Reklama

Mokykla, kurioje vaikai nori mokytis: kokia ji turi būti?

 (1)
Kiekvieną dieną iš mokyklos grįžusių vaikų klausiame, kaip jiems sekėsi, kaip patiko mokykloje. Deja, ne visada atsakymas būna toks, kokio tikimės.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ko gi reikia vaikui, kad mokytis jam būtų įdomu, kad jis degtų noru sužinoti, atrasti, plėsti savo akiratį bei, žinoma, kiekvieną rytą skubėtų į mokyklą? Šie klausimai nuolat neduoda ramybės tiek mokinių tėvams, tiek mokytojams.

Ieškodami atsakymų į šiuos klausimus nusprendėme į mokyklą pažvelgti pačių vaikų akimis. Vieną savaitę „Šiaurės licėjuje" vaikai, pasikeisdami tarpusavyje, filmavo jiems įdomias veiklas ugdymo bei būrelių metu su GoPro kamera. Tokiu būdų aiškiai pastebėjome, kas įtraukia mokinius, kokios priemonės motyvuoja juos mokytis.

Kas motyvuoja vaikus mokytis?

Motyvacija – esminis žmogaus gyvenimo variklis. Tai užtaisas, kurio dėka mes įsitraukiame, domimės, noriai atliekame užduotis, keliame klausimus ir ieškome atsakymų. Todėl ir mokykloje prieš atliekant užduotis, vaikai visada suintriguojami, jiems užmenama įdomi mįslė, suformuluojama aktuali problema. Tokiu būdu vaikai motyvuojami tą mįslę įminti, problemą išnarplioti, jie nuteikiami aktyviam, įtraukiančiam dalyvavimui ugdymo(si) procese. Siekiant motyvuoti vaikus mokymuisi, labai svarbu kiekvieną rytą pradėti tinkamai nusiteikus, visiems kartu susiplanavus dienos veiklas, aptarus dienos aktualijas ir pan. Todėl Ryto žinios – būtinas kiekvienos dienos ritualas.

Savarankiško atradimo svarba

Mes visi geriau įsimename tas žinias, kurios pateikiamos ne tik teoriškai, bet įgyjamos per asmeninę patirtį ir jos refleksiją. Pavyzdžiui, vaikai, spręsdami savaitės problemą, kas yra vanduo, skirtingas vandens būsenas pažįsta būtent per patirtį. Patys pilstydami vandenį į formeles ir jį užšaldydami atranda kietąją vandens būseną. Stebėdami, kaip kylant temperatūrai, vanduo tirpsta ir tampa skystos būsenos, o suteikiant dar daugiau šilumos, jis po kurio laiko išgaruoja, sužino ir apie dujinį vandens būvį. Išmokimas tvirtesnis ir supratimas gilesnis bus tada, kai vaikai patys praktiškai pastebės, palygins, išmatuos ir padarys išvadą.

Mokykla, kurioje vaikai nori mokytis: kokia ji turi būti?

Patyriniame mokyme naudojama daug vaizdinės ir garsinės medžiagos, skatinamas vaikų argumentavimas, nuomonės išsakymas, gebėjimas kelti klausimus bei analizuoti situaciją ar informaciją. Taip mokantis nebelieka vietos mokinių baimei ir nerimui dėl to, kas nežinoma. Vaikai suvokia, kad patirtis yra esminis mokymosi šaltinis ir nereikia bijoti nežinojimo ar suklydimo.

„Šiaurės licėjaus" direktorė Jovita Starkutė pastebi, jog mokymo(si), paremto patyrimu, procesas yra sudėtingesnis, nes mokytojas turi pažinti mokinius, jų aplinką, įvertinti jų patirtį, pajėgumą, poreikius ir interesus, parinkti tinkamas užduotis. Taip pat, tam reikia intensyvaus pasiruošimo bei įvairių mokomųjų priemonių. Mokytojas tampa vedliu, o mokomoji medžiaga tėra pagalbinė priemonė, padedanti mokiniams spręsti kylančias problemas. Todėl mokykloje kiekvieną savaitę vieną dieną skiriame tyrimams, išvykoms, projektinei veiklai bei simuliacijoms, kuomet mokiniai visą savaitę nagrinėtą temą testuoja praktiškai.

Suvokimas, kam man to reikės ateityje

Visada lengviau išmokti ką nors naujo, kai aiškiai suvoki, kaip ir kur tai pritaikysi realiame gyvenime. Kiekvieno mokytojo tikslas turėtų būti mokymąsi padaryti įdomų, aktualų, reikšmingą ir susietą su mokinio reikmėmis bei praktiniu pritaikymu. „Pasitelkiant integruotą ugdymą, kuomet jis organizuojamas kaip vieninga sistema, neskaidant ugdymo sričių į atskiras, nesusietas dalis – mokomuosius dalykus, kiekviena tema ar problema analizuojama siejant ją su vaiko poreikiu ar praktiniu pritaikymu. Juk gyvenimas nesuskaidytas į atskirus dalykus", - teigia „Šiaurės licėjaus" direktorė Jovita Starkutė. Integruojant mokymąsi įvairiais pjūviais, tame tarpe ir plėtojant vieną temą per įvairius mokomuosius dalykus vis kitu aspektu, atsirandanti užduočių bei veiklų įvairovė, tyrinėjamos medžiagos išsamumas bei gilumas didina vaikų motyvaciją, skatina tarpusavio bendradarbiavimą, kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir vientiso pasaulio suvokimą.

Mokykla, kurioje vaikai nori mokytis: kokia ji turi būti?

Sklandi, vaiko ritmu bėganti diena

Planuojant ugdymą itin svarbu atsižvelgti į natūralų vaikų ritmą bei jį suderinti su mokykloje esančia disciplina. Ugdymo procese svarbu atsižvelgti, kiek laiko mokiniai geba koncentruoti dėmesį, kada jau nuvargsta ir nebenustygsta vietoje, o kada kaip tik yra linkę į ramesnę veiklą.

Natūralu, kad reaguojant į vaikų įsitraukimą bei turimos energijos lygį, dažnai pamokų ir pertraukų ribos tarsi pranyksta. Visas ugdymas susilieja į vientisą dienos ritmą. Taip pat labai svarbu parinkti tuo metu vaikams tinkamiausius metodus. Jei matote, kad tą dieną vaikai linkę bendrauti, šnekučiuotis puikiai tiks grupiniai darbai, komandinės užduotys. Nuolat stebint vaikus ir pagal jų būseną pateikiant tinkamas veiklas, pasiekiamas geresnis rezultatas. Vaikai, būdami nusiteikę konkrečiai veiklai, greičiau ir geriau įsisavina naują informaciją.

„Šiaurės licėjuje" mokiniai praleidžia visą dieną, taigi jiems parenkami tinkami krūviai, jog nepervargtų. Kas dieną mokiniai keliauja į būrelius, kur šokdami, dainuodami, piešdami, žaisdami šachmatais ar konstruodami robotikos užsiėmimuose atitrūksta nuo dienos pamokų, stimuliuoja kitą smegenų pusrutulį, susitinka su vaikais iš kitų klasių, bendrauja. Po būrelių nusiraminti puikiai padeda nuolatiniai skaitymo pusvalandžiai. Jie nuteikia ramiai, leidžia pailsėti.

Vakarinė dalis individualizuojama kiekvienam vaikui – namų darbų užduotys bei jų kiekis parenkamos pagal mokinio stipriąsias bei ugdytinas vietas, siūlomos tos veiklos, kurios stiprina reikiamus bendruosius gebėjimus. Esant aiškiai struktūrai bei mokiniams jau įprastai dienos eigai ir disciplinai, kiekvienas mokinys po visos dienos nebūna pavargęs, jaučiasi puikiai ir išlieka motyvuotas kitą dieną vėl keliauti į mokyklą.

Mokykla, kurioje vaikai nori mokytis: kokia ji turi būti?

Bendruomenė

„Mes tikime, kad mokykla stipri, sėkminga ir gera tiek, kiek stiprūs, sėkmingi ir geri joje dirbantys žmonės“, - teigia „Šiaurės licėjaus“ direktorė Jovita Starkutė. Mokytojai – vieni didžiausių vaikų autoritetų ir vedlių. Labai svarbu, kad jie būtų įkvėpiantys, motyvuojantys bei šilti vaikams. Ne ką mažiau svarbus ir tėvų įsitraukimas į mokyklos veiklas ir ugdymo procesą. Geriausių rezultatų pasiekiame tada, kada kryptingai dirbame visi kartu, tiek mokytojai ugdymo metu, tiek tėveliai namuose. „Mūsų tikslas – ugdyti stiprias, laimingas asmenybes. Pasitelkdami pasirinktas metodikas siekiame mokiniams suteikti ne tik kokybiškas akademines žinias, bet ir lavinti jų bendrąsias kompetencijas“, - pastebi J. Starkutė.

Užsakymo nr.: PT_70910876

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas?

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.

Gyvenimas su paaugliu: kokias pamokas išmokau

„Geriausias būdas padėti savo paaugliams - išgyventi patiems". Šią frazę išgirdau vienos konferencijos apie paauglystę metu.

Išmaniųjų telefonų žala vaikams – kaip ją įveikti

Jau prieš kelerius metus JAV gydytojai psichoterapeutai pradėjo skambinti pavojaus varpais apie žalą, kurią vaikams sukelia išmanieji telefonai.