Ko labiau reikia vaikui, kad jis augtų laimingas – pagyrimo ar padrąsinimo

 (10)
Apie pagyrimus ir padrąsinimus šiandien galima rasti prieštaringos informacijos. Vieni sako, kad su gyrimais reikia nepersistengti, nes tai padaro meškos paslaugą augančiam vaikui, o kiti tvirtina, jog pelnytas ir tinkamas pagyrimas gali gerokai pagerinti vaikų ir tėvų bendravimą.
Ko labiau reikia vaikui, kad jis augtų laimingas – pagyrimo ar padrąsinimo
© Vida Press

Alina klausia:

Vis dažniau sulaukiame straipsnių, kai dėl per dažnų ir tuščių pagyrimų vaikui padaroma meškos paslauga. Prašau ne vienos mamos vardu papasakoti, kaip pataisyti padėtį, jei vaikui jau 10 metų ir daugiau, o to pasekmės itin jaučiamos - nepasitikėjimas savimi, verkimas dėl smulkmenų, liūdesys ir melavimas".

Atsako Individualiosios psichologijos instituto konsultantų programos dalyvė Milda Čeikienė, www.ipi.lt.

Sveika, Alina,

Tikrai taip, „tušti“ pagyrimai neaugina žmogaus pasitikėjimo savimi. Ar jis būtų dvimetis, ar dešimtmetis, ar keturiasdešimtmetis. Gerai, jei mes patys augome su padrąsinimais, o ne pagyrimais, tuomet susidūrę su tėvystės ir motinystės iššūkiais mokame bei galime augti kartu su savo vaikais. Priimti save netobulomis, leisti sau ir savo vaikams klysti, atleisti tas klaidas ir iš visos širdies mylėti save ir savo artimą.

O kas, jei esame priklausomos nuo „profesionalų“ pagyrimų, patvirtinimų? Kurie nuo vaikystės mums tik ir kartojo „šaunuolė!“, „koks gražus piešinukas - dešimt balų!“, „koks geras tavo rašinėlis", „būk gera...“ Tuomet dar vienas straipsnis apie mažesnių ar didesnių vaikų „teisingą“ gyrimą čia nieko nepadės, kol mes pačios neišmoksime savęs drąsinti, įvardinti sau „kodėl aš šiandien esu/buvau pakankamai gera mama, žmona, kaimynė, kolegė?“

Individualios psichologijos apibrėžimuose išskiriamos dvi pagyrimų „rūšys“:

PAGYRIMAS

Tai žodžiai, kurie sakomi sutelkiant dėmesį į mūsų nuomonę, į mūsų emociją: „Gražu", „Geras", „Nuostabus", „Šaunuolis". Tai kito žmogaus elgesio vertinimas mūsų akimis.

PADRĄSINIMAS

Tai tiek žodžiai, veiksmai, kuriais mes įvardiname, pasidžiaugiame kito žmogaus sėkme, pasiekimais, gebėjimais: „Tu gali", „Tau pavyko", „Oho, visas kambarys net blizga, moki tvarkytis".

Dažnai pagyrimai yra nuvertinami, kaip ir jūs rašote klausime - yra tušti. O aš manau, kad pagyrimai taip pat reikalingi - juk mes socialios būtybės. Mums būtina pasitikrinti, ką apie vieną ar kitą mūsų elgesį mano kiti žmonės. O retkarčiais mūsų pagyrimai pratęsiami žodeliu "nes" ir tampa beveik padrąsinimu: „Šaunuolis, NES susikaupei ir be kitų pagalbos padarei matematikos namų darbus“, "Gražiai atrodai, NES suknelę priderinai prie batų, susišukavai plaukus".

Priimti atsiskiriantį, abejojantį vaiką, besiformuojančią savarankišką asmenybę ir jį mylėti, net jei jo vertybės nesutampa su jūsų - štai didžiausias iššūkis dešimties metų ir vyresnių vaikų tėvams.
Milda ČEIKIENĖ

Girdėdamas padrąsinimus, vaikas augina supratimą, KODĖL jis yra Šaunuolis, Gražus, Geras. Tuomet žmogus išmoksta pats save įsivertinti. Pvz., atsikėliau pailsėjusi, padariau skanius pusryčius šeimai, atlikau suplanuotas užduotis, skyriau laiko sau - esu laiminga ir patenkinta
savimi. Esu gera mama, žmona.

Tačiau jei vaikas auga tik girdėdamas pagyrimus, be paaiškinimo, kodėl, tuomet jo savivertė tampa priklausoma nuo kitų žmonių nuotaikos, vertinimų. Vaikas nuolat abejoja, ar tinkamai pasielgė, jam reikia pasitikrinti - gauti savo autoritetų - tėvų, mokytojų vertinimą, kad jaustųsi vertingas.

10 metų riba

Alina, klausiate apie 10 metų ribą. Vaikai tokiu metu pradeda atsiskirti nuo tėvų emociškai. Pradeda abejoti jais kaip autoritetais. Pasirodo pirmieji paauglystės požymiai. Pvz., mama juokiasi, o man visai nejuokinga, netgi liūdna, pikta. Tėtė sako, kad Kalėdų senelis yra, o štai klasiokai sako, kad ne - manau, kad tėtė klysta, o klasiokai yra teisūs. Atsiranda pakankamai drąsos pasakyti tėvams „Nesąmonė! Nesu aš joks šaunuolis!", t. y., nesutikti su tėvų nuomone, nes jam nėra aišku, kodėl jis yra "šaunuolis" ir tai jis rėžia tiesiai šviesiai.

Kita vertus, tokiame amžiuje vaiko priimtos vertybės gali skirtis nuo jūsų. Pvz., tėtė visiškai neskaito knygų, bet mėgsta laisvalaikį leisti prie televizoriaus. O štai mama atvirkščiai - knygos yra jos mėgstamiausias laisvalaikis. Gali būti, kad sūnus tokioje šeimoje perims tėčio vertybes ir įžengęs į ankstyvosios paauglystės amžių mamai kas kartą paraginus paskaityti knygą išdrįs atrėžti: „Tavo tos knygos - š...“

Priimti atsiskiriantį, abejojantį vaiką, besiformuojančią savarankišką asmenybę ir jį mylėti, net jei jo vertybės nesutampa su jūsų - štai didžiausias iššūkis dešimties metų ir vyresnių vaikų tėvams.

Būsiu banali, bet kelias į vaiko priėmimą eina pirmiausia per savęs priėmimą. Savęs netobulos, nepasitikinčios savimi, verkiančios dėl smulkmenų, liūdnos ir... meluojančios. Taip, taip, Alina.

Išvardinau Jūsų paminėtas vaiko savybes. Ir tai, kad jis taip elgiasi, nėra susiję vien tik su jūsų „tuščiais“ pagyrimais. Drąsinkite save. Pasakykite, kodėl savimi didžiuojatės. Vaikai auga ir leidžia sau liūdėti, netgi jei jums linksma. Meluoja, nes bijo jus nuvilti. Nes keliate pernelyg aukštus reikalavimus pirmiausia sau, o tada ir jam. Leiskite sau paliūdėti, kai jums liūdna. Ir leiskite sau džiaugtis, kai jam liūdna.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Vaikai ir užsienio kalbos: kada pradėti, ko tikėtis ir kaip mokyti?

Europos kalbų dienos proga, Eurostato paskelbtuose duomenyse matome, jog Lietuvoje bent vienos užsienio kalbos mokosi 97 proc. moksleivių, o dviejų kalbų mokosi net per 80% jaunimo, kuomet ES vidurkis tesiekia 60 proc.

Pradinukų mokytoja: šiai kartai nebetinka griežtas mokymo tonas (5)

Jauna pradinių klasių mokytoja Ingrida Mereckaitė Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje šiais metais rugsėjo 1 d. naujų mokslo metų pradžios proga sveikino po vasaros grįžusius antrokus. Šie mokslo metai mokykloje antri ne tik jiems, bet ir pačiai mokytojai.

Rudenį vaikus atakuoja utėlės: ką svarbu žinoti tėvams

Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kone kasmet prasidedant rudens sezonui fiksuojamas ryškus užsikrėtimo galvinėmis utėlėmis (pedikuliozės) atvejų pagausėjimas, o mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikai šiuo laikotarpiu patenka į pagrindinę rizikos grupę.

Ar padėti vaikui ruošti namų darbus: patarimai mokinių tėvams

Tikrai didelė dalis tėvų pripažįsta, kad daugumai vaikų namų darbai yra sunki pareiga.

Vaikas greitai pavargsta ir jaučiasi be jėgų? – Priežastis, kurią daugelis išgirs pirmąkart (6)

Jei vaikas iš mokyklos grįžta be jėgų, pavargęs ir „išsisėmęs“, kaltiname per didelį mokymosi krūvį. Jei užmiega per pamokas – save, neva esame per „minkšti“ tėvai ir nenuvarome laiku miegoti. Bet, gali būti, priežastis visai kita – sinkinezijos. Kas tai?

Kurie tėvai turi teisę dalyvauti Rugsėjo 1-osios šventėje ir neateiti pusdienį į darbą? (18)

Artėjant Rugsėjo 1-ajai, Mokslo ir žinių dienai, Valstybinė darbo inspekcija primena vieną iš Darbo kodekso numatytų lengvatų asmenims, auginantiems vaikus.

Kaip padėti vaikui psichologiškai pasiruošti mokyklai?

Nenumaldomai artėjant mokslo metams, Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pataria, kaip elgtis, kad naujas gyvenimo etapas būsimam pirmokui nekeltų streso.

Norite, kad vaikui sektųsi mokykloje? – 5 patarimai jums (9)

Pirmoji klasė – didelis įvykis ir vaiko, ir šeimos gyvenime. Jūsų dėmesiui – 5 patarimai būsimųjų pirmokų tėvams.

Šešiametis skaito ir rašo? – Bet jam dar ne metas į mokyklą (62)

Ar šešiamečiai jau pasiruošę mokyklai? Didžiuliai srautai norinčių gauti tokį patvirtinimą – tai dabartinio Vilniaus fenomenas.

Kam priklauso nemokamas maitinimas mokykloje ir kur dėl jo kreiptis (5)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad jau galima teikti prašymus dėl socialinės paramos mokiniams.

Gydytoja – apie profilaktinį sveikatos patikrinimą: vaikas apžiūrimas nuo galvos iki kojų

Vasara – atostogų metas ir tėvams, ir vaikams. Gydytojai sako, kad reikėtų šį laiką išnaudoti profilaktiniam vaikų sveikatos patikrinimui, kai nėra eilių, nereikia niekur skubėti. Kasmet rugsėjo pradžioje moksleiviai ir darželinukai turi pateikti pažymas apie savo sveikatos būklę mokyklai ar lopšeliui – darželiui.

Gydytoja – apie vaikų tikus: kodėl atsiranda ir kaip gydyti (3)

Tikai - vaikams gana dažnai pasitaikantis reiškinys, - tai greiti, pasikartojantys, stereotipiniai, nevalingi judesiai ir balsiniai garsai.

Tyrimas atskleidė tikrąsias vaikų nugaros skausmų priežastis

Mokyklinio amžiaus vaikai vis dažniau skundžiasi nugaros skausmais, tačiau Vaikų ligoninės kineziterapeutų kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedra atliktų tyrimų duomenys rodo, kad tik pusė visų skausmo atvejų yra susiję su fiziniu sveikatos pablogėjimu, likusios dalies priežastys – psichologinės ir socialinės.

Ką vaikui reikia daryti kasdien, kad jis geriau mokytųsi? Netikėtas atsakymas (15)

Ką galime padaryti mes, tėvai, kad mūsų vaikas geriau mokytųsi mokykloje? Gal samdyti papildomus korepetitorius? Gal tobulinti mokymosi technikas? Atsakymas, kurį išgirsite šiame straipsnyje, gali būti netikėtas.

Pedagogės patarimai, kaip sudominti vaikus skaitymu

Vasara – puikus metas skaitymui, ypač, lietingomis popietėmis. Niekaip nepavyksta sudominti mažųjų knygomis?