Ko labiau reikia vaikui, kad jis augtų laimingas – pagyrimo ar padrąsinimo

 (10)
Apie pagyrimus ir padrąsinimus šiandien galima rasti prieštaringos informacijos. Vieni sako, kad su gyrimais reikia nepersistengti, nes tai padaro meškos paslaugą augančiam vaikui, o kiti tvirtina, jog pelnytas ir tinkamas pagyrimas gali gerokai pagerinti vaikų ir tėvų bendravimą.
© Vida Press

Alina klausia:

Vis dažniau sulaukiame straipsnių, kai dėl per dažnų ir tuščių pagyrimų vaikui padaroma meškos paslauga. Prašau ne vienos mamos vardu papasakoti, kaip pataisyti padėtį, jei vaikui jau 10 metų ir daugiau, o to pasekmės itin jaučiamos - nepasitikėjimas savimi, verkimas dėl smulkmenų, liūdesys ir melavimas".

Atsako Individualiosios psichologijos instituto konsultantų programos dalyvė Milda Čeikienė, www.ipi.lt.

Sveika, Alina,

Tikrai taip, „tušti“ pagyrimai neaugina žmogaus pasitikėjimo savimi. Ar jis būtų dvimetis, ar dešimtmetis, ar keturiasdešimtmetis. Gerai, jei mes patys augome su padrąsinimais, o ne pagyrimais, tuomet susidūrę su tėvystės ir motinystės iššūkiais mokame bei galime augti kartu su savo vaikais. Priimti save netobulomis, leisti sau ir savo vaikams klysti, atleisti tas klaidas ir iš visos širdies mylėti save ir savo artimą.

O kas, jei esame priklausomos nuo „profesionalų“ pagyrimų, patvirtinimų? Kurie nuo vaikystės mums tik ir kartojo „šaunuolė!“, „koks gražus piešinukas - dešimt balų!“, „koks geras tavo rašinėlis", „būk gera...“ Tuomet dar vienas straipsnis apie mažesnių ar didesnių vaikų „teisingą“ gyrimą čia nieko nepadės, kol mes pačios neišmoksime savęs drąsinti, įvardinti sau „kodėl aš šiandien esu/buvau pakankamai gera mama, žmona, kaimynė, kolegė?“

Individualios psichologijos apibrėžimuose išskiriamos dvi pagyrimų „rūšys“:

PAGYRIMAS

Tai žodžiai, kurie sakomi sutelkiant dėmesį į mūsų nuomonę, į mūsų emociją: „Gražu", „Geras", „Nuostabus", „Šaunuolis". Tai kito žmogaus elgesio vertinimas mūsų akimis.

PADRĄSINIMAS

Tai tiek žodžiai, veiksmai, kuriais mes įvardiname, pasidžiaugiame kito žmogaus sėkme, pasiekimais, gebėjimais: „Tu gali", „Tau pavyko", „Oho, visas kambarys net blizga, moki tvarkytis".

Dažnai pagyrimai yra nuvertinami, kaip ir jūs rašote klausime - yra tušti. O aš manau, kad pagyrimai taip pat reikalingi - juk mes socialios būtybės. Mums būtina pasitikrinti, ką apie vieną ar kitą mūsų elgesį mano kiti žmonės. O retkarčiais mūsų pagyrimai pratęsiami žodeliu "nes" ir tampa beveik padrąsinimu: „Šaunuolis, NES susikaupei ir be kitų pagalbos padarei matematikos namų darbus“, "Gražiai atrodai, NES suknelę priderinai prie batų, susišukavai plaukus".

Priimti atsiskiriantį, abejojantį vaiką, besiformuojančią savarankišką asmenybę ir jį mylėti, net jei jo vertybės nesutampa su jūsų - štai didžiausias iššūkis dešimties metų ir vyresnių vaikų tėvams.
Milda ČEIKIENĖ

Girdėdamas padrąsinimus, vaikas augina supratimą, KODĖL jis yra Šaunuolis, Gražus, Geras. Tuomet žmogus išmoksta pats save įsivertinti. Pvz., atsikėliau pailsėjusi, padariau skanius pusryčius šeimai, atlikau suplanuotas užduotis, skyriau laiko sau - esu laiminga ir patenkinta
savimi. Esu gera mama, žmona.

Tačiau jei vaikas auga tik girdėdamas pagyrimus, be paaiškinimo, kodėl, tuomet jo savivertė tampa priklausoma nuo kitų žmonių nuotaikos, vertinimų. Vaikas nuolat abejoja, ar tinkamai pasielgė, jam reikia pasitikrinti - gauti savo autoritetų - tėvų, mokytojų vertinimą, kad jaustųsi vertingas.

10 metų riba

Alina, klausiate apie 10 metų ribą. Vaikai tokiu metu pradeda atsiskirti nuo tėvų emociškai. Pradeda abejoti jais kaip autoritetais. Pasirodo pirmieji paauglystės požymiai. Pvz., mama juokiasi, o man visai nejuokinga, netgi liūdna, pikta. Tėtė sako, kad Kalėdų senelis yra, o štai klasiokai sako, kad ne - manau, kad tėtė klysta, o klasiokai yra teisūs. Atsiranda pakankamai drąsos pasakyti tėvams „Nesąmonė! Nesu aš joks šaunuolis!", t. y., nesutikti su tėvų nuomone, nes jam nėra aišku, kodėl jis yra "šaunuolis" ir tai jis rėžia tiesiai šviesiai.

Kita vertus, tokiame amžiuje vaiko priimtos vertybės gali skirtis nuo jūsų. Pvz., tėtė visiškai neskaito knygų, bet mėgsta laisvalaikį leisti prie televizoriaus. O štai mama atvirkščiai - knygos yra jos mėgstamiausias laisvalaikis. Gali būti, kad sūnus tokioje šeimoje perims tėčio vertybes ir įžengęs į ankstyvosios paauglystės amžių mamai kas kartą paraginus paskaityti knygą išdrįs atrėžti: „Tavo tos knygos - š...“

Priimti atsiskiriantį, abejojantį vaiką, besiformuojančią savarankišką asmenybę ir jį mylėti, net jei jo vertybės nesutampa su jūsų - štai didžiausias iššūkis dešimties metų ir vyresnių vaikų tėvams.

Būsiu banali, bet kelias į vaiko priėmimą eina pirmiausia per savęs priėmimą. Savęs netobulos, nepasitikinčios savimi, verkiančios dėl smulkmenų, liūdnos ir... meluojančios. Taip, taip, Alina.

Išvardinau Jūsų paminėtas vaiko savybes. Ir tai, kad jis taip elgiasi, nėra susiję vien tik su jūsų „tuščiais“ pagyrimais. Drąsinkite save. Pasakykite, kodėl savimi didžiuojatės. Vaikai auga ir leidžia sau liūdėti, netgi jei jums linksma. Meluoja, nes bijo jus nuvilti. Nes keliate pernelyg aukštus reikalavimus pirmiausia sau, o tada ir jam. Leiskite sau paliūdėti, kai jums liūdna. Ir leiskite sau džiaugtis, kai jam liūdna.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Kovo 1 –ąją Vilniuje startuoja prašymų priėmimas į pirmą klasę

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad nuo kovo 1 dienos prašymą lankyti mokyklą galima bus pateikti elektroniniu būdu.

Prie Vilniaus esančioje mokykloje vaikai maudosi eketėje (FOTO) (54)

Žurnale TAVO VAIKAS daug rašėme apie alternatyviuosius darželius. O štai Vilniaus r., Melkio kaimo apylinkėse, įsikūrė privati mokykla, kurios steigėjai – graži šeimų bendruomenė. Įvairių pomėgių žmones sieja noras gyventi toliau nuo miesto šurmulio, artimiau bendrauti, dalytis, kurti sveikesnę aplinką savo vaikams.

Vaikai ir knygos: kaip pamėgti skaitymą?

Dar visai neseniai knygų skaitymas buvo vienas iš populiariausių laisvalaikio leidimo būdų, tačiau sparčiai atsirandant naujų ir modernesnių pramogų, skaitymas po truputį keliauja į antrą planą. Vis daugiau vaikų laisvalaikį leidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus, bendraudami socialiniuose tinkluose, o ne skaitydami knygas.

Pedagogė pataria, kaip vaiko NENORIU paversti į NORIU ir suformuoti teigiamus įpročius (5)

Visi tėvai kiekvieną dieną susiduria su nemažu kiekiu vaikiškų „nenoriu". Vaikai nenori daug dalykų: valgyti daržovių, plauti rankų, valytis dantų, eiti miegoti laiku, skaityti, susitvarkyti kambarį, žaislus ar pasirūpinti savo augintiniu.

Esant dideliems šalčiams, vaikai turi teisę neiti į mokyklą (15)

Švietimo ir mokslo ministerija primena, kad esant 20 laipsnių šalčio, pradinukai ir penktokai į mokyklą gali neiti.

Kiek būrelių optimalu lankyti vaikui (2)

Mokyklą lankančio vaiko tėvai neretai dvejoja – ar reikia po pamokų vaikui lankyti papildomo ugdymo būrelius? Jei taip, tai kiek yra ne per mažai ir ne per daug?

Pradinių klasių mokytoja: privalomas priešmokyklinis ugdymas palengvins mokytojo darbą

Siekiant užtikrinti optimalią vaiko raidą, atsižvelgiant į jo asmens unikalumą ir ugdymosi poreikius, padedant pasirengti sėkmingai mokytis mokykloje, nuo šių mokslo metų Lietuvoje įvestas privalomas priešmokyklinis ugdymas.

Kaip išrinkti tinkamiausią mokyklą vaikui

Prasidedant naujiems metams, mokyklos pasirinkimas tampa itin opia ir svarbia tema būsimų priešmokyklinukų bei pirmokų tėvams.

Interviu su 7 metų Agata, kuri dėl vieno svarbaus reikalo planuoja kreiptis į Seimą (5)

Susipažinkite, septynerių su puse Agata Gabrėnaitė, gimusi Ispanijoje, gyvenusi JAV (Niujorke), pirmą klasę baigė Lietuvoje (Vilniuje).

Pieniniai dantys: rauti klibančius ar laukti, kol iškris patys?

Pieninių dantų keitimasis į nuolatinius yra nulemtas gamtos, ir jo laikas bei trukmė svyruoja labai nedaug.

Nuo kada vaikui geriau eiti į mokyklą – 6 ar 7 metų? Pedagogės komentaras (1)

Vaikai, kurie gimė žiemą, į pirmą klasę gali pradėti eiti arba būdami šešerių su puse arba septynerių su puse metų. Koks amžius yra palankesnis? Teiraujamės pedagogės nuomonės.

Edukologė: priešmokyklinio ugdymo tikslas yra kitas, negu galvoja daugelis

Ankstyvasis ugdymas yra itin naudingas vaiko vystymuisi ir tolesniam asmens gyvenimui, tad pastaruoju metu dauguma Europos šalių privalomąjį mokymosi amžių yra linkusios ankstinti. Šiuos mokslo metus Lietuvoje pasitikome su naujove – privalomuoju priešmokykliniu ugdymu.

Psichologė J. Bortkevičienė: leiskime vaikui būti savimi (5)

Su psichologe Jūrate Bortkevičiene Delfi.tv konferencijoje kalbėjome apie vaikų motyvaciją mokytis ir tėvų vaidmenį. Kaip padėti vaikui neprarasti noro mokytis?

Kokio amžiaus vaikui laikas eiti į darželį ir mokyklą? (13)

Kada metas vaikui pradėti lankyti vaikų darželį ir mokyklą? Apie tai su psichologe Jūrate Bortkevičiene kalbėjome Delfi TV konferencijoje.

Kai vaikas grįžta iš mokyklos, daugelis tėvų daro vieną ir tą pačią klaidą (26)

Tai, kad ne pažymiai lemia vaiko laimę gyvenime, atrodo, žino visi tėvai.