Trys didžiausios klaidos mokant vaikus plaukti

 (1)
Kad visi šeimos nariai vasarą prie vandens telkinių būtų saugūs, būtina užtikrinti, kad vaikai mokėtų elgtis prie vandens.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Šiltėjantys orai praneša apie artėjančią vasarą, kai vėl leisime laisvalaikį prie vandens telkinių. Netikėtas paslydimas, užspringimas, staigus panėrimas – visa tai net kelių nesiekiančiame vandens telkinyje gali baigtis nelaime. Todėl vaikus reikėtų mokyti plaukti nuo mažens ir tai daryti taisyklingai, su plaukimo specialisto priežiūra.

Trys didžiausios klaidos mokant vaikus plaukti
Trenerė Milda Šeibokaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

Milda Šeibokaitė, patyrusi Kauno „Girstučio" baseino plaukimo trenerė, įvardija tris itin dažnai pasitaikančias mokymo plaukti klaidas, kurių atsakingi tėvai turėtų vengti.

Mokoma be profesionalų pagalbos

Lietuvos plaukimo federacija (LPF) yra nustačiusi neformalius mokėjimo plaukti standartus – 400 metrų distanciją nuplaukti be sustojimo arba 30 minučių plūduriuoti vandenyje. Būtent šie kriterijai parodo, kad žmogus yra įvaldęs taisyklingus plaukimo įgūdžius, kurie leidžia vandenyje išbūti pakankamai ilgai.

Visgi patys tėvai, nors dažnai nepasiekia nustatytų kriterijų, savarankiškai moko mažuosius plaukimo judesių ir tai daro atviruose vandens telkiniuose, netinkamos temperatūros vandenyje. Nenuostabu, kad taip išauga ištisos kartos žmonių, turinčių labai prastus plaukimo įgūdžius arba stiprią vandens baimę.

„Vaikai turi būti mokomi profesionalo, kuris mato visumą – plaukimo judesius, laikyseną, taisyklingą kvėpavimą. Jau suformuotus netaisyklingus plaukimo įgūdžius yra daug sunkiau pakeisti. Taip pat labai svarbu pradmenis įgyti baseine, kuriame yra tinkama temperatūra, lygus dugnas, skaidrus vanduo, tad ir vaikas čia jausis saugiau", – sako M. Šeibokaitė.

Siekiant, kad kuo daugiau vaikų įgytų taisyklingus plaukimo pradmenis, Lietuvos plaukimo federacija (LPF) jau šeštus metus organizuoja nemokamą sertifikuotą mokymo plaukti programą pradinių klasių mokiniams. Jos metu, bendradarbiaujant su mokyklomis, dalis kūno kultūros pamokų yra skiriama plaukimo pratyboms. Programą remia Kūno kultūros ir sporto departamentas bei Švietimo ir mokslo ministerija.

LPF specialistų patirtis rodo, kad vidutiniškai 18 pamokų užtenka, norint, kad pradinukai įgytų pagrindinius plaukimo pagrindus – apsiprastų su vandens aplinka, nejaustų baimės pasinerti po vandeniu, atsimerkti, nebijotų vandens, gebėtų plūduriuoti, kontroliuoti kvėpavimą ir galėtų nuplaukti 25 metrų.

Vanduo vaikams pristatomas kaip baubas

M. Šeibokaitės teigimu, dažniausiai tiek vaikai, tiek suaugusieji apie buvimą vandenyje žino tik tiek, kad jame gali nuskęsti, bet nežino, kodėl. Todėl daugiau dėmesio turėtų būti skiriama aiškinimui, dėl ko neleidžiama bristi giliai į vandenį. Vienas iš paprastų atsakymų galėtų būti: „Todėl, kad tu dar nemoki saugiai judėti vandenyje". O tuomet – mokyti plaukti.

Turbūt puikiai visiems pažįstama situacija – vaikui jau nuo mažų dienų sakoma, kad vanduo yra baubas. Nors tėvai taip tikisi užtikrinti, kad mažieji nesiartins prie vandens, iš tikrųjų taip jie daro meškos paslaugą ir sukelia vandens baimę, kurią vėliau nugalėti gali būti labai sunku.
Plaukimo trenerė Milda ŠEIBOKAITĖ

„Turbūt puikiai visiems pažįstama situacija – vaikui jau nuo mažų dienų sakoma, kad vanduo yra baubas. Nors tėvai taip tikisi užtikrinti, kad mažieji nesiartins prie vandens, iš tikrųjų taip jie daro meškos paslaugą ir sukelia vandens baimę, kurią vėliau nugalėti gali būti labai sunku. Nenuostabu, kad prigąsdinti mažieji ateina į baseiną labai nedrąsiai, o plaukimo treneriui – vaikui nepažįstamam žmogui – tenka labai ilgai įtikinėti, kad vanduo jo nenuskriaus, tik svarbu mokėti saugiai elgtis", – sako M. Šeibokaitė.

Trenerė pastebi, kad dažnai mažyliams bet koks lašelis nukritęs ant veido sukelia didelį stresą, o tėvai dar ir sustiprina tą baimę, pavyzdžiui, trinkdami jų galvas sausu rankšluosčiu – kad tik joks purslelis neužtikštų. Būtent dėl to pirmosios plaukimo pamokos prasideda nuo paprastų apsipylimų vandeniu, pratinimosi prie vandens.

Ji atkreipia dėmesį, kad mokydami plaukti tėvai dažnai naudoja visiškai nereikalingas pripučiamas priemones – liemenes. Apmūturiuotas pripučiamomis liemenėmis ir ratais vaikas mokomas tingėti vandenyje, atlieka padrikus judesius, nejaučia savo kūno. Tėvai yra ramūs, nes vaikutis labai gražiai plūduriuoja paviršiuje, tačiau jokie įgūdžiai nelavinami.

Vaikai pradedami mokyti plaukti per vėlai

Plaukimo trenerės teigimu, žmonės apskritai linkę nuvertinti mokėjimo plaukti svarbą, ypač jeigu jų gyvenamojoje aplinkoje nėra atvirų vandens telkinių. Visgi net ir gyvenantys atokiau nuo ežerų ar upių žmonės nėra apsaugoti nuo skendimo pavojaus – pavyzdžiui, persikėlus į kitą miestą ar išvažiavus poilsiauti. Vanduo taip pat yra fizinės ir emocinės sveikatos stiprinimo priemonė. Todėl į mokymąsi plaukti jokiu būdu negalima numoti ranka.

„Vanduo yra natūrali gamtos stichija – juk dar mamos pilve vaikelis plūduriuoja. Tačiau kaip ir bet kuris refleksas, taip ir plūduriavimas, nelavinamas silpnėja. Todėl jau nuo kūdikystės svarbu mažylį plukdyti, neatpratinti nuo vandens, o vaikui pradėjus eiti į mokyklą, pradėti jį mokyti plaukti", – primena M. Šeibokaitė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

3 dalykai, į kuriuos turi atkreipti dėmesį būsimųjų moksleivių tėvai

Baigiantis vasarai darželinukų, pradinukų ir ypač būsimųjų pirmokėlių tėvelių mintys pradeda suktis apie artėjančius mokslo metus. Apninka rūpesčiai: kaip, kur, kada įsigyti būtiniausių daiktų mokyklai. Na ir, žinoma, nepamirštamas profilaktinis vaiko sveikatos patikrinimas.

Artėjant rudeniui ragina tėvus suklusti dėl vaikų sveikatos

Kiekviena rugsėjo pirmoji ypatinga tiek tėvams, tiek jų atžaloms. Kartu tai ir rūpinimasis mokyklinėmis reikmėmis, apranga bei jaudulys prieš mokslų pradžią. Ne ką mažiau dėmesio reikėtų skirti ir moksleivių sveikatai.

Rugsėjo pirmąją daugiau tėvų galės palydėti vaikus į mokyklą

Artėjant rugsėjo pirmajai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja apie pasikeitimus naujame Darbo kodekse, pagal kuriuos šiemet daugiau tėvų galės palydėti vaikus į mokyklą pirmąją mokslo metų dieną.

5 žingsniai, kaip sutaupyti išleidžiant vaiką į mokyklą

Liko vos trys savaitės iki mokslo metų pradžios, o tai daugumai šeimų neišvengiamai reiškia pirkimo maratoną, bėgiojant tarp mokyklinių prekių lentynų.

Pratimai, kurie padeda nuraminti įsišėlusį vaiką

Kartais mūsų mažieji nenuoramos taip įsišėlsta, kad nebegali sustoti. Iš nuovargio tampa pikti ir suirzę. Kas, jei ne mama, geriausiai gali padėti savo pipirui? Kartu atlikite mankštą, kuri padės nusiraminti ir atsipalaiduoti.

9 patarimai, kaip išsirinkti geriausią mokyklinę kuprinę

Talpi ir graži. Tai svarbiausia vaikui. Mamai rūpi, kad būtų patogi ir saugotų gerą laikyseną. Tėčiui – kad nedaug kainuotų. Kas dar svarbu renkantis kuprinę?

7 patarimai tėvams, išleidžiantiems vaiką į stovyklą

Gerokai įpusėjus vasarai, tėvams gali kilti klausimas ar jų vaikas tinkamai pailsėjo?

Į mokyklą – nuo šešerių metų: specialistės įvardija slypinčius pavojus (28)

Pasigirdus siūlymams į pirmą klasę išleisti šešiamečius, šių tėveliai šiek tiek sutriko ir su didesne atida žvilgtelėjo į savo vaikus: ar jie tikrai pasiruošę mokyklai?

Žinomo tėčio laiškas: valstybine dukters mokykla nusivylėme visi (33)

Pradinio mokyklinio amžiaus dukrytę auginančio aktoriaus ir „Teatriuko“ įkūrėjo Žilvino Ramanausko mintys apie mokyklą, į kurią lygiai prieš metus jis nuvedė savo pirmagimę Salomėją.

Kaip skatinti vaikus savarankiškai spręsti iškylančias problemas

Kiekvienas suaugęs žmogus šiuolaikiniame gyvenime susiduria su problemomis. Susidurdami su kasdieniais naujais iššūkiais patiriame skirtingus išgyvenimus ir susiduriame su jų keliamomis problemomis. Ar kada susimąstėme, kaip tokius dalykus išgyvena vaikai?

Kaip ugdyti vaiko savarankiškumą

Šešerių metų vaikai paprastai keliauja į priešmokyklinę grupę, tačiau kai kurie tėvai nusprendžia, kad jiems jau laikas ir į mokyklą.

Kaip paruošti būsimą pirmoką mokyklai (3)

Kas svarbiausia ruošiant vaiką mokyklai? Raidės, skaičiai ar tai, kad būtų savarankiškas?

Ar žinome, ką iš tikrųjų valgo mokyklose mūsų vaikai?

Keliaudama po Lietuvos mokyklas Raminta Bogušienė įsitikina, kad tiek valstybinėse, tiek privačiose ugdymo įstaigose teisės aktai eina sava vaga, o praktinis gyvenimas – sava. Nors teisės aktai ir tobulinami, bet praktinis jų įgyvendinimas atsilieka.

Lietuvos psichologų sąjunga: kada tinkamiausias laikas eiti į mokyklą – 6 ar 7 metų (8)

Dabartinės švietimo politikos siekis paankstinti privalomo ugdymo pradžią kelia diskutuotinų klausimų ir visuomenei, ir švietimo pagalbos specialistams.

10 patarimų, kaip sudominti vaiką mokytis

„Visada vaikai nori mokytis ne iš to, kuris puikiai žino dalyką, bet iš to, kuris parodė vaikui, kam to dalyko žinių reikia gyvenime, kaip jas galima panaudoti“.