Trys didžiausios klaidos mokant vaikus plaukti

 (1)
Kad visi šeimos nariai vasarą prie vandens telkinių būtų saugūs, būtina užtikrinti, kad vaikai mokėtų elgtis prie vandens.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Šiltėjantys orai praneša apie artėjančią vasarą, kai vėl leisime laisvalaikį prie vandens telkinių. Netikėtas paslydimas, užspringimas, staigus panėrimas – visa tai net kelių nesiekiančiame vandens telkinyje gali baigtis nelaime. Todėl vaikus reikėtų mokyti plaukti nuo mažens ir tai daryti taisyklingai, su plaukimo specialisto priežiūra.

Trys didžiausios klaidos mokant vaikus plaukti
Trenerė Milda Šeibokaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

Milda Šeibokaitė, patyrusi Kauno „Girstučio" baseino plaukimo trenerė, įvardija tris itin dažnai pasitaikančias mokymo plaukti klaidas, kurių atsakingi tėvai turėtų vengti.

Mokoma be profesionalų pagalbos

Lietuvos plaukimo federacija (LPF) yra nustačiusi neformalius mokėjimo plaukti standartus – 400 metrų distanciją nuplaukti be sustojimo arba 30 minučių plūduriuoti vandenyje. Būtent šie kriterijai parodo, kad žmogus yra įvaldęs taisyklingus plaukimo įgūdžius, kurie leidžia vandenyje išbūti pakankamai ilgai.

Visgi patys tėvai, nors dažnai nepasiekia nustatytų kriterijų, savarankiškai moko mažuosius plaukimo judesių ir tai daro atviruose vandens telkiniuose, netinkamos temperatūros vandenyje. Nenuostabu, kad taip išauga ištisos kartos žmonių, turinčių labai prastus plaukimo įgūdžius arba stiprią vandens baimę.

„Vaikai turi būti mokomi profesionalo, kuris mato visumą – plaukimo judesius, laikyseną, taisyklingą kvėpavimą. Jau suformuotus netaisyklingus plaukimo įgūdžius yra daug sunkiau pakeisti. Taip pat labai svarbu pradmenis įgyti baseine, kuriame yra tinkama temperatūra, lygus dugnas, skaidrus vanduo, tad ir vaikas čia jausis saugiau", – sako M. Šeibokaitė.

Siekiant, kad kuo daugiau vaikų įgytų taisyklingus plaukimo pradmenis, Lietuvos plaukimo federacija (LPF) jau šeštus metus organizuoja nemokamą sertifikuotą mokymo plaukti programą pradinių klasių mokiniams. Jos metu, bendradarbiaujant su mokyklomis, dalis kūno kultūros pamokų yra skiriama plaukimo pratyboms. Programą remia Kūno kultūros ir sporto departamentas bei Švietimo ir mokslo ministerija.

LPF specialistų patirtis rodo, kad vidutiniškai 18 pamokų užtenka, norint, kad pradinukai įgytų pagrindinius plaukimo pagrindus – apsiprastų su vandens aplinka, nejaustų baimės pasinerti po vandeniu, atsimerkti, nebijotų vandens, gebėtų plūduriuoti, kontroliuoti kvėpavimą ir galėtų nuplaukti 25 metrų.

Vanduo vaikams pristatomas kaip baubas

M. Šeibokaitės teigimu, dažniausiai tiek vaikai, tiek suaugusieji apie buvimą vandenyje žino tik tiek, kad jame gali nuskęsti, bet nežino, kodėl. Todėl daugiau dėmesio turėtų būti skiriama aiškinimui, dėl ko neleidžiama bristi giliai į vandenį. Vienas iš paprastų atsakymų galėtų būti: „Todėl, kad tu dar nemoki saugiai judėti vandenyje". O tuomet – mokyti plaukti.

Turbūt puikiai visiems pažįstama situacija – vaikui jau nuo mažų dienų sakoma, kad vanduo yra baubas. Nors tėvai taip tikisi užtikrinti, kad mažieji nesiartins prie vandens, iš tikrųjų taip jie daro meškos paslaugą ir sukelia vandens baimę, kurią vėliau nugalėti gali būti labai sunku.
Plaukimo trenerė Milda ŠEIBOKAITĖ

„Turbūt puikiai visiems pažįstama situacija – vaikui jau nuo mažų dienų sakoma, kad vanduo yra baubas. Nors tėvai taip tikisi užtikrinti, kad mažieji nesiartins prie vandens, iš tikrųjų taip jie daro meškos paslaugą ir sukelia vandens baimę, kurią vėliau nugalėti gali būti labai sunku. Nenuostabu, kad prigąsdinti mažieji ateina į baseiną labai nedrąsiai, o plaukimo treneriui – vaikui nepažįstamam žmogui – tenka labai ilgai įtikinėti, kad vanduo jo nenuskriaus, tik svarbu mokėti saugiai elgtis", – sako M. Šeibokaitė.

Trenerė pastebi, kad dažnai mažyliams bet koks lašelis nukritęs ant veido sukelia didelį stresą, o tėvai dar ir sustiprina tą baimę, pavyzdžiui, trinkdami jų galvas sausu rankšluosčiu – kad tik joks purslelis neužtikštų. Būtent dėl to pirmosios plaukimo pamokos prasideda nuo paprastų apsipylimų vandeniu, pratinimosi prie vandens.

Ji atkreipia dėmesį, kad mokydami plaukti tėvai dažnai naudoja visiškai nereikalingas pripučiamas priemones – liemenes. Apmūturiuotas pripučiamomis liemenėmis ir ratais vaikas mokomas tingėti vandenyje, atlieka padrikus judesius, nejaučia savo kūno. Tėvai yra ramūs, nes vaikutis labai gražiai plūduriuoja paviršiuje, tačiau jokie įgūdžiai nelavinami.

Vaikai pradedami mokyti plaukti per vėlai

Plaukimo trenerės teigimu, žmonės apskritai linkę nuvertinti mokėjimo plaukti svarbą, ypač jeigu jų gyvenamojoje aplinkoje nėra atvirų vandens telkinių. Visgi net ir gyvenantys atokiau nuo ežerų ar upių žmonės nėra apsaugoti nuo skendimo pavojaus – pavyzdžiui, persikėlus į kitą miestą ar išvažiavus poilsiauti. Vanduo taip pat yra fizinės ir emocinės sveikatos stiprinimo priemonė. Todėl į mokymąsi plaukti jokiu būdu negalima numoti ranka.

„Vanduo yra natūrali gamtos stichija – juk dar mamos pilve vaikelis plūduriuoja. Tačiau kaip ir bet kuris refleksas, taip ir plūduriavimas, nelavinamas silpnėja. Todėl jau nuo kūdikystės svarbu mažylį plukdyti, neatpratinti nuo vandens, o vaikui pradėjus eiti į mokyklą, pradėti jį mokyti plaukti", – primena M. Šeibokaitė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Pedagogės komentaras: kaip padėti vaikui pamėgti skaityti knygas

Visapusiško ugdymo mokyklos „Sokratus“ pedagogės Agneškos Vinslavos patarimai tėvams, kaip padėti vaikui pamėgti skaityti knygas.

Neringa Čereškevičienė: kaip išauginti patriotą

„Kai klausau, ką mokykloje kalba vaikai, man atrodo, kad jie peraugo savo tėvus. O gal jie tik pas mus tokie?" - stebisi pradinės mokyklos „Upė" ir vaikų darželio „Tele Bim Bam" įkūrėja, vis rečiau scenoje pasirodanti Neringa Čereškevičienė.

„Gatvės gyvos“ kviečia vaikus į nemokamas ekskursijas po Vilnių

Jau kuris laikas tarp Vilniaus tėvelių sklando gandas, kad yra tokia grupelė entuziastų, pasivadinusių „Gatvės gyvos", kurie organizuoja nemokamas ekskursijas po Vilniaus miegamuosius, pramoninius rajonus, o vaikams – irgi nemokamas edukacines ekskursijas po Vilniaus senamiestį. Taigi smalsumas nuvedė šias ekskursijas vaikams išbandyti. Juolab kad šiemet – Lietuvos šimtmečio metai.

Pradinukų tėvai - ant ledo: mokyklos uždaromos, kur dėti sveikus vaikus neaišku

Dėl gripo ir peršalimo ligų protrūkio vis daugiau mokyklų skelbia karantiną. Ne tik sergantys, bet ir sveiki vaikai liks namie, nors ne tik tėvams, bet ir institucijoms nelabai aišku, ką daryti su nesergančiais pradinukais, kurių nerekomenduojama namuose palikti vienų.

Kaip pasakyti vaikui, kad jis turės brolį ar sesę

Kai šeimoje auga vienturtis, tėvams kyla klausimas, kaip jam pranešti apie tai, kad laukiamas šeimos pagausėjimas. Ar ilgą laiką vienas gyvenęs vaikas nesupyks dėl tokios žinios?

5 aktualūs klausimai apie silantus

Išdygus nuolatiniams krūminiams dantims, rekomenduojama juos padengti silantais - medžiagomis, kurios juos saugos nuo sugedimo.

Į svečius ateina vaiko draugai: ką svarbu žinoti tėvams (1)

Jeigu turite patarimų mamai arba pastebėjimų iš savo šeimos patirties, pasidalinkite jais komentaruose.

Psichologė: ne tik vaikui iki 6 metų amžiaus, bet ir pradinukams nesaugu namuose likti vieniems

Vaikų iki 6 metų be objektyvios būtinybės nebus galima palikti vienų. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymas įsigalios liepą, tačiau specialistams jau dabar kyla abejonių, ar jis pasitarnaus mažiesiems, kuriais nesirūpina tėvai.

Pedagogas: tai, kaip vaikas jaučiasi mokykloje, lemia jo tolesnę motyvaciją mokytis bei akademinius laimėjimus

Nauji draugai, nauja vieta, naujas mokytojas. Su tokiais iššūkiais susiduria kiekvienas vaikas, atėjęs į pirmą klasę. Kaip jam galima padėti, pasakoja visapusiško ugdymo mokyklos „Sokratus“ pedagogas Justas Dalinkevičius.

Ko galime pasimokyti iš islandų ugdydami vaikus

Kai kalba pakrypsta apie vaikų ugdymą, dažnai pasitelkiamas Šiaurės Europos šalių pavyzdys.

Suaugusiųjų pagalba vaikui, kuriant santykius su draugais

Straipsnio autorė, visapusiško ugdymo mokyklos "Sokratus" psichologė Ramunė Narkevičiūtė, apžvelgia suaugusiųjų pagalbą vaikui, kuriant santykius su draugais pradinėse klasėse.

Neformalaus vaikų švietimo krepšelio naujienos: į būrelius galės ateiti daugiau vaikų

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad nuo sausio mėnesio skyrus papildomų lėšų neformaliojo švietimo krepšeliui, daugiau vaikų galės ateiti į būrelius.

Patarimai, kaip su vaiku kalbėtis apie narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento paruošta informacija tėvams, kaip apie narkotikus kalbėti su vaikais.

Įspūdžiai po vizito Islandijos mokyklose: ko galėtume pasimokyti (1)

„Vaikystės sodo“ psichologė Kotryna Lapinskė lankėsi Islandijos mokyklose ir sutiko pasidalinti savo įspūdžiais apie šios šalies mokytojų darbą su nepaklusniu vaikų elgesiu.

Visi vaikai skirtingi: 9 žingsniai, kaip mokyti priešmokyklinuką

Kalbėdami apie šiuolaikinį švietimą ekspertai išskiria būtinybę atsižvelgti į skirtingus kiekvieno vaiko ugdymo poreikius, asmenybę, mokymosi stilių ir kitas aplinkybes.