Švietimo ekspertai: matematiką reikia ne kalti, o mokytis jos moderniais metodais

Tradicinės matematikos pamokos nebetinka šiuolaikiniams vaikams, teigia specialistai. Kai didžiąją dalį darbo už mus gali atlikti kompiuteriai, o beveik visą informaciją galima rasti internete, svarbiausiais gebėjimais tampa ne mintinai išmoktos formulės, o mokėjimas suprasti dalyko esmę, ją išdėstyti ir spręsti problemas bendradarbiaujant su kitais komandos nariais.
© Organizatorių archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Būtent tokius vaikų gebėjimus lavina Didžiosios Britanijos mokyklos, pradinių klasių mokinius matematikos mokančios pagal sparčiai pasaulyje populiarėjančią „Oxford University Press" matematikos mokymo metodiką „Numicon".

Plinta ir Lietuvoje

Pamilti matematiką ir su malonumu lavinti savo matematinį mąstymą jau gali ir vaikai penkiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Alytuje, kur vyksta savarankiškos „Numicon" metodika paremtos matematikos pamokos.

Šis naujas matematikos mokymosi būdas ateina ir į Lietuvos mokyklas bei darželius – „Numicon" metodikos kursus ką tik baigė ir pirmosios mokytojų grupės, o įgytas žinias jie parsiveš ir galės pritaikyti visoje Lietuvoje, ir tai, pasak švietimo specialistų, turėtų palengvinti matematikos mokymąsi daugeliui vaikų, kuriems šiuo metu matematikos pamokos yra tapusios kančia.

„Ši metodikos kūrimas prasidėjo atliekant mokinių tyrimą, kuriuo buvo siekiama nustatyti, kodėl tokiam dideliam vaikų skaičiui blogai sekasi aritmetika, nors kitus dalykus jie mokosi puikiai", – pasakoja mokytoja Monika Sadauskienė, viena pirmųjų Lietuvoje pradėjusi mokyti vaikus pagal „Numicon" metodiką vaikų intelekto lavinimo mokykloje „Menar akademija".

Švietimo ekspertai: matematiką reikia ne kalti, o mokytis jos moderniais metodais
© Organizatorių archyvas

Tyrėjai atrado sprendimą ir sukūrė specialias spalvotas formas, kurios kaip vizualinė pagalba padeda 4-11 metų vaikams geriau suvokti matematiką, bei jos paskirtį. Ir tai davė puikių rezultatų, kuriuos pagrindžia moksliniai tyrimai.

Kokius gebėjimus lavinti svarbiausia

Švietimo ekspertė, VšĮ Mokyklų tobulinimo centro steigėja Eglė Pranckūnienė teigia, kad Lietuvos mokyklose vis dar pirmenybė dažnai teikiama informacijos „kalimui".

Tuo tarpu šiuolaikiniams vaikams svarbiausias yra gebėjimas mokytis. Žinių kaupimas, kai yra tiek informacijos šaltinių, jau nebėra toks aktualus.

Lietuvos mokyklose vis dar pirmenybė dažnai teikiama informacijos „kalimui". Tuo tarpu šiuolaikiniams vaikams svarbiausias yra gebėjimas mokytis. Žinių kaupimas, kai yra tiek informacijos šaltinių, jau nebėra toks aktualus.

„Vaikas turi turėti bazinių žinių pamatą, bet ne ką mažiau svarbu išmokyti vaiką mąstyti ir turimas žinias pritaikyti praktiškai", – teigia E. Pranckūnienė.

Mokykla, anot E. Pranckūnienės, taip pat turi būti socializacijos vieta. Mūsų dienomis vis dažniau tenka bendrauti ir bendradarbiauti su žmonėmis iš viso pasaulio, tad gebėjimas rasti bendrą kalbą, nepaisant skirtumų, tampa labai svarbus.

Matematika be formulių

M. Sadauskienė, dirbusi mokytoja ir įprastoje mokykloje, pastebi, kad mokiniai, kurie puikiai sprendžia standartinius uždavinius, susidūrę su kitokiomis sąlygomis nebemoka pritaikyti turimų žinių.

„Mokantis matematikos mokykloje vaikams dažniausiai liepiama mintinai išmokti daugybos lentelę ir įvairias formules, nepaaiškinant, kaip šios formulės atsiranda ir kodėl būtent jos yra taikomos. Ne veltui daugeliui vaikų matematika tampa viena sunkiausių ir nemėgstamiausių pamokų, nes jie nesupranta matematikos esmės", – sako specialistė.

Ji pastebi, jog nemažai daliai vaikų sunkiai sekasi suprasti abstrakčias sąvokas, kurių matematikoje gausu. Taip pat neretai vaikai praranda motyvaciją mokytis, jei jiems nepavyksta išspręsti uždavinių taip greitai, kaip bendraklasiams, o vaikai nėra skatinami bendradarbiauti.

Mokymasis neįsitempus

Kuo ši naujoji „Numicon" metodika skiriasi nuo tradicinio matematikos mokymosi? Pirmiausia, čia nėra abstrakčių sąvokų, visko mokomasi per pojūčius.

„Vaikams, ypač mažesniems, labai sunku galvoti apie abstrakčias skaičių idėjas ir veiksmus su jais, todėl dažnai vaikus skaičiuoti intuityviai mokome lenkdami rankų pirštus. Kad vaikai lengviau suprastų skaičius bei aritmetinius veiksmus naudojamos specialios priemonės – spalvotos formos – kurios padeda matyti bei paliesti aritmetinio veiksmo rezultatą", – pasakoja M. Sadauskienė.

Vaikai uždavinius sprendžia ne sąsiuviniuose, bet stato įvairias konstrukcijas, dėlioja mozaikas, piešia figūras, sveria ir matuoja įvairius daiktus. Taip praktiškai ir kūrybiškai vaikai įgyja aritmetikos, geometrijos ir statistikos pagrindus bei išmoksta matematikos žinias taikyti praktiškai, dažnai net nejausdami, kad mokosi.

Švietimo ekspertai: matematiką reikia ne kalti, o mokytis jos moderniais metodais
© Organizatorių archyvas

Ugdo bendradarbiavimą

Antras didelis skirtumas nuo įprastų matematikos pamokų mūsų mokyklose, kuriam metodikos kūrėjai skyrė didelį dėmesį, – tai siekis išmokyti vaikus savo atsakymus paaiškinti matematiniais terminais.

„Dažnai būna, kad žinome, kaip spręsti uždavinį, bet negalime to paaiškinti kitam žmogui. Ši metodika ne tik moko matematinius veiksmus atlikti, bet ir apie juos kalbėti. Kai vaikai išmoksta bendrauti naudodami matematinius terminus, jie išmoksta ir mąstyti, pasitelkdami matematines sąvokas, todėl ateityje jie gali savo sprendimus ir nuomonę be vargo pagrįsti", – teigia mokytoja.

Šiuolaikinėse matematikos pamokose vaikai skatinami dirbti grupėse ir kartu ieškoti atsakymų. Diskutuodami, kaip reiktų išspręsti uždavinius, jie ne tik randa atsakymus, bet ir išmoksta argumentuoti bei bendradarbiauti.

Šiuolaikinėse matematikos pamokose vaikai skatinami dirbti grupėse ir kartu ieškoti atsakymų. Diskutuodami, kaip reiktų išspręsti uždavinius, jie ne tik randa atsakymus, bet ir išmoksta argumentuoti bei bendradarbiauti.

„Jei kas nors nesupranta sprendimo, jam pirmiausia paaiškinti bando ne mokytoja, bet grupės draugai. Pasakodami apie savo sprendimą jie mokosi argumentuoti ir dar geriau įtvirtina įgytas naujas žinias. Tokiu būdu mokomasi bendradarbiauti ir visi vaikai būna įsitraukę", – patirtimi dalijasi M. Sadauskienė.

Švietimo ekspertė E. Pranckūnienė taip pat pastebi, kad tose šalyse, kur švietimo sistemos yra vienos geriausių pasaulyje, vaikai neskatinami konkuruoti: „Mūsų siekis taip pat turėtų būti ne pralenkti Estiją, o suteikti kiekvienam vaikui geriausią įmanomą išsilavinimą".

Švietimo ekspertai: matematiką reikia ne kalti, o mokytis jos moderniais metodais
© Organizatorių archyvas

Ko galime pasimokyti iš kitų valstybių?

„Neseniai grįžau iš stažuočių Suomijoje ir Estijoje. Jei pažiūrėsime į šių šalių švietimo dokumentus, pamatysime, kad kalbame ta pačia kalba, tik skirtumas tas, kad pas juos parašytos idėjos jau yra įgyvendintos. Galbūt mums reikėtų daryti mažiau, bet nuosekliai keliauti link tikslų. Ką užsibrėžiame teorijoje, turime įgyvendinti praktikoje. Jei to nepadarome, žmonės nustoja tikėti pokyčiais ir nebereaguoja į naujoves, nes mano, kad po kurio laiko sistema vėl pasikeis", – teigia E. Pranckūnienė.

„Numicon" metodiką į Lietuvą atvežusi „Menar akademijos" vadovė Vaida Zibalytė pateikė Didžiosios Britanijos pavyzdį, kurioje 2015 m. buvo keičiamos mokymų programos.

Pirmiausia britai sumažino temų skaičių ir pabrėžė stiprių matematinių pagrindų ugdymo svarbą. Britų mokyklose, kurias vaikai pradeda lankyti nuo 4 metų, orientuojamasi į įgūdžius, kuriuos vaikai galės naudoti ir baigę mokyklą. Daugiau dėmesio skiriama gebėjimui kalbėti matematine kalba bei pagrįsti uždavinių sprendimus.

„Šiandien, kai informacijos gausu, labai svarbu ne tik atsirinkti, kokių žinių reikia, bet ir mokėti jas panaudoti. Tokia kryptimi juda daugelio šalių švietimo sistemos. Gerai, kad ir Lietuvoje galima mokytis pagal naujausias pasaulines tendencijas. Tikiu, kad mūsų vaikai užaugę galės darbo rinkoje lygiavertiškai bendradarbiauti su tais pačiais britais ar kitų šalių specialistais", – teigia V. Zibalytė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Informatikos mokysis vaikai nuo pirmos klasės

Šiais metais 10 mokyklų pirmokai dalyvavo projekte „Informatika pradiniame ugdyme", kitais mokslo metais naujovė bus išbandoma dar 90 mokyklų.

Švietimo ekspertai: matematiką reikia ne kalti, o mokytis jos moderniais metodais

Tradicinės matematikos pamokos nebetinka šiuolaikiniams vaikams, teigia specialistai. Kai didžiąją dalį darbo už mus gali atlikti kompiuteriai, o beveik visą informaciją galima rasti internete, svarbiausiais gebėjimais tampa ne mintinai išmoktos formulės, o mokėjimas suprasti dalyko esmę, ją išdėstyti ir spręsti problemas bendradarbiaujant su kitais komandos nariais.

Psichologė: kas geriau vaikui vasarą – stovykla ar močiutė kaime (4)

Prasidėjus vasarai, aplink mirgėte mirga įvairiausių pasiūlymų vaikams rinktis stovyklas: ir pradinukams, ir paaugliams. Ar iš tiesų jos yra geriau, negu poilsis kaime pas močiutę? Ką daryti, jei vaikas sako nenorįs važiuoti į stovyklą?

Didžiulės permainos darželių ir mokyklų valgyklose: kas keičiasi iš esmės

Sveika mityba – iššūkis ne tik šeimoms, bet ir mokymo įstaigoms. Nuo sovietmečio įsigalėję prasti mitybos įpročiai, remiantis vien kalorijomis ir trimis maistinėmis medžiagomis – baltymais, riebalais ir angliavandeniais – nuvedė viešąjį maitinimą į aklavietę.

Psichologė Asta Blandė: „Kaip elgtumėtės, jei kažkas jums iš rankų išplėštų telefoną?"

Prasidėjo vasara, baigėsi pamokos, o atostogauti dar neišvykę tėvai paliks savo atžalas karaliauti namuose ir su draugais kieme.

Vaikystė tarp ekranų: nerimą keliantys naujausi tyrimai ir esminiai patarimai tėvams

Garsi klinikinės vaikų psichologijos specialistė, dr. Elizabeth Kilbey teikia pagalbą šimtams vaikų bei jų šeimos narių ir pastebi, kad vaikų „ekranų manija" – labiausiai aptariama šiuolaikinio vaikų auklėjimo tema.

Knygą vaikams apie Žygimantą Augustą parašę autoriai: didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jis tapo būdamas vos 9 metų

Žygimantas Augustas – vienas garsiausių Lietuvos valdovų, apie kurio galią ir valdymo laikotarpį kuriamos legendos, tačiau apie jo vaikystę ir ankstyvą pakėlimą į didžiuosius kunigaikščius beveik nekalbama.

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.

Vaikas pirmokas, o į mokyklą eiti jau nebenori: psichologės komentaras (1)

Panašią situaciją yra patyrusios daugelis šeimų. Vieną dieną vaikas pareiškia, kad nenori eiti į mokyklą.

Vasaros galvosūkis tėvams – vaikų atostogos

Galvosūkis, neretai virstantis galvosopiu... Vaikų vasaros atostogos trunka kur kas ilgiau, nei dirbančių tėvų, tad klausimas, kaip užimti vaikus vasaros atostogų metu, vis dar labai aktualus.

Tėvai nepritaria, kad į mokyklą visi vaikai pradėtų eiti 6 metų (1)

Pasisakantieji už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, taria „ne" privalomam mokyklos pradžios ankstinimui ir renka parašus po peticija, kurią inicijavo Vaiko psichologijos centras.

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.