Trys didžiausios klaidos mokant vaikus plaukti

 (1)
Kad visi šeimos nariai vasarą prie vandens telkinių būtų saugūs, būtina užtikrinti, kad vaikai mokėtų elgtis prie vandens.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Šiltėjantys orai praneša apie artėjančią vasarą, kai vėl leisime laisvalaikį prie vandens telkinių. Netikėtas paslydimas, užspringimas, staigus panėrimas – visa tai net kelių nesiekiančiame vandens telkinyje gali baigtis nelaime. Todėl vaikus reikėtų mokyti plaukti nuo mažens ir tai daryti taisyklingai, su plaukimo specialisto priežiūra.

Trys didžiausios klaidos mokant vaikus plaukti
Trenerė Milda Šeibokaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

Milda Šeibokaitė, patyrusi Kauno „Girstučio" baseino plaukimo trenerė, įvardija tris itin dažnai pasitaikančias mokymo plaukti klaidas, kurių atsakingi tėvai turėtų vengti.

Mokoma be profesionalų pagalbos

Lietuvos plaukimo federacija (LPF) yra nustačiusi neformalius mokėjimo plaukti standartus – 400 metrų distanciją nuplaukti be sustojimo arba 30 minučių plūduriuoti vandenyje. Būtent šie kriterijai parodo, kad žmogus yra įvaldęs taisyklingus plaukimo įgūdžius, kurie leidžia vandenyje išbūti pakankamai ilgai.

Visgi patys tėvai, nors dažnai nepasiekia nustatytų kriterijų, savarankiškai moko mažuosius plaukimo judesių ir tai daro atviruose vandens telkiniuose, netinkamos temperatūros vandenyje. Nenuostabu, kad taip išauga ištisos kartos žmonių, turinčių labai prastus plaukimo įgūdžius arba stiprią vandens baimę.

„Vaikai turi būti mokomi profesionalo, kuris mato visumą – plaukimo judesius, laikyseną, taisyklingą kvėpavimą. Jau suformuotus netaisyklingus plaukimo įgūdžius yra daug sunkiau pakeisti. Taip pat labai svarbu pradmenis įgyti baseine, kuriame yra tinkama temperatūra, lygus dugnas, skaidrus vanduo, tad ir vaikas čia jausis saugiau", – sako M. Šeibokaitė.

Siekiant, kad kuo daugiau vaikų įgytų taisyklingus plaukimo pradmenis, Lietuvos plaukimo federacija (LPF) jau šeštus metus organizuoja nemokamą sertifikuotą mokymo plaukti programą pradinių klasių mokiniams. Jos metu, bendradarbiaujant su mokyklomis, dalis kūno kultūros pamokų yra skiriama plaukimo pratyboms. Programą remia Kūno kultūros ir sporto departamentas bei Švietimo ir mokslo ministerija.

LPF specialistų patirtis rodo, kad vidutiniškai 18 pamokų užtenka, norint, kad pradinukai įgytų pagrindinius plaukimo pagrindus – apsiprastų su vandens aplinka, nejaustų baimės pasinerti po vandeniu, atsimerkti, nebijotų vandens, gebėtų plūduriuoti, kontroliuoti kvėpavimą ir galėtų nuplaukti 25 metrų.

Vanduo vaikams pristatomas kaip baubas

M. Šeibokaitės teigimu, dažniausiai tiek vaikai, tiek suaugusieji apie buvimą vandenyje žino tik tiek, kad jame gali nuskęsti, bet nežino, kodėl. Todėl daugiau dėmesio turėtų būti skiriama aiškinimui, dėl ko neleidžiama bristi giliai į vandenį. Vienas iš paprastų atsakymų galėtų būti: „Todėl, kad tu dar nemoki saugiai judėti vandenyje". O tuomet – mokyti plaukti.

Turbūt puikiai visiems pažįstama situacija – vaikui jau nuo mažų dienų sakoma, kad vanduo yra baubas. Nors tėvai taip tikisi užtikrinti, kad mažieji nesiartins prie vandens, iš tikrųjų taip jie daro meškos paslaugą ir sukelia vandens baimę, kurią vėliau nugalėti gali būti labai sunku.
Plaukimo trenerė Milda ŠEIBOKAITĖ

„Turbūt puikiai visiems pažįstama situacija – vaikui jau nuo mažų dienų sakoma, kad vanduo yra baubas. Nors tėvai taip tikisi užtikrinti, kad mažieji nesiartins prie vandens, iš tikrųjų taip jie daro meškos paslaugą ir sukelia vandens baimę, kurią vėliau nugalėti gali būti labai sunku. Nenuostabu, kad prigąsdinti mažieji ateina į baseiną labai nedrąsiai, o plaukimo treneriui – vaikui nepažįstamam žmogui – tenka labai ilgai įtikinėti, kad vanduo jo nenuskriaus, tik svarbu mokėti saugiai elgtis", – sako M. Šeibokaitė.

Trenerė pastebi, kad dažnai mažyliams bet koks lašelis nukritęs ant veido sukelia didelį stresą, o tėvai dar ir sustiprina tą baimę, pavyzdžiui, trinkdami jų galvas sausu rankšluosčiu – kad tik joks purslelis neužtikštų. Būtent dėl to pirmosios plaukimo pamokos prasideda nuo paprastų apsipylimų vandeniu, pratinimosi prie vandens.

Ji atkreipia dėmesį, kad mokydami plaukti tėvai dažnai naudoja visiškai nereikalingas pripučiamas priemones – liemenes. Apmūturiuotas pripučiamomis liemenėmis ir ratais vaikas mokomas tingėti vandenyje, atlieka padrikus judesius, nejaučia savo kūno. Tėvai yra ramūs, nes vaikutis labai gražiai plūduriuoja paviršiuje, tačiau jokie įgūdžiai nelavinami.

Vaikai pradedami mokyti plaukti per vėlai

Plaukimo trenerės teigimu, žmonės apskritai linkę nuvertinti mokėjimo plaukti svarbą, ypač jeigu jų gyvenamojoje aplinkoje nėra atvirų vandens telkinių. Visgi net ir gyvenantys atokiau nuo ežerų ar upių žmonės nėra apsaugoti nuo skendimo pavojaus – pavyzdžiui, persikėlus į kitą miestą ar išvažiavus poilsiauti. Vanduo taip pat yra fizinės ir emocinės sveikatos stiprinimo priemonė. Todėl į mokymąsi plaukti jokiu būdu negalima numoti ranka.

„Vanduo yra natūrali gamtos stichija – juk dar mamos pilve vaikelis plūduriuoja. Tačiau kaip ir bet kuris refleksas, taip ir plūduriavimas, nelavinamas silpnėja. Todėl jau nuo kūdikystės svarbu mažylį plukdyti, neatpratinti nuo vandens, o vaikui pradėjus eiti į mokyklą, pradėti jį mokyti plaukti", – primena M. Šeibokaitė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Visi vaikai skirtingi: 9 žingsniai, kaip mokyti priešmokyklinuką

Kalbėdami apie šiuolaikinį švietimą ekspertai išskiria būtinybę atsižvelgti į skirtingus kiekvieno vaiko ugdymo poreikius, asmenybę, mokymosi stilių ir kitas aplinkybes.

Rasa: visa šeima laukėme gimstant mažylio, bet...

Persileidimą patyrusi moteris klausia specialisto patarimo, kaip apie nelaimingą įvykį pranešti sūnui, kuris labai laukė gimstant broliuko ar sesutės.

Iki kokio amžiaus vaikai tiki Kalėdų seneliu: psichologės komentaras (4)

Toks laikas anksčiau ar vėliau ateina: kad ir kaip norėtume tikėti pasakomis ir stebuklais, vieną dieną suprantame, kad Kalėdų stebuklą po egle sukuria ne mistinio senelio, o tėčio ir mamos rankos. Kaip reaguoti tėvams, kurių vaikas ima abejoti Kalėdų senelio egzistavimu? Pasidalinti savo mintimis ir patarimais paprašėme psichologės.

Vaikas nenori mokytis: ką svarbu žinoti tėvams

Trijų vaikų mama sunerimusi dėl vyriausios dukters elgesio. Moteriai atrodo, kad aštuonmetė kelia daugiausia rūpesčių.

Psichologė – apie tėvų klaidas, kurias darome išleidę vaiką į mokyklą (2)

Pirmoką sūnų auginanti mama klausia specialistės patarimo, kaip motyvuoti vaiką mokytis. Mamai atrodo, kad sūnus visiškai neklauso jos ir nedaro, ko prašomas.

Z kartos vaikus keičia alfa vaikai: kokie jų išskirtiniai bruožai (21)

„Alfa kartos vaikai nesimokys, jeigu nematys prasmės", - naująją kartą apibūdina VGTU inžinerijos licėjaus mokytoja Rūta Filončikienė.

Vaikų kūrybiškumo lavinimas - darbas ir tėvams, ir pedagogams

Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji? Ne pienininius dantukus ar pirmas garbanas, bet tą vaikišką gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi (10)

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Vienišo ir draugų nemėgstamo vaiko drama: psichologės patarimai (6)

Vaikas nedrąsus. Darželyje daugiausiai tyli. Mokykloje neturi draugų. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius, kad jis nesijaustų vienišas ir atstumtas? Sulaukę štai tokių skaitytojų klausimų, perdavėme juos psichologei.

Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo? (1)

Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.

KOMENTARAS. Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: prieš ankstinant mokymąsi kviečiu labai gerai pagalvoti (17)

Psichologijos mokslų daktarė, LEU lektorė, VšĮ Vaiko psichologijos centras psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė parengė komentarą apie planus ateityje ankstinti formalųjį mokymąsi mokykloje, kuriame kelia visoms vaikus auginančioms šeimoms aktualius klausimus.

25 klausimai, kuriuos verta užduoti vaikui

Labai dažnai paklaustas, kaip sekėsi mokykloje, vaikas standartiškai atsako – gerai, normaliai. Kaip sužinoti daugiau ir prakalbinti nekalbią atžalą?

Eksperimentas: kas nutinka, kai tėvai vaikams neduoda telefono ir kompiuterio

Kviečiame atlikti eksperimentą: šeimoje paskelbti „savaitę be ekranų (arba be telefonų)“. Jeigu abejojate, ar pavyks, pradėkite nuo mažiau - lai būna artimiausias savaitgalis visoje šeimoje be ekranų.

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.