Vaikai ir pinigai: specialistės patarimai, kaip ugdyti finansinį raštingumą

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ekonomistė, Šiaulių universiteto profesorė dr. Diana Cibulskienė pabrėžia, kad tam įtakos turi ne tik švietimo sistemoje vyravusios spragos, bet ir neigiami tėvų įpročiai. Mat daugiau galimybių būti finansiškai stabiliais, nepasinėrusiais į skolų liūną ir profesine prasme sėkmingesniais turi tie, kurie nuo mažumės dar šeimoje buvo mokomi, kaip reikia tinkamai elgtis su pinigais.

Švietimo įstaigos – tik viena sistemos dalelė

Finansinio raštingumo klausimu vis dar atsiliekame nuo kitų pasaulio šalių, tačiau situacija Lietuvoje pamažu gerėja. Kaip teigia D. Cibulskienė, apie finansinius dalykus su vaikais šiandien kalbama jau ikimokyklinėse įstaigose, finansinis raštingumas pagal kiekvieną amžiaus tarpsnį (nuo paprastesnių žaidybinių užduočių iki sudėtingesnių gyvenimiškų situacijų vertinimo) atitinkamai integruojamas į švietimo sistemos programas. Švietėjiškos veiklos organizuojant įvairius praktinius mokymus vis dažniau imasi ir didieji šalies bankai, kitos valstybinės ir verslo institucijos.

„Reikia tikėtis, kad tokia praktika duos teigiamą efektą ir ateityje vaikų, paauglių ir vėliau jau suaugusiųjų finansinio raštingumo lygis padidės. Vis tik svarbu nepamiršti, jog darželis ir mokykla yra tik viena sistemos dalelė – didžiausias darbas turi vykti būtent šeimoje. Net jei švietimo įstaigoje bus ugdomi finansinio raštingumo gebėjimai, o šeimos narių veiksmai bus priešingi, šios pastangos neduos norimų rezultatų", – kalbėjo ekonomistė.

Mokote racionaliai elgtis ar skaičiuoti?

Finansinio raštingumo pradmenų mažuosius reikėtų pradėti mokyti kuo anksčiau – maždaug apie 3–5 m., vos tik vaikas pradeda orientuotis aplinkoje. „Vaiko finansinio raštingumo gebėjimai ne mažiau svarbūs nei socialiniai. Lygiai taip pat kaip mokome atžalas elgtis svečiuose, bendrauti su kitais vaikais, taip turime aiškinti, kad parduotuvėje ne visos prekės yra perkamos. Arba – kada ir kiek knygučių, pieštukų ar saldainių galima pirkti, nes namuose jau ir taip yra", – aiškino D. Cibulskienė.

Anot jos, šeimoje jau nuo mažens turėtų būti diegiami saikingo vartojimo ir atsakingo skolinimosi principai, lavinami tinkamo lėšų planavimo ir paskirstymo įgūdžiai. Vis tik kokie bus ankstyvieji vaiko finansinio raštingumo įgūdžiai ir gebėjimai tiesiogiai priklauso ir nuo tėvų žinių bei racionalių finansinio elgesio įpročių.

„Remiantis neseniai atliktais tyrimais, tėvai, kurie vaikystėje buvo mokomi, kaip elgtis su pinigais, užaugę savo atžalas moko, kaip uždirbti pinigus, juos planuoti, paskirstyti. Tuo tarpu finansiškai mažiau išprusę tėvai savo vaikus temoko pinigus atskirti ir skaičiuoti. Vis tik realiame gyvenime vien gerai mokėti skaičiuoti finansų nepakanka", – sakė Šiaulių universiteto profesorė.

Įtraukite į šeimos biudžeto planavimą

Dalydamasi patarimais, kaip efektyviai mokyti vaikus finansinio raštingumo, D. Cibulskienė pabrėžia, jog itin svarbu mažuosius įtraukti į diskusijas apie šeimos biudžeto planavimą. Kitaip tariant, visai šeimai drauge kalbėtis, kiek išleidžiama maistui, būstui, drabužiams, kiek atidedama lėšų atostogoms, kiek skiriama santaupoms ir pan.

Taip pat naudinga, leisti vaikams ir paaugliams papildomai užsidirbti atliekant ne kasdienius, o papildomus darbus, tokius kaip mašinos plovimas, kaimynų vaikų priežiūra ar pastarųjų šuns pavedžiojimas ir pan. Žinoma, svarbu, kad vaikas suvoktų, jog pinigai mokami tik už gerai atliktą darbą, o ne už patį procesą.

„Tik tada vaikai suvoks, kad pinigai neatsiranda iš „dėžės", į kurią įdėjus „plastikinę kortelę" labai lengvai iškrenta pinigai, arba kad toji „plastikinė kortelė" – neribota, vadinasi, gali pirkti, kiek nori. Vaikams būtina aiškinti, jog pinigai yra uždirbami ir jie turi tam tikrą ribą. Taip pat svarbu aiškiai įvardyti, kad visi šeimos nariai, o kartu ir patys vaikai, yra vienodai atsakingi už šeimos finansinę gerovę. Pamatysite, jog įtraukti į šiuos sprendimus mažieji prieš prašydami nupirkti tam tikrą daiktą gerai pagalvos", – vardijo ekonomistė.

Atsižvelgiant į vaikų amžių, pastarieji turėtų būti supažindinami ir su būsto ir kito turto, sveikatos bei gyvybės draudimo svarba. „Išaiškinkite jiems, kad atsitikus nepalankiai situacijai, yra galimybė sumažinti patirtus nuostolius. Vaikai turi žinoti, kiek kainuoja draudimas ir kiek sumokama arba gaunama, jei kažkas atsitinka. Taip jie bus supažindinti su apsidraudimo nuo galimų papildomų išlaidų galimybe, – pasakojo D. Cibulskienė. – Konkrečiais gyvenimiškais pavyzdžiais vaikams pravartu paaiškinti, ir kas yra paskolos. Akcentuoti, kad tai yra svetimi pinigai ir juos anksčiau ar vėliau reikės grąžinti ir dar sumokėti už naudojimąsi jais, t. y. palūkanas."

Užsidirbti leiskite, tačiau protingai

Kaip gerosios patirties pavyzdį D. Cibulskienė pateikia ir tėvų mokamus kišenpinigius. Nuo pirmos klasės vaikams jau galima mokėti tam tikrą pinigų sumą, pavyzdžiui, per savaitę 0,5–1 eurą, didinant ją pagal amžių ir galimybes. O štai vyresniems vaikams galima atidaryti banko sąskaitą, išimti kortelę, kurioje kas mėnesį būtų pervesta aiški suma.

„Vaikui paaiškinkite, kad tai yra pinigai, skirti jo asmeninėms, papildomoms išlaidoms – ne maistui ar būtinoms reikmėms. Akcentuokite, kad vaikas juos gali išleisti iš karto ar pamažu: nusipirkti saldainių, ledų ar nueiti į kiną arba taupyti turėdamas tikslą nusipirkit dviratį, riedlentę, kompiuterį, o gal net ir prisidėti prie „brangesnių" atostogų ar pramogų jų metu. Taip ugdysite ne tik vaikų pinigų vertės suvokimą, bet kartu ir kantrybę bei atsakomybę už turimų pinigų paskirstymą", – patarė Šiaulių universiteto profesorė.

Taip pat naudinga, leisti vaikams ir paaugliams papildomai užsidirbti atliekant ne kasdienius, o papildomus darbus, tokius kaip mašinos plovimas, kaimynų vaikų priežiūra ar pastarųjų šuns pavedžiojimas ir pan. Žinoma, svarbu, kad vaikas suvoktų, jog pinigai mokami tik už gerai atliktą darbą, o ne už patį procesą.

„Pasitaiko, kad tėvai ima mokėti pinigus už vaiko mokymosi rezultatus arba už tai, kad jis susitvarkė savo kambarį, išnešė šiukšles ar išplovė indus, t. y. už namų ruošos darbus. Mano galva, tokia praktika nėra gera – juk kai vaikas suaugs ir gyvens savo šeimoje, ar jam bus mokama už tai, kad išneš šiukšles? Aišku, kad ne, todėl visuomet reikia aiškiai apsibrėžti, kad yra kasdieniai darbai – pareigos ir papildomi darbai, už kuriuos galima užsidirbti", – aiškino D. Cibulskienė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.

Kad ekranai nepagrobtų iš mūsų vaikų, turime kai ką atminti

Televizorius, kompiuteris ir telefonas – tai geriausias daugelio vaikų laisvalaikio leidimo būdas. Vis dėlto kalbant apie šiuolaikines komunikacijos priemones, vaikams būtina nustatyti tam tikras taisykles.

Įvardijo didžiausias problemas, su kuriomis susiduria vaikus auginantys tėvai

Pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir naikinant pediatrijos skyrius sveikatos paslaugos tolsta nuo regionuose gyvenančių vaikų. Taip trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pristatydama vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2017 metų veiklos ataskaitą sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Kaip auklėti vaiką, kad jis nebijotų klysti ir mokytis iš savo klaidų

Klaidos... Kartais jos slegia, kartais – įkvepia.

Kaip kiekvienas galime padėti smurtą ar patyčias patyrusiam vaikui

Lietuvoje kas penktas vaikas yra patyręs fizinį smurtą ar tapęs seksualinės prievartos auka, kas trečias - išgyvenęs tėvų skyrybas, daugiau nei pusė mokinių patiria patyčias. Tokios traumuojančios patirtys niekur nedingsta - randai lieka visam gyvenimui.

Vaikas nori vienos knygos, o mama siūlo kitą: kaip surasti aukso vidurį

Vaikų literatūra po truputį augina savo sparnus ir bando pakilti iš suaugusiųjų literatūros šešėlio. Šių metų Vilniaus knygų mugė parodė, kad daugėja vaikų literatūros autorių, jų knygų pristatymų, renginių.

Vaikų reitingavimas trukdo mokytis geriau

Tėvų ir pedagogų nuomonės, kaip vertinti moksleivių mokymosi rezultatus, išsiskiria ir sukelia nemažai aistrų.

Kaip tėvams atpažinti, kad jų vaikas patiria patyčias, ir kaip suteikti pirmąją pagalbą

Vis dar tenka nugirsti komentarų: „Ir kiek gi galima kalbėti apie tas patyčias". Atsakymas labai paprastas, kol problema paplitusi – tol reikia apie ją kalbėti, analizuoti ir edukuoti.

Ar pirmokui tikrai reikalingas telefonas: pedagogo komentaras

Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ne vienai šeimai iškyla dilema: pirkti jam telefoną ar nepirkti? Ar tikrai jis būtinas, jei iki mokyklos automobiliu atveža tėtis, o po mokyklos saugiai pasiima mama?

Priklausomas nuo ekranų vaikas: psichologas įspėja tėvus

Išgirdus frazę „priklausomas", daugeliui mūsų prieš akis iškyla suaugusi, vienokių ar kitokių žalingų įpročių turinti persona.

Prasidėjo registracija į Vilniaus mokyklas: ar yra naujovių?

Kovo 1-ąją prasideda elektroninė registracija į sostinės mokyklas naujiems mokslo metams.

Vaikystėje pasireiškiantis nerimo sutrikimas: kaip jį atpažinti ir padėti vaikui

Pirmą klasę lankanti mergaitė mokykloje beveik nekalba – nei su vaikais, nei su mokytoja. Kaip pagelbėti vaikui, pataria psichologė Živilė Kraujalė.