Mano vaikas visiškai nenori mokytis

 (2)
Redakcija gavo susirūpinusios mamos klausimą apie savo devynmetį sūnų. Kaip paskatinti berniuką mokytis ir siekti užsibrėžtų tikslų, kai jis to akivaizdžiai nenori?
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Aldona klausia:

„Mano vaikui devyneri metai, ir jam sunkiai sekasi mokslai. Jis sunkiai susikaupia, yra dirglus ir piktas. Kaip skatinti jį mokytis, nes jis visai to nenori?

Atsako Gabija Jurgelytė, Individualiosios psichologijos institutas (www.ipi.lt).

Miela, Aldona,

Jūsų rūpestis yra labai suprantamas ir turbūt gerai pažįstamas daugeliui tėvų. Jeigu manome, kad pagrindinis vaikų darbas yra mokytis, tai jų nesėkmės šioje srityje kelia nemenką nerimą. Nerimą, kuriame gali slėptis ir baimė dėl vaiko ateities, jo sugebėjimais atliepti realaus pasaulio iššūkius, ir abejonės savimi bei savo sugebėjimais būti tinkamais tėvais. Šis jausmas gali sukaustyti ir užsukti baimės-nesėkmės-baimės ratą, bet taip pat gali ir išjudinti – atveriant naujus būdus būti bei veikti. Tai, jog Jūs ieškote patarimo, man signalizuoja apie tai, kad esate nusiteikusi antrajam.

Kiekvienas vaikas turi įgimtą potencialą ir poreikį jį atskleisti. Kiekvienas vaikas nori mokytis, išbandyti savo sugebėjimus, praplėsti galimybių ribas. Prisiminkite, kaip Jūsų sūnus pradėjo vaikščioti, pradėjo kalbėti, gal parašyti pirmas raides – prisiminkite tuos momentus, kai mokytis jam buvo nuotykis. Kai nuotykiams jis turėjo drąsos.

Tačiau kažkuriuo momentu įvyko tai, kas nutinka dažnai – jis patyrė nesėkmę ir ši nesėkmė jį nudrąsino. Greičiausiai prisidėjo ir aplinka - mokytojai, bendraklasiai, galbūt ir Jūs. Tai neįvyko iš karto, greičiausiai kartojosi, iš pradžių jis dėjo pastangas, tačiau pastangos nedavė rezultato, aplinka prarado tikėjimą juo, jis prarado tikėjimą savimi. Sunkumai susikaupti, dirglumas ir pyktis – jau yra pasekmė. Vaikas jaučiasi tarsi nesugebėtų atitikti tų reikalavimų, kuriuos kelia aplinka ir tai yra labai sunkus išgyvenimas. Galbūt ir Jūs tai pažįstate ir kartais susiduriate su jausmu tarsi visi lengvai susitvarkytų su tuo, kas Jums kelia didžiausius sunkumus. Tarsi kiti sugeba tai, ko Jūs nesugebate. Šis pasilyginimas, dažnai ištinka tiek vaikus, tiek suaugusiuosius, ir veda į menkavertiškumo jausmus, kurie savo ruožtu mus dar labiau nudrąsina.

Žinoma visa tai tik mano spėjimas, viskas galėjo būti ir kitaip, tačiau visgi jeigu galėjo būti ir taip ką daryti, kaip susigrąžinti drąsą?

Pirma, nelyginkite savęs su kitais (Facebook'as nėra realybės atspindys, niekas iš tikrųjų taip negyvena, tiesiog apie nesėkmes retai kada pasiskelbia) ir nelyginkite su kitais savo sūnaus.

Antra Jums iš tiesų rūpi Jūsų sūnus ir jo mokslai, patikėkite, kad jam pačiam jo mokslai iš tikrųjų rūpi ir jis pats nori, kad jam pasisektų.

Jūs stengiatės padėti savo vaikui ir jūsų pastangos yra reikšmingos, net jeigu rezultatas ateis ne iš karto. Pripažinkite ir savo vaiko pastangas, parodykite, kad matote, kad jis bando skirti laiką, susikaupti mokslams, - net jei tai ir lieka tik pastanga. Ne visos pastangos atveda prie rezultatų, bet rezultatai be pastangų iš vis beveik nepasitaiko.

Situacija, kurioje Jūs esate iš tiesų yra sudėtinga, tačiau abejoju, jog Jums labai reikia užuojautos. Jūsų vaikas gali būti labai sunku mokytis ir dirglumas gali būti tikros vidinės kančios išraiškos. Tai reikia suprasti, tačiau dėl to nereikia pradėti vaiko gailėti. Vaikai, kurių labai gailisi, pradeda gailėtis savęs, o tai savo ruožtu veda link dar didesnio bejėgiškumo..

Jūs galite ir mokate paprašyti pagalbos – tai yra didelė stiprybė. Ir aš čia rašau įvairiausius dalykus, bet širdyje žinau, kad Jūs pasiimsite tai, kad Jums atrodys naudinga ir įgyvendinama. Jūsų sūnus irgi renkasi pats. Padėkite jam su mokslais, bet leiskite suprasti, kad atsakomybė lieka jam.

Kiekvienoje situacijoje galima matyti galima matyti šviesesnius ir tamsesnius atspalvius. Mūsų visuomenėje yra dar daug tikėjimo, kad vaikas gimsta egoistiškas ir savanaudis, tad jį reikia išauklėti, kad užaugęs būtų geru žmogumi. Bet greičiausiai yra priešingai – kiekvienas vaikas gimsta su dideliu noriu užmegzti santykį, duoti, prisidėti, atskleisti savo meistriškumą. Tad venkite kritikos – ji nereikalinga nei Jums, nei Jūsų vaikui. Kiekvienoje situacijoje yra stiprioji pusė – ji svarbesnė, ji įgalina mus keistis ir atskleisti savo įgimtą žmogišką potencialą, kuris jau pats savaime yra geras ir reikalingas.

Sėkmės Jums ir drąsos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Ko galime pasimokyti iš islandų ugdydami vaikus

Kai kalba pakrypsta apie vaikų ugdymą, dažnai pasitelkiamas Šiaurės Europos šalių pavyzdys.

Suaugusiųjų pagalba vaikui, kuriant santykius su draugais

Straipsnio autorė, visapusiško ugdymo mokyklos "Sokratus" psichologė Ramunė Narkevičiūtė, apžvelgia suaugusiųjų pagalbą vaikui, kuriant santykius su draugais pradinėse klasėse.

Neformalaus vaikų švietimo krepšelio naujienos: į būrelius galės ateiti daugiau vaikų

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad nuo sausio mėnesio skyrus papildomų lėšų neformaliojo švietimo krepšeliui, daugiau vaikų galės ateiti į būrelius.

Patarimai, kaip su vaiku kalbėtis apie narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento paruošta informacija tėvams, kaip apie narkotikus kalbėti su vaikais.

Įspūdžiai po vizito Islandijos mokyklose: ko galėtume pasimokyti (1)

„Vaikystės sodo“ psichologė Kotryna Lapinskė lankėsi Islandijos mokyklose ir sutiko pasidalinti savo įspūdžiais apie šios šalies mokytojų darbą su nepaklusniu vaikų elgesiu.

Visi vaikai skirtingi: 9 žingsniai, kaip mokyti priešmokyklinuką

Kalbėdami apie šiuolaikinį švietimą ekspertai išskiria būtinybę atsižvelgti į skirtingus kiekvieno vaiko ugdymo poreikius, asmenybę, mokymosi stilių ir kitas aplinkybes.

Rasa: visa šeima laukėme gimstant mažylio, bet...

Persileidimą patyrusi moteris klausia specialisto patarimo, kaip apie nelaimingą įvykį pranešti sūnui, kuris labai laukė gimstant broliuko ar sesutės.

Iki kokio amžiaus vaikai tiki Kalėdų seneliu: psichologės komentaras (4)

Toks laikas anksčiau ar vėliau ateina: kad ir kaip norėtume tikėti pasakomis ir stebuklais, vieną dieną suprantame, kad Kalėdų stebuklą po egle sukuria ne mistinio senelio, o tėčio ir mamos rankos. Kaip reaguoti tėvams, kurių vaikas ima abejoti Kalėdų senelio egzistavimu? Pasidalinti savo mintimis ir patarimais paprašėme psichologės.

Vaikas nenori mokytis: ką svarbu žinoti tėvams

Trijų vaikų mama sunerimusi dėl vyriausios dukters elgesio. Moteriai atrodo, kad aštuonmetė kelia daugiausia rūpesčių.

Psichologė – apie tėvų klaidas, kurias darome išleidę vaiką į mokyklą (2)

Pirmoką sūnų auginanti mama klausia specialistės patarimo, kaip motyvuoti vaiką mokytis. Mamai atrodo, kad sūnus visiškai neklauso jos ir nedaro, ko prašomas.

Z kartos vaikus keičia alfa vaikai: kokie jų išskirtiniai bruožai (21)

„Alfa kartos vaikai nesimokys, jeigu nematys prasmės", - naująją kartą apibūdina VGTU inžinerijos licėjaus mokytoja Rūta Filončikienė.

Vaikų kūrybiškumo lavinimas - darbas ir tėvams, ir pedagogams

Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji? Ne pienininius dantukus ar pirmas garbanas, bet tą vaikišką gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi (10)

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Vienišo ir draugų nemėgstamo vaiko drama: psichologės patarimai (6)

Vaikas nedrąsus. Darželyje daugiausiai tyli. Mokykloje neturi draugų. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius, kad jis nesijaustų vienišas ir atstumtas? Sulaukę štai tokių skaitytojų klausimų, perdavėme juos psichologei.

Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo? (1)

Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.