Mano vaikas visiškai nenori mokytis

 (2)
Redakcija gavo susirūpinusios mamos klausimą apie savo devynmetį sūnų. Kaip paskatinti berniuką mokytis ir siekti užsibrėžtų tikslų, kai jis to akivaizdžiai nenori?
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Aldona klausia:

„Mano vaikui devyneri metai, ir jam sunkiai sekasi mokslai. Jis sunkiai susikaupia, yra dirglus ir piktas. Kaip skatinti jį mokytis, nes jis visai to nenori?

Atsako Gabija Jurgelytė, Individualiosios psichologijos institutas (www.ipi.lt).

Miela, Aldona,

Jūsų rūpestis yra labai suprantamas ir turbūt gerai pažįstamas daugeliui tėvų. Jeigu manome, kad pagrindinis vaikų darbas yra mokytis, tai jų nesėkmės šioje srityje kelia nemenką nerimą. Nerimą, kuriame gali slėptis ir baimė dėl vaiko ateities, jo sugebėjimais atliepti realaus pasaulio iššūkius, ir abejonės savimi bei savo sugebėjimais būti tinkamais tėvais. Šis jausmas gali sukaustyti ir užsukti baimės-nesėkmės-baimės ratą, bet taip pat gali ir išjudinti – atveriant naujus būdus būti bei veikti. Tai, jog Jūs ieškote patarimo, man signalizuoja apie tai, kad esate nusiteikusi antrajam.

Kiekvienas vaikas turi įgimtą potencialą ir poreikį jį atskleisti. Kiekvienas vaikas nori mokytis, išbandyti savo sugebėjimus, praplėsti galimybių ribas. Prisiminkite, kaip Jūsų sūnus pradėjo vaikščioti, pradėjo kalbėti, gal parašyti pirmas raides – prisiminkite tuos momentus, kai mokytis jam buvo nuotykis. Kai nuotykiams jis turėjo drąsos.

Tačiau kažkuriuo momentu įvyko tai, kas nutinka dažnai – jis patyrė nesėkmę ir ši nesėkmė jį nudrąsino. Greičiausiai prisidėjo ir aplinka - mokytojai, bendraklasiai, galbūt ir Jūs. Tai neįvyko iš karto, greičiausiai kartojosi, iš pradžių jis dėjo pastangas, tačiau pastangos nedavė rezultato, aplinka prarado tikėjimą juo, jis prarado tikėjimą savimi. Sunkumai susikaupti, dirglumas ir pyktis – jau yra pasekmė. Vaikas jaučiasi tarsi nesugebėtų atitikti tų reikalavimų, kuriuos kelia aplinka ir tai yra labai sunkus išgyvenimas. Galbūt ir Jūs tai pažįstate ir kartais susiduriate su jausmu tarsi visi lengvai susitvarkytų su tuo, kas Jums kelia didžiausius sunkumus. Tarsi kiti sugeba tai, ko Jūs nesugebate. Šis pasilyginimas, dažnai ištinka tiek vaikus, tiek suaugusiuosius, ir veda į menkavertiškumo jausmus, kurie savo ruožtu mus dar labiau nudrąsina.

Žinoma visa tai tik mano spėjimas, viskas galėjo būti ir kitaip, tačiau visgi jeigu galėjo būti ir taip ką daryti, kaip susigrąžinti drąsą?

Pirma, nelyginkite savęs su kitais (Facebook'as nėra realybės atspindys, niekas iš tikrųjų taip negyvena, tiesiog apie nesėkmes retai kada pasiskelbia) ir nelyginkite su kitais savo sūnaus.

Antra Jums iš tiesų rūpi Jūsų sūnus ir jo mokslai, patikėkite, kad jam pačiam jo mokslai iš tikrųjų rūpi ir jis pats nori, kad jam pasisektų.

Jūs stengiatės padėti savo vaikui ir jūsų pastangos yra reikšmingos, net jeigu rezultatas ateis ne iš karto. Pripažinkite ir savo vaiko pastangas, parodykite, kad matote, kad jis bando skirti laiką, susikaupti mokslams, - net jei tai ir lieka tik pastanga. Ne visos pastangos atveda prie rezultatų, bet rezultatai be pastangų iš vis beveik nepasitaiko.

Situacija, kurioje Jūs esate iš tiesų yra sudėtinga, tačiau abejoju, jog Jums labai reikia užuojautos. Jūsų vaikas gali būti labai sunku mokytis ir dirglumas gali būti tikros vidinės kančios išraiškos. Tai reikia suprasti, tačiau dėl to nereikia pradėti vaiko gailėti. Vaikai, kurių labai gailisi, pradeda gailėtis savęs, o tai savo ruožtu veda link dar didesnio bejėgiškumo..

Jūs galite ir mokate paprašyti pagalbos – tai yra didelė stiprybė. Ir aš čia rašau įvairiausius dalykus, bet širdyje žinau, kad Jūs pasiimsite tai, kad Jums atrodys naudinga ir įgyvendinama. Jūsų sūnus irgi renkasi pats. Padėkite jam su mokslais, bet leiskite suprasti, kad atsakomybė lieka jam.

Kiekvienoje situacijoje galima matyti galima matyti šviesesnius ir tamsesnius atspalvius. Mūsų visuomenėje yra dar daug tikėjimo, kad vaikas gimsta egoistiškas ir savanaudis, tad jį reikia išauklėti, kad užaugęs būtų geru žmogumi. Bet greičiausiai yra priešingai – kiekvienas vaikas gimsta su dideliu noriu užmegzti santykį, duoti, prisidėti, atskleisti savo meistriškumą. Tad venkite kritikos – ji nereikalinga nei Jums, nei Jūsų vaikui. Kiekvienoje situacijoje yra stiprioji pusė – ji svarbesnė, ji įgalina mus keistis ir atskleisti savo įgimtą žmogišką potencialą, kuris jau pats savaime yra geras ir reikalingas.

Sėkmės Jums ir drąsos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.

Kad ekranai nepagrobtų iš mūsų vaikų, turime kai ką atminti

Televizorius, kompiuteris ir telefonas – tai geriausias daugelio vaikų laisvalaikio leidimo būdas. Vis dėlto kalbant apie šiuolaikines komunikacijos priemones, vaikams būtina nustatyti tam tikras taisykles.

Įvardijo didžiausias problemas, su kuriomis susiduria vaikus auginantys tėvai

Pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir naikinant pediatrijos skyrius sveikatos paslaugos tolsta nuo regionuose gyvenančių vaikų. Taip trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pristatydama vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2017 metų veiklos ataskaitą sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Kaip auklėti vaiką, kad jis nebijotų klysti ir mokytis iš savo klaidų

Klaidos... Kartais jos slegia, kartais – įkvepia.

Kaip kiekvienas galime padėti smurtą ar patyčias patyrusiam vaikui

Lietuvoje kas penktas vaikas yra patyręs fizinį smurtą ar tapęs seksualinės prievartos auka, kas trečias - išgyvenęs tėvų skyrybas, daugiau nei pusė mokinių patiria patyčias. Tokios traumuojančios patirtys niekur nedingsta - randai lieka visam gyvenimui.

Vaikas nori vienos knygos, o mama siūlo kitą: kaip surasti aukso vidurį

Vaikų literatūra po truputį augina savo sparnus ir bando pakilti iš suaugusiųjų literatūros šešėlio. Šių metų Vilniaus knygų mugė parodė, kad daugėja vaikų literatūros autorių, jų knygų pristatymų, renginių.

Vaikų reitingavimas trukdo mokytis geriau

Tėvų ir pedagogų nuomonės, kaip vertinti moksleivių mokymosi rezultatus, išsiskiria ir sukelia nemažai aistrų.

Kaip tėvams atpažinti, kad jų vaikas patiria patyčias, ir kaip suteikti pirmąją pagalbą

Vis dar tenka nugirsti komentarų: „Ir kiek gi galima kalbėti apie tas patyčias". Atsakymas labai paprastas, kol problema paplitusi – tol reikia apie ją kalbėti, analizuoti ir edukuoti.

Ar pirmokui tikrai reikalingas telefonas: pedagogo komentaras

Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ne vienai šeimai iškyla dilema: pirkti jam telefoną ar nepirkti? Ar tikrai jis būtinas, jei iki mokyklos automobiliu atveža tėtis, o po mokyklos saugiai pasiima mama?

Priklausomas nuo ekranų vaikas: psichologas įspėja tėvus

Išgirdus frazę „priklausomas", daugeliui mūsų prieš akis iškyla suaugusi, vienokių ar kitokių žalingų įpročių turinti persona.

Prasidėjo registracija į Vilniaus mokyklas: ar yra naujovių?

Kovo 1-ąją prasideda elektroninė registracija į sostinės mokyklas naujiems mokslo metams.

Vaikystėje pasireiškiantis nerimo sutrikimas: kaip jį atpažinti ir padėti vaikui

Pirmą klasę lankanti mergaitė mokykloje beveik nekalba – nei su vaikais, nei su mokytoja. Kaip pagelbėti vaikui, pataria psichologė Živilė Kraujalė.