Aušra Stančikienė: kaip palengvinti ypatingo vaiko adaptaciją mokykloje

Kaip padėti vaikui grįžti į mokyklą ar kitą ugdymo įstaigą po vasaros atostogų, ypač, jeigu auginate jautrų vaiką arba jam šie mokslo metai - pirmieji. Aušros Stančikienės patarimai.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Nauja aplinka, nepažįstami bendraklasiai, kitas ritmas ir dienos režimas kiekvienam vaikui gali sukelti stresą, o ką kalbėti apie vaikus, turinčius ASS (autizmo spektro sutrikimus) ar emocinį jautrumą, kuriems bet kokie pasikeitimai ir nežinia apsunkina gyvenimą.

Įveikti ir sumažinti baimes, nerimą gali padėti keletas iš anksto suplanuotų žingsnių, dar iki prasidedant mokslo metams.

Žinoma, visų vaikų elgesys, emocijos ir baimės yra unikalūs, todėl tai, kas tinka vienam vaikui, nebūtinai bus tinkama kitam.

Kai kurios strategijos ir patarimai gali netikti šiandien, bet po kurio laiko pasirodys, kad jos pačios efektyviausios.

1. Kiek galima dažniau pasikalbėkite su savo vaiku apie tai, ko tikėtis artimiausiais mokslo metais. Patarimas paprastas, bet tai yra svarbiausia vaiko nerimo mažinimo strategija. Ruošiantis šiems pokalbiams, paruoškite socialinę istoriją apie naujus mokslo metus su mokyklos nuotraukomis ir patalpomis, kurias vaikas lankys ir reguliariai ją su vaiku vis perskaitykite.

2. Kiekvieną dieną kartu su vaiku išbraukite kalendoriuje dieną, taip sumažindami likusių iki mokslo metų pradžios dienų skaičių. Galite iš anksto kartu su vaiku pasiruošti specialiai tam skirtą kalendorių, panašiai kaip visiems žinomą Advento kalendorių, kur po kiekviena diena slepiasi skanumynas. Kai kurie vaikai patiria nerimą, nes jie nesupranta, kada gi prasidės mokslo metai. Paprastas ir saldus kalendorius padės vaikui vizualizuoti ir suvokti laiką.

3. Dar prieš mokslo metų pradžią sukurkite naują tvarkaraštį, kurio laikytis paskatinkite kiekvieną dieną. Rytais pradėkite žadinti vaiką šiek tiek anksčiau, kad jis įprastų atsikelti tuo laiku, kuriuo kelsis mokydamasis. Iki rugsėjo pirmosios svarbu pravesti keletą tos dienos „generalinių repeticijų", taip apsaugant vaiką nuo nereikalingo streso. Jei jūsų vaikas gerai reaguoja į vizualiuosius tvarkaraščius, sukurkite tokį, kuriame surašykite svarbiausius dienos įvykius: kėlimąsi, prausimąsi, pusryčius, įskaitant apsirengimą namuose, nusirengimą mokykloje ir transportą į mokyklą.

4. Surenkite ekskursiją po mokyklą. Laiką būtina su mokykla suderinti iš anksto, nes atvykus nesusiderinus, vaikas gali patirti dar didesnį stresą. Jei pavyktų susitikti su vaiko mokytoja, būtų puiku, nors pirmajam apsilankymui patartume to nedaryti. Primename, kad derindami mokyklos aplankymo laiką, nepabijokite pasakyti ekskursijos tikslų. Taip jūs padėsite ne tik vaikui, bet ir pedagogams artimiau susipažinti su jūsų vaiko poreikiais ir ypatumais.

Aušra Stančikienė: kaip palengvinti ypatingo vaiko adaptaciją mokykloje
Aušra Stančikienė
© Ginto Beržinsko nuotr.

Ekskursijos metu aplankykite tualetą, valgyklą, sporto salę, biblioteką, lauko erdvę, taip pat visas kitas vietas, kurias vaikas gali aplankyti per mokslo metus. Ekskursijos metu fotografuokite patalpas ir erdves, tada įtraukite juos į socialinę istoriją ir kasdien perskaitykite iki vasaros atostogų pabaigos. Socialinė istorija padės vaikui mokytis ko tikėtis per ateinančius mokslo metus.

5. Apsilankymo mokykloje metu paruoškite vaiką, kaip jis turėtų elgtis ekstremalioje jam situacijoje. Vaikus, turinčius sensorinį jautrumą, dažniausiai dirgina triukšmas ar tvarkos eiliškumo pasikeitimai. Jei įmanoma, parodykite vaikui kur ir į ką jis galės kreiptis, jei kažkas jam kels grėsmę ar nerimą. O kūrybiškas tėvelių elgesys ekskursijoje vaiką gali tiesiog pralinksminti.

6. Sukurkite vizualią vaiko mokyklos dienotvarkę. Nors dar nežinosite tikslaus tvarkaraščio, tačiau, net jei turite vieną iš mokyklos dienos variantų, o jūs einate per mokyklą su vaiku pagal šį tvarkaraštį, tai padės jam pasiruošti. Jei įmanoma, sužinokite mokyklos dienotvarkę prieš eidami į mokyklą su vaiku. Paruoškite vizualų tvarkaraštį (parašytą arba su nuotraukomis), o tada, kartu su vaiku, praeikite per patalpas ir erdves pagal šį tvarkaraštį.

7. Jei įmanoma, dar iki prasidedant mokslo metams, kartu su vaiku susitikite su mokytoja ir mokytojos padėjėja. Nepamirškite į socialinę istoriją įtraukti mokytojo ar mokytojų nuotraukų ir jų vardus.

8. Turbūt žinote SSGG (stiprybių/silpnybių/grėsmių/galimybių) metodą, dažniausia taikomą verslo aplinkoje. Tačiau tai puikus instrumentas, vertinant patį vaiką ir jo aplinką. Jei nesinaudosite šiuo įrankiu, tuomet parašykite laišką, kuriame pristatykite stipriąsias ir silpnąsias vaiko savybes, sensorines ypatybes ir sensorinės integracijos patiriamus sunkumus, taikomus paskatinimus, mėgstamą ir netoleruojamą maistą ir kt. Jei vaikas gali, šį laišką rašykite kartu, juk kas geriau gali pažinti vaiką nei jis pats! Parenkite keletą laiško kopijų, kurias, jau prasidėjus mokslo metams, įteikite mokytojui, padėjėjui, psichologui, valgyklos dabuotojams ir kitiems, kurie dirbs su vaiku. Laiškas neturėtų būti ilgesnis nei vienas lapas, tačiau jame turi vietos likti pasididžiavimui vaiku!

9. Jei reikia, paruoškite taip, kaip jums atrodo, vaiko negatyvaus elgesio, galinčio tapti kliuviniu mokykloje, įveikos planą. Jei vaikas jau turi parengtą ir aptartą su specialistais, kurio laikotės, paprašykite naujų mokytojų jį perskaityti ir laikytis nuo pirmosios mokyklos dienos.

10. Jei jūsų vaikas naudoja alternatyvią komunikavimo sistemą, įsitikinkite, kad visi suaugusieji asmenys, su kuriais vaikais bendraus mokykloje, jį supras ir yra susipažinę su alternatyviu komunikavimu. Bent jau vaiko mokytojas privalo iki mokslo metų pradžios susipažint ir išmokti komunikuoti alternatyviai. Jei bus mokytojo padėjėjas, jis taip pat turi mokėti. Todėl nesivaržykite žinodami daugiau, bet išmokykite būsimus savo vaiko mokytojus.

11. Jei jūsų vaikas turi jutimo sutrikimų, prieš rugsėjo pirmąją paruoškite jo mėgstamą daiktą sensorinei stimuliacijai ir nustebsite, kad bent pirmąją dieną vaikas nesiskirs su juo. Vaiko mėgstami daiktai gali palengvinti ir padėti susidoroti su sensorine perkrova. Įsitikinkite, ar toks daiktas visada yra greta vaiko.

12. Nuo pat mokslo metų pradžios atidžiai stebėkite vaiko pažangą. Per pirmąsias kelias mokslo savaites susipažinkite su visais specialistais, dirbsiančiais su jūsų vaiku. Tai padės stebėti vaiko pasiekimus ir parodys jūsų domėjimąsi. Tačiau netapkite specialistų tikrintojais, bet siekite bendradarbiavimo.

13. Jei pirmosios dvi savaitės praeis sklandžiai, nepamirškite parašyti padėkos laiško mokyklos direktoriui ir mokytojui. Išreikštas tėvelių dėkingumas skatins prielankumą jūsų vaikui.

14. Jei įmanoma, savanoriškai įsitraukite į mokyklos ir klasės veiklas. Jūsų dalyvavimas mokykloje informuoja mokytojus, kad esate neabejingas ir įsitraukęs į vaiko ugdymą. Tik pradėjusiam lankyti mokyklą vaikui taip pat miela joje matyti savo tėvelius. Jūsų nuoširdus dalyvavimas suteiks pridėtinių bonusų vaikui! Tačiau nepersistenkite ir leiskite vaikui adaptuotis savarankiškai, neadvokataukite savo vaikui prieš kitus vaikus. Dėl to ateityje gali kilti patyčių.

15. Pabaigai - pats svarbiausias patarimas – atsipalaiduokite! Vaikai jaučia įtampą, sklindančią iš tėvų. Jei jums pavyks išsaugoti ramybę, neabejojame, kad jūsų vaikui rugsėjo 1 -oji atmintyje išliks kaip viena gražiausių vaikystės švenčių.

16. Įprasta rugsėjo 1 -ąją švęsti ypatingai, ypač, jei tai pirmoko šventė. Tačiau nepersistenkite ir neorganizuokite gausaus būrio svečių. Juk jūsų pirmokas ir taip bus kupinas įspūdžių! Jaukus dienos įspūdžių aptarimas su namiškiais, mėgaujantis šventiniu skanėstu – tinkamiausia sėkmingo žinių kelio pradžia. Jei vieniems šiuos iššūkius įveikti per sunku, visada jūsų laukiame Pojūčių klinikoje!

Aušra Stančikienė

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Psichologė – apie tėvų klaidas, kurias darome išleidę vaiką į mokyklą (2)

Pirmoką sūnų auginanti mama klausia specialistės patarimo, kaip motyvuoti vaiką mokytis. Mamai atrodo, kad sūnus visiškai neklauso jos ir nedaro, ko prašomas.

Z kartos vaikus keičia alfa vaikai: kokie jų išskirtiniai bruožai (21)

„Alfa kartos vaikai nesimokys, jeigu nematys prasmės", - naująją kartą apibūdina VGTU inžinerijos licėjaus mokytoja Rūta Filončikienė.

Vaikų kūrybiškumo lavinimas - darbas ir tėvams, ir pedagogams

Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji? Ne pienininius dantukus ar pirmas garbanas, bet tą vaikišką gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi (10)

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Vienišo ir draugų nemėgstamo vaiko drama: psichologės patarimai (6)

Vaikas nedrąsus. Darželyje daugiausiai tyli. Mokykloje neturi draugų. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius, kad jis nesijaustų vienišas ir atstumtas? Sulaukę štai tokių skaitytojų klausimų, perdavėme juos psichologei.

Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo? (1)

Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.

KOMENTARAS. Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: prieš ankstinant mokymąsi kviečiu labai gerai pagalvoti (17)

Psichologijos mokslų daktarė, LEU lektorė, VšĮ Vaiko psichologijos centras psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė parengė komentarą apie planus ateityje ankstinti formalųjį mokymąsi mokykloje, kuriame kelia visoms vaikus auginančioms šeimoms aktualius klausimus.

Kaip vaikas jaučiasi mokykloje: 25 klausimai tėvams

Labai dažnai paklaustas, kaip sekėsi mokykloje, vaikas standartiškai atsako – gerai, normaliai. Kaip sužinoti daugiau ir prakalbinti nekalbią atžalą?

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.

Iš kur atsiranda vaikai: kokio amžiaus vaikai jau turi žinoti atsakymą į šį klausimą (1)

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta klausimas, ar reikia pasakoti vaikams tiesą apie tai, iš kur gi jie atsiranda ? Jei reikia, tai kokio amžiaus vaikams?

Z kartos vaikams tėvai nori padėti, bet nežino, kaip tai padaryti

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams", skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Patarimai, kaip sumaniai ir neišlaidaujant atnaujinti vaiko garderobą

Prieš atnaujindami mokyklinį vaiko garderobą, pirmiausia peržvelkite drabužius, kuriuos jis jau turi. Išrūšiuokite - ką galite palikti, o ką reikėtų pakeisti ar papildyti.

Darius Savickas: „Dirbau darželio auklėtoju, dabar esu pirmokų mokytojas"

Šiemet rugsėjo pirmąją mokyklos slenkstį peržengė jaunas pradinių klasių mokytojas Darius Savickas. Pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių.

Psichologė Asta Blandė: tėveliai, leiskite vaikams klysti

Ne vienus metus šeimas, mokyklas, vaikus bei paauglius konsultuojančios psichologės Asta Blandė ir Eglė Gudelienė kasdienių praktikų patirtimi dalijasi su skaitytojais ir pristato knygą apie svarbiausius vaikų gebėjimus, jų atskleidimą bei stiprinimą.