paskelbtas leidinyje „Journal of Consulting and Clinical Psychology", stebėtojai gali labai padėti aukai.

Tyrėjai iš Kalifornijos universiteto Los Andžele (University of California Los Angeles, UCLA) išanalizavo Suomijoje vykdomą programą prieš patyčias, kuri vadinasi „KiVa" (sutrumpinta „kiusaamista vastaan" – „prieš patyčias"). Šioje programoje ne tik pateikiamos rekomendacijos tėvams ir mokytojams, ko reikia imtis kovoje prieš patyčias, bet ir pateikiami patarimai moksleiviams, kurie tampa priekabiavimo prie bendraklasio ar kito vaiko liudininkais.

„Visų pirma mes manome, kad kiekvienas atvejis yra individualus, ir turi būti sprendžiamas su specialistais. Tačiau puiku tai, kad ši visoje šalyje vykdoma programa labai veiksminga ir labai padeda vaikams, kuriems labiausiai reikia pagalbos ", – pranešime spaudai teigia UCLA psichologijos profesorė Jaana Juvonen, kuri patyčių problemą tyrinėja jau daugiau nei 20 metų.
„KiVa" programa pasitelkia tai, ką šiais laikais visi vaikai mėgsta veikti – žaisti internetinius vaizdo žaidimus. Vienas iš žaidimų siūlo žaidėjui pačiam pasirinkti nuotykį.

„Pavyzdžiui, žaidimo veikėjas gali pamatyti patyčių incidentą ir nuspręsti, ką daryti – ginti auką ar elgtis kažkaip kitaip " , – sako „KiVa" tarptautinio projekto vadybininkė Johanna Alanen.

Virtualioje realybėje vaikams suteikiami įvairūs pasirinkimai, kaip apginti auką, ir nuo pasirinkimo priklauso tolesnė žaidimo eiga. Šis žaidimas ugdo norą būti maloniais su kitais moksleiviais. Žaidime taip pat pateikiami patarimai, ką sakyti aukai – tai padeda vaikams išmokti atjausti ir palaikyti patyčių aukas.

Pasak Jaanos Juvonen, jų tyrimai parodo, kad suomių programa veiksminga. Moksleiviai, kurie nuolat patirdavo patyčias, pradėjo palankiau vertinti mokyklos aplinką, pagerėjo jų emocinė ir psichologinė būklė. Vaikai pradėjo noriau lankyti mokyklą ir nebesijautė tokie prislėgti, o tai savo ruožtu nulėmė geresnius akademinius pasiekimus ir geresnius santykius su bendraamžiais.

Suomijos švietimo sistema yra viena sėkmingiausių pasaulyje, tad vertėtų pasimokyti ir iš jų kovos su patyčiomis programos.

Tad kaip galime padėti vaikui, kuris tampa patyčių liudininku? Štai ką galite aptarti su savo vaiku:

- Paklauskite jo, kaip jis jaučiasi, kai pamato, jog prie kažko priekabiaujama. Empatija yra labai svarbus veiksnys, kuris gali paskatinti veikti.

- Aptarkite įvairias patyčių rūšis, pasakykite, kad patyčių pasitaiko ir internete – tai gali būti įžeidžiantys žodžiai, paveikslėliai ar netgi izoliavimas.

- Pasiūlykite vaikui, kad apie patyčias jis pasikalbėtų su draugais. Ką jie kartu, kaip grupė gali padaryti, kad jas sustabdytų? Būnant grupėje, atsiranda daugiau drąsos ir pasitikėjimo.

- Skatinkite vaiką užsistoti auką. Pasakykite, kad patyčias galima sustabdyti greičiau, jei aplinkiniai jų netoleruos.

- Pasakykite vaikui, kad apie incidentą reikia pranešti suaugusiam žmogui, mokytojui ar tėvams. Tai geriau, nei ignoruoti.

- Patyčios nevyksta socialiniame vakuume, ir nėra abejonių, kad kai aplinkiniai nesikiša, įsivyrauja abejingumas. Pedagogų ir tėvų užduotis – kurti sąmoningumu, dalyvavimu ir atsakomybe persmelktą atmosferą, kad galiausiai būtų sukurta saugi aplinka ir patyčių aukai, ir ją ginantiems bendraamžiams. Labai svarbu, kad patyčių netoleruotų visi, ne tik jų aukos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.

Gyvenimas su paaugliu: kokias pamokas išmokau

„Geriausias būdas padėti savo paaugliams - išgyventi patiems". Šią frazę išgirdau vienos konferencijos apie paauglystę metu.

Išmaniųjų telefonų žala vaikams – kaip ją įveikti

Jau prieš kelerius metus JAV gydytojai psichoterapeutai pradėjo skambinti pavojaus varpais apie žalą, kurią vaikams sukelia išmanieji telefonai.

Mylėdami vaikus apsaugome juos nuo patyčių

„Ožys", „vėpla", „kūtvėla"... Kaip manote, kaip gali jausti tokiais žodžiais apšaukiamas vaikas?

Kaip be žodžių galima sustabdyti patyčias (2 VIDEO)

Vaikams ir paaugliams emocinę paramą telefonu ir internetu teikianti „Vaikų linija" pristato socialinę kampaniją „Kartu galime sustabdyti patyčias!".

Dažniausi mitai apie globojamą vaiką: kaip juos įveikti

VšĮ „Šeimos santykių institutas“ psichologė Rasa Pietarienė ir šeimų konsultantė Živilė Baronienė aptaria dažniausius mūsų visuomenėje sklandančius mitus apie globojamus vaikus.

Požymiai, kad vaikas turi išskirtinių gabumų

Atsakydami į testo klausimus išlikite objektyvūs: stenkitės ne pagražinti realybę, o tiksliai įvertinkite savo vaiko gebėjimus.

Kas nutinka, jei po skyrybų tėvai vaiko labui draugauja, pietauja, kartu atostogauja (1)

Tiek necivilizuotos, tiek „per daug civilizuotos" skyrybos gali sukelti sunkumų vaikui, kurio šeima byra. Taip portalui tavovaikas.lt teigė Vilniaus universiteto docentė, psichologė dr. Miglė Dovydaitienė.

Kodėl milijonieriais tampa vidutiniškai besimokantys mokiniai, o ne pirmūnai (9)

Geri pažymiai ir puikiai baigta mokykla – patikimiausias kelias į sėkmę. Bent jau tokią žinią mums siunčia švietimo įstaigos. Tačiau tokią nuomonę visiškai paneigia garsių žmonių, kurie mokykloje buvo vidutiniokai, tačiau tai nesutrukdė jiems tapti labai sėkmingais įvairiose srityse, sąrašas.

Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.

„Vaikų linija“ pradeda teikti pagalbą pokalbiais internetu

Lapkričio 20 d. minint Pasaulinę vaikų dieną, Lietuvos vaikai ir paaugliai gali sulaukti emocinės paramos ir palaikymo nauju kanalu.

Į Lietuvą atvyksta garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos (1)

Lapkričio 23 dieną Lietuvoje viešės ir paskaitą skaitys garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos Ines Pelissie du Rausas (Inès Pelissié du Rausas). Sorbonos universiteto filosofijos mokslų daktarė ir penkių vaikų mama yra išleidusi net keturias viena kitą papildančias monografijas apie paauglių lytinį ugdymą ir rengimą šeimai. Šiandien ji keliauja po Europą ir skaito pranešimus šia tema besidomintiems tėvams bei edukologijos specialistams.

Šiandien vaikai netektų amo sužinoję, kokius darbus jų bendraamžiai dirbo prieš 100 metų (32)

Dešimties metų vaikas įžengia į ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsnį, kuomet atsakomybių ir pareigų jo gyvenime nuolat daugėja (bent jau turėtų). Tačiau ar gali šiandieninis vaikas įsivaizduoti, ką mokėjo jo bendraamžis prieš 100 metų?