Ko labiau reikia vaikui, kad jis augtų laimingas – pagyrimo ar padrąsinimo

 (10)
Apie pagyrimus ir padrąsinimus šiandien galima rasti prieštaringos informacijos. Vieni sako, kad su gyrimais reikia nepersistengti, nes tai padaro meškos paslaugą augančiam vaikui, o kiti tvirtina, jog pelnytas ir tinkamas pagyrimas gali gerokai pagerinti vaikų ir tėvų bendravimą.
© Vida Press

Alina klausia:

Vis dažniau sulaukiame straipsnių, kai dėl per dažnų ir tuščių pagyrimų vaikui padaroma meškos paslauga. Prašau ne vienos mamos vardu papasakoti, kaip pataisyti padėtį, jei vaikui jau 10 metų ir daugiau, o to pasekmės itin jaučiamos - nepasitikėjimas savimi, verkimas dėl smulkmenų, liūdesys ir melavimas".

Atsako Individualiosios psichologijos instituto konsultantų programos dalyvė Milda Čeikienė, www.ipi.lt.

Sveika, Alina,

Tikrai taip, „tušti“ pagyrimai neaugina žmogaus pasitikėjimo savimi. Ar jis būtų dvimetis, ar dešimtmetis, ar keturiasdešimtmetis. Gerai, jei mes patys augome su padrąsinimais, o ne pagyrimais, tuomet susidūrę su tėvystės ir motinystės iššūkiais mokame bei galime augti kartu su savo vaikais. Priimti save netobulomis, leisti sau ir savo vaikams klysti, atleisti tas klaidas ir iš visos širdies mylėti save ir savo artimą.

O kas, jei esame priklausomos nuo „profesionalų“ pagyrimų, patvirtinimų? Kurie nuo vaikystės mums tik ir kartojo „šaunuolė!“, „koks gražus piešinukas - dešimt balų!“, „koks geras tavo rašinėlis", „būk gera...“ Tuomet dar vienas straipsnis apie mažesnių ar didesnių vaikų „teisingą“ gyrimą čia nieko nepadės, kol mes pačios neišmoksime savęs drąsinti, įvardinti sau „kodėl aš šiandien esu/buvau pakankamai gera mama, žmona, kaimynė, kolegė?“

Individualios psichologijos apibrėžimuose išskiriamos dvi pagyrimų „rūšys“:

PAGYRIMAS

Tai žodžiai, kurie sakomi sutelkiant dėmesį į mūsų nuomonę, į mūsų emociją: „Gražu", „Geras", „Nuostabus", „Šaunuolis". Tai kito žmogaus elgesio vertinimas mūsų akimis.

PADRĄSINIMAS

Tai tiek žodžiai, veiksmai, kuriais mes įvardiname, pasidžiaugiame kito žmogaus sėkme, pasiekimais, gebėjimais: „Tu gali", „Tau pavyko", „Oho, visas kambarys net blizga, moki tvarkytis".

Dažnai pagyrimai yra nuvertinami, kaip ir jūs rašote klausime - yra tušti. O aš manau, kad pagyrimai taip pat reikalingi - juk mes socialios būtybės. Mums būtina pasitikrinti, ką apie vieną ar kitą mūsų elgesį mano kiti žmonės. O retkarčiais mūsų pagyrimai pratęsiami žodeliu "nes" ir tampa beveik padrąsinimu: „Šaunuolis, NES susikaupei ir be kitų pagalbos padarei matematikos namų darbus“, "Gražiai atrodai, NES suknelę priderinai prie batų, susišukavai plaukus".

Priimti atsiskiriantį, abejojantį vaiką, besiformuojančią savarankišką asmenybę ir jį mylėti, net jei jo vertybės nesutampa su jūsų - štai didžiausias iššūkis dešimties metų ir vyresnių vaikų tėvams.
Milda ČEIKIENĖ

Girdėdamas padrąsinimus, vaikas augina supratimą, KODĖL jis yra Šaunuolis, Gražus, Geras. Tuomet žmogus išmoksta pats save įsivertinti. Pvz., atsikėliau pailsėjusi, padariau skanius pusryčius šeimai, atlikau suplanuotas užduotis, skyriau laiko sau - esu laiminga ir patenkinta
savimi. Esu gera mama, žmona.

Tačiau jei vaikas auga tik girdėdamas pagyrimus, be paaiškinimo, kodėl, tuomet jo savivertė tampa priklausoma nuo kitų žmonių nuotaikos, vertinimų. Vaikas nuolat abejoja, ar tinkamai pasielgė, jam reikia pasitikrinti - gauti savo autoritetų - tėvų, mokytojų vertinimą, kad jaustųsi vertingas.

10 metų riba

Alina, klausiate apie 10 metų ribą. Vaikai tokiu metu pradeda atsiskirti nuo tėvų emociškai. Pradeda abejoti jais kaip autoritetais. Pasirodo pirmieji paauglystės požymiai. Pvz., mama juokiasi, o man visai nejuokinga, netgi liūdna, pikta. Tėtė sako, kad Kalėdų senelis yra, o štai klasiokai sako, kad ne - manau, kad tėtė klysta, o klasiokai yra teisūs. Atsiranda pakankamai drąsos pasakyti tėvams „Nesąmonė! Nesu aš joks šaunuolis!", t. y., nesutikti su tėvų nuomone, nes jam nėra aišku, kodėl jis yra "šaunuolis" ir tai jis rėžia tiesiai šviesiai.

Kita vertus, tokiame amžiuje vaiko priimtos vertybės gali skirtis nuo jūsų. Pvz., tėtė visiškai neskaito knygų, bet mėgsta laisvalaikį leisti prie televizoriaus. O štai mama atvirkščiai - knygos yra jos mėgstamiausias laisvalaikis. Gali būti, kad sūnus tokioje šeimoje perims tėčio vertybes ir įžengęs į ankstyvosios paauglystės amžių mamai kas kartą paraginus paskaityti knygą išdrįs atrėžti: „Tavo tos knygos - š...“

Priimti atsiskiriantį, abejojantį vaiką, besiformuojančią savarankišką asmenybę ir jį mylėti, net jei jo vertybės nesutampa su jūsų - štai didžiausias iššūkis dešimties metų ir vyresnių vaikų tėvams.

Būsiu banali, bet kelias į vaiko priėmimą eina pirmiausia per savęs priėmimą. Savęs netobulos, nepasitikinčios savimi, verkiančios dėl smulkmenų, liūdnos ir... meluojančios. Taip, taip, Alina.

Išvardinau Jūsų paminėtas vaiko savybes. Ir tai, kad jis taip elgiasi, nėra susiję vien tik su jūsų „tuščiais“ pagyrimais. Drąsinkite save. Pasakykite, kodėl savimi didžiuojatės. Vaikai auga ir leidžia sau liūdėti, netgi jei jums linksma. Meluoja, nes bijo jus nuvilti. Nes keliate pernelyg aukštus reikalavimus pirmiausia sau, o tada ir jam. Leiskite sau paliūdėti, kai jums liūdna. Ir leiskite sau džiaugtis, kai jam liūdna.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Nuo kada vaikui geriau eiti į mokyklą – 6 ar 7 metų? Pedagogės komentaras (1)

Vaikai, kurie gimė žiemą, į pirmą klasę gali pradėti eiti arba būdami šešerių su puse arba septynerių su puse metų. Koks amžius yra palankesnis? Teiraujamės pedagogės nuomonės.

7 maisto produktai, kurie vaiko bacilas ir saugo nuo ligų

Maisto produktai, kurie padeda saugotis arba gydytis jau užklupus peršalimo ligoms.

Viena dažniausių vaikiškų ligų: aštrus skausmas ir pablogėjusi klausa

Ausies uždegimas yra bene dažniausia slogos komplikacija.

Jei užklupo kosulys: pirmoji pagalba namuose (2)

Daugelis peršalusių vaikų kosėja dėl viršutinių kvėpavimo takų užkrato, kuris dažniausiai būna virusinis. Įprastai bakterijos kimba į darbą, kai joms kelią paruošia virusai.

Vos pajutę, kad puola liga, imkitės šių trijų veiksmų (3)

Vaikai, ypač lankantys vaikų darželius, peršalimo ligomis serga dažniau, negu norėtume mes, tėvai. Ko reikėtų griebtis pirmiausia, pamačius pirmuosius vaiko negalavimo požymius?

Kaip atskirti gripą nuo elementarios peršalimo ligos?

Gripas kiekvienais metais neišvengiamai ateina į mūsų šalį, juo suserga ir nemažai vaikų. Kaip atskirti gripą nuo įprasto peršalimo?

Ką daryti pirmiausia, jei suskausta gerklę: 5 žingsniai

Gerklės skausmas – vienas dažniausių vaikystės palydovų. Gerklę mažiesiems peršti įvairiais metų laikais, tačiau bene dažniausiai – vėlyvą rudenį ir žiemą.

Edukologė: priešmokyklinio ugdymo tikslas yra kitas, negu galvoja daugelis

Ankstyvasis ugdymas yra itin naudingas vaiko vystymuisi ir tolesniam asmens gyvenimui, tad pastaruoju metu dauguma Europos šalių privalomąjį mokymosi amžių yra linkusios ankstinti. Šiuos mokslo metus Lietuvoje pasitikome su naujove – privalomuoju priešmokykliniu ugdymu.

Psichologė J. Bortkevičienė: leiskime vaikui būti savimi (5)

Su psichologe Jūrate Bortkevičiene Delfi.tv konferencijoje kalbėjome apie vaikų motyvaciją mokytis ir tėvų vaidmenį. Kaip padėti vaikui neprarasti noro mokytis?

Kokio amžiaus vaikui laikas eiti į darželį ir mokyklą? (13)

Kada metas vaikui pradėti lankyti vaikų darželį ir mokyklą? Apie tai su psichologe Jūrate Bortkevičiene kalbėjome Delfi TV konferencijoje.

Kai vaikas grįžta iš mokyklos, daugelis tėvų daro vieną ir tą pačią klaidą (26)

Tai, kad ne pažymiai lemia vaiko laimę gyvenime, atrodo, žino visi tėvai.

Didžiausia baimė, kurią jaučia vaikas: ne, tai ne fizinis skausmas ar smurtas (4)

Baimės jausmas padeda praplėsti savo galimybių ribas – „Aš galiu daugiau, nei iki šiol galėjau." Jei žmogus nieko nebijo, greičiausiai jo gyvenimas bus trumpas. Tačiau baimė neturėtų trukdyti žmogui gyventi.

Kaip kalbėti apie seksualumą su darželinuku, pradinuku ir paaugliu? (6)

Vaikui reikia informacijos apie kūną, žmogaus vystymąsi, brandą, apie lytinius santykius, nėštumą, kontracepciją. Iš kur ir kaip sužinoti, kad tai ne suaugusiųjų pramanas, o iš tiesų paties vaiko poreikis?

Edukologė: kaip nepražiopsoti ir lavinti vaiko gabumus (2)

Rugsėjis jau praėjo. Atrodo viskas jau nusistovėjo, vaikai ir tėvai įsivažiuoja į pastovų gyvenimo ritmą, kurį buvo pamiršę atostogaudami ir susiduria su nauju iššūkiu. Būreliais. Kaip rasti tą tinkamą sprendimą kiek, kokių ir ar iš vis jų reikia?

Vaikai ir užsienio kalbos: kada pradėti, ko tikėtis ir kaip mokyti?

Europos kalbų dienos proga, Eurostato paskelbtuose duomenyse matome, jog Lietuvoje bent vienos užsienio kalbos mokosi 97 proc. moksleivių, o dviejų kalbų mokosi net per 80% jaunimo, kuomet ES vidurkis tesiekia 60 proc.