Mylėdami vaikus apsaugome juos nuo patyčių

„Ožys", „vėpla", „kūtvėla"... Kaip manote, kaip gali jausti tokiais žodžiais apšaukiamas vaikas?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ar jis gali išaugti pozityvia, harmoninga ir gero aplinkiniams linkinčia asmenybe, nuolat girdėdamas barnius ir jo paties asmens menkinimą? Ar vaikas bus jautrus kito skausmui, jei niekas neatskubės į pagalbą, kai jam bus sunku?

2014 metų Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 55,7 proc. mergaičių ir 44,8 proc. berniukų jautė tėvo meilę ir švelnumą. Tuo tarpu mamos meilę ir švelnumą jautė 79,5 proc. mergaičių ir 76,7 proc. berniukų. Kuo mažesni vaikai, tuo labiau jiems esame linkę parodyti savo meilę. Vaikams pasiekus paauglystės slenkstį, tėvų meilės procentai jau krenta penktadaliu.

Pastebėta, kad emocinį atstūmimą šeimoje patiriantys vaikai nemoka rodyti meilės ir švelnumo, yra emociškai nejautrūs, nestabilūs ir neatsparūs stresui, prastai save vertina. Saugumo ir meilės stokojantys vaikai, siekdami nuslėpti savo skausmą, gėdą, baimę, yra linkę elgtis įžūliai. PSO tyrimo duomenimis, kas trečias berniukas ir beveik kas antra mergaitė kiekvieną savaitę patiria nervinę įtampą, galvos skausmą, liūdesį ir prislėgtumą, irzlumą ar blogą nuotaiką.

Tėvų vaikams rodoma meilė kuria saugumą ir gerą savijautą: žinodami, kad jais rūpinamasi, vaikai jaučiasi reikalingi, nebijo atsiverti kitiems. Pastebėta, kad tėvų švelnumu apgaubti vaikai mažiau patiria patyčių iš savo bendraamžių ir patys yra mažiau linkę tyčiotis iš kitų vaikų: tik 18,8 proc. tokių vaikų tyčiojosi iš kitų, o 24,7 proc. patys patyrė patyčias. Tuo tarpu net 31,7 proc. vaikų, stokojančių abiejų tėvų švelnumo, tyčiojosi iš savo bendraamžių ir 36,6 proc. tokių vaikų kentėjo nuo patyčių.

Pastebėta, kad tėvų švelnumu apgaubti vaikai mažiau patiria patyčių iš savo bendraamžių ir patys mažiau linkę tyčiotis iš kitų vaikų: tik 18,8 proc. tokių vaikų tyčiojosi iš kitų, o 24,7 proc. patys patyrė patyčias. Tuo tarpu net 31,7 proc. vaikų, stokojančių abiejų tėvų švelnumo, tyčiojosi iš savo bendraamžių ir net 36,6 proc. tokių vaikų kentėjo nuo patyčių.

2014 m. atliktų tyrimų duomenimis, 11,13 ir 15 metų amžiaus mokinių, dažnai patiriančių patyčias, skaičius palengva mažėja. 1994 m. 41,6 proc. berniukų ir 31,9 proc. mergaičių patyrė patyčias, o 2014 m. patyčias patyrė 31,6 proc. berniukų ir 26,4 proc. mergaičių.

Lietuva kol kas „pirmauja" 15 metų amžiaus jaunuolių, iš kurių mokykloje buvo tyčiojamasi bent du ar tris kartus, skaičiumi (22 proc. merginų ir 29 proc. vaikinų). Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) duomenimis, mokinių, nepatenkintų gyvenimu, dalis Lietuvoje siekia 8,1 proc., o beveik kas septintas mokinys mokykloje jaučiasi atstumtas.

Smurto pasekmės

Smurtas ir emocinis šaltumas mūsų vaikus daro uždarus ir nelaimingus. 2015 m. Lietuvoje užfiksuota 1,7 tūkst. smurto prieš vaikus atvejų, o iš šių aukų 872 patenka į 10–17 m. amžiaus grupę. 2011–2015 m. užfiksuotų psichologinio smurto atvejų skaičius beveik padvigubėjo nuo 547 iki 980 atvejų per metus, tačiau reikia pabrėžti, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos užfiksuoja ir teikia duomenis anaiptol ne apie visus jaunuolių patiriamus smurto atvejus.

Atlikti tyrimai rodo, jog paaugliai, patiriantys smurtą šeimoje, yra labiau linkę į savižudybes, nei tokio smurto nepatyrę jų bendraamžiai.

Fizinį smurtą atpažįstame nesunkiai, tačiau psichologinio smurto, ne mažiau luošinančio jauną žmogų, atpažinimas yra sudėtingesnis. Pasak specialistų, beveik visais atvejais, kai policija informuoja apie fizinio smurto aktą šeimoje, laikoma, kad jį matę vaikai patiria psichologinį smurtą.

Atlikti tyrimai rodo, jog paaugliai, patiriantys smurtą šeimoje, yra labiau linkę į savižudybes, nei tokio smurto nepatyrę jų bendraamžiai. Smurtas šeimoje itin reikšmingą įtaką daro paaugliams, išgyvenantiems emocinę brandą. Vaikai bijo ieškoti pagalbos, jaučiasi bejėgiai, išgyvena gėdą prieš bendraamžius. Neretai jie nesiryžta patys kreiptis pagalbos, kadangi bijo skriaudėjo, kaltina ir nuvertina save.

Tyrimai atskleidžia, kad būdami liūdni ir prislėgti net 43,4 proc. mergaičių ir 44,3 proc. berniukų linkę ieškoti pagalbos, o 9,6 proc. mergaičių ir 9,5 proc. berniukų nežino, kur kreiptis. 5,1 proc. mergaičių ir 5,8 proc. berniukų gėdijasi ieškoti pagalbos; lygiai tiek pat mano, kad pagalbos ieškoti neverta. 28,3 proc. mergaičių ir 25,8 proc. berniukų yra pasirengę su sunkumais susidoroti patys.

Tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą galime atpažinti, pastebėję, kad vaikas baiminasi ar nekenčia tėvų, apie save dažnai sako: „Aš nevykėlis." Toks vaikas linkęs užsisklęsti savyje arba atvirkščiai – visus laiko priešais. Palyginti su bendraamžiais, toks vaikas atrodo emociškai mažiau brandus, jam būdingi staigūs elgesio pokyčiai. O tėvai mažai rūpinasi savo vaiku, neigiamai atsiliepia apie jį, jo nepriglaudžia, neapkabina. Pastebėjus šiuos ženklus svarbiausia reaguoti: domėtis vaiku, kalbėtis su juo, teikti pagalbą jam ir jo šeimai, rūpintis vaiko gerove.

Kaip galime padėti savo vaikams?

Smurtą patiriantiems vaikams į pagalbą turėtų atskubėti mokykla. Būtent mokykloje vaikas gali išmokti įveikti sunkumus, įgyti pasitikėjimo savimi, bendravimo, streso valdymo, problemų sprendimo įgūdžių, vertybes. Mokykla privalo sukurti saugumu, emociniais ryšiais ir parama pagrįstą psichologinę atmosferą, stiprinti socialinius ryšius ir paramą. Mokykloje dirbantys psichologai neretai gali tapti „vartininkais", atpažįstančiais smurto prieš vaikus atvejus ir galinčiais pranešti apie jį socialiniams darbuotojams bei Vaiko teisių apsaugos tarnybai.

Lietuvoje veikia kelios telefonu teikiamos pagalbos linijos jaunuoliams: Vaikų linija, Jaunimo linija, linija Doverija, teikiančios nemokamą anonimišką pagalbą telefonu ir internetu. Savanoriai konsultantai padeda vaikams, patiriantiems įvairaus pobūdžio sunkumus: išklausę pokalbius jie teikia rekomendacijas, kokių veiksmų imtis sprendžiant iškilusią problemą. Į paskambinusio jaunuolio problemą reaguojama operatyviai: nustačius, kad vaikui reikalinga specialisto pagalba, jis nukreipiamas į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pagalbos vaikams liniją.

Atlikti tyrimai rodo, jog paaugliai, patiriantys smurtą šeimoje, yra labiau linkę į savižudybes, nei tokio smurto nepatyrę jų bendraamžiai.

Neseniai įkurtame jaunuolių sveikatos interneto portale Sveikatostinklas.lt skatinama savipagalba (programa „Geros nuotaikos link"), numatyta galimybė anonimiškai susisiekti su specialistu, spausdinama informacija jaunuolių psichikos sveikatos gerinimo ir kitais klausimais, teikiamos nuorodos į skubią pagalbą.

Teikdama psichologinę pagalbą sunkumų patiriantiems jaunuoliams, Lietuva nieko naujo neišrado. Užsienio šalyse smurtą patyrusiems jaunuoliams pagalba teikiama grupiniuose užsiėmimuose, internetinėse pokalbių platformose, forumuose ar susirašinėjant. Jaunuoliai dalinasi savo patirtimi, o jiems talkina apmokyti darbuotojai ir savanoriai.

Švedijoje net penktadalis Sveikatos instituto tirtų nepilnamečių susiduria su alkoholizmu šeimoje, 10–15 proc. yra patyrę įvairaus pobūdžio smurtą, dalis turi psichikos sveikatos ligomis sergančius tėvus. Tokiems jaunuoliams padeda „Maskrosbarn" – vaikų teisių apsaugos organizacija, organizuojanti vasaros stovyklas, teikianti psichologinio konsultavimo paslaugas telefonu ir per programą Skype. Užsiėmimų metu apmokyti moderatoriai ir stovyklos vadovai ugdo jaunuolių lyderystę, psichologinį atsparumą, skatina dalintis emocijomis ir patirtimi, bendradarbiauti tarpusavyje.

Kita Švedijos organizacija „Tjejzonen" įkurta pastebėjus pastaraisiais keliais dešimtmečiais šalyje drastiškai išaugusį smurtą prieš moteris. Apie trečdalis paauglių ir jaunų moterų kentėjo nuo nerimo, valgymo sutrikimų, savęs žalojimo, alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo bei kitų problemų, kurias sukėlė smurtas. „Tjejzonen" buria realias ir virtualias pokalbių grupes 10–25 m. amžiaus merginoms, patyrusioms smurtą šeimoje ar kitoje aplinkoje. Kovoti su potrauminiais psichikos sveikatos sutrikimais merginoms padeda panašią patirtį išgyvenusios savanorės. Ši iniciatyva buvo apdovanota už aktyvų žmogaus teisių gynimą, drąsą, atsidavimą, norą pakeisti jaunų moterų gyvenimą, už novatorišką interneto kaip pagalbos ir paramos įrankio panaudojimą. Šios organizacijos veiklos rezultatas – perpus sumažėjęs narkotikų vartojimas, dažniau lankoma mokykla, trečdaliu kritę alkoholio vartojimo atvejai, geresni santykiai su tėvais.

Bendras pastangas apsaugoti vaikus vainikuoja mažėjantis besijaučiančių nelaimingais vaikų skaičius Lietuvoje: 1994 m. 30,1 proc. berniukų ir 40,8 proc. mergaičių jautėsi nelaimingi. 2014 m. tokie jautėsi 8,4 proc. berniukų ir 15,3 proc. mergaičių.

Tekstas parengtas pagal prof. N. Žemaitienės pranešimą „Smurtas šeimoje", skaitytą forume „Psichikos sveikata skirtinguose gyvenimo tarpsniuose: geroji praktika ir perspektyvos Lietuvoje") bei pagal forume pristatytą psichinės sveikatos teminį tyrimą.

www.bernardinai.lt

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Psichologė: paauglystės elgesio sunkumai pasireiškia jau 12–13 metų vaikams

Paauglystė kiekvienam vaikui yra emociškai sunkus laikotarpis.

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas? (1)

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.