Knygą apie nevaisingumą parašiusi lietuvė: įkalbinti žmones atsiverti buvo nelengva

 (10)
Kodėl šiandien tiek daug jaunų porų negali susilaukti vaikų? Kokie jausmai apima, kai po 15 nevaisingumo metų paimi ant rankų ką tik gimusį kūdikį? Knygą „Kai atgimsta viltis“ parašiusi Gintarė Jankauskienė drąsiai ir atvirai pažvelgė į nevaisingumo temą Lietuvoje.
© Vilijos Gočelkytės-Zambacevičienės nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Susipažinkime, Gintare, gal galite pristatyti save keliais žodžiais ir papasakoti, kaip nutiko, kad ėmėtės rašyti knygą?

Pastaruosius šešerius metus dirbu komunikacijos srityje, tačiau prieš dešimt metų savo profesinį kelią pradėjau kaip žurnalistė. Mano knyga „Kai atgimsta viltis“ apie nevaisingumo prevenciją ir gydymą tai savotiškas žurnalistinis tyrimas. Pasirinkusi knygos formatą, nusprendžiau pasidalinti per kelerius metus surinkta naudinga informacija ir atkreipti visuomenės dėmesį į nevaisingumo problemas.

Pirmoje knygos dalyje surinktos 10 lietuvių šeimų, įveikusių nevaisingumą, istorijos. Jas komentuoja vaisingumo specialistai. Antroji dalis 10 pokalbių apie nevaisingumo priežastis ir gydymo galimybes su akušeriais-ginekologais, endokrinologu, urologu, psichologe, funkcinės medicinos, naprotechnologijos, ajurvedos specialistais.

Man buvo įdomu pažiūrėti į nevaisingumą iš plačios perspektyvos. Kodėl šiandien tiek daug jaunų porų negali susilaukti vaikų? Ar šiuolaikinis gyvenimo būdas ir civilizacijos patogumai gali turėti įtakos augančiam nevaisingų žmonių skaičiui? Kokios dabartinių medicinos technologijų galimybės, gydant vaisingumo sutrikimus? Kokią vietą bandant pastoti užima psichologinė būsena? ir pan.

Knyga visų pirma yra skirta tiems, kurie šiuo metu eina sudėtingu nevaisingumo keliu ir jaučiasi atsidūrę aklavietėje. Akušeriai-ginekologai Reda ir Rolandas Žiobakai pasakoja apie dažniausias ligas, sukeliančias moterų ir vyrų nevaisingumą. Psichologės Romenos Kačinienės komentarai supažindina su emocijų etapais, kuriuos išgyvena kiekviena pora, išgirdusi diagnozę „Nevaisingumas".

Ši knyga gali būti naudinga ir nevaisingų porų artimiesiems, nes jų supratimas ir rūpestis labai padeda kovojant su nevaisingumu, o netinkamai parinkti žodžiai (pvz., „Gal jus pamokyti atsipalaiduoti?", „Išgerkite daugiau vyno ir pavyks...") gali žeisti ir skaudinti.

Knygai talkinusi psichologė R. Kačinienė pastebi, kad nevaisingumas nėra tik poros krizė. Retai kas pripažįsta, kad liga turi įtakos visai šeimai, paliečia kelias kartas – kažkas negali tapti seneliais, dėdėmis ar tetomis. Tėvai gali jausti kaltę, kad pagimdė vaikus su nevaisingumo liga. Jie mato, kaip atžalos kenčia, bet jaučiasi beviltiškai, nes negali ir nemoka padėti.

Norėčiau, kad ši knyga paskatintų susimąstyti apie vaikų negalinčius turėti žmones. Kova su nevaisingumu yra didelis iššūkis, tad pasistenkite būti jautresni ir atidesni sunkumus išgyvenantiems artimiesiems ar pažįstamiems.

Ar tiesa, kad jus įkvėpė asmeninė patirtis?

Taip, ši tema palietė mane pačią. Su būsimu vyru susipažinau būdama 28 metų. Jam tuo metu buvo 35 m. Abu labai norėjome tapti tėvais, todėl nepraėjus nė metams nuo pažinties pradžios, sukūrėme šeimą ir sąmoningai ruošėmės tėvystei atlikome profilaktinius tyrimus, rekomenduojamus prieš planuojant nėštumą, nebevartojome alkoholio, koregavome mitybą ir kt.

Ši knyga gali būti naudinga ir nevaisingų porų artimiesiems, nes jų supratimas ir rūpestis labai padeda kovojant su nevaisingumu, o netinkamai parinkti žodžiai gali žeisti ir skaudinti.
Gintarė JANKAUSKIENĖ

Atsisakius žalingų įpročių, atsirado daug energijos, jautėmės puikiai, tačiau gandrai į mūsų namus neskubėjo. Po metų kreipėmės į vaisingumo specialistą. Išbandžiau kelis gydymo metodus, jie nebuvo veiksmingi. Tik pakeitus gydytoją po daugiau nei 2 metų paieškų man buvo diagnozuota endokrininė liga, sukelianti nevaisingumą. Vartoju medikamentus ir neprarandu vilties, kad vieną dieną tapsiu mama. O atviras dalijimasis patirtimi išlaisvina ir, tikiu, kad tampa mano gijimo proceso dalimi (šypsosi).

Knygoje pasakojate istorijas šeimų, kurios po diagnozės „Nevaisingumas" susilaukė vaikučių. Kaip ieškojote šių šeimų ir kaip jos reagavo į pasiūlymą tapti herojais?

Keli pasakojimai yra iš mano aplinkos – draugų, kolegų, pažįstamų – rato. Papildomų istorijų ieškojau interneto forumuose. Užmezgusi ryšį lankiau šeimas visoje Lietuvoje. Su keliomis poromis bendravome anonimiškai elektroniniu paštu ir telefonu.

Knygą apie nevaisingumą parašiusi lietuvė: įkalbinti žmones atsiverti buvo nelengva
Gintarė Jankauskienė su vyru. Dainiaus STANKAUS nuotr.

Istorijas pradėjau rinkti prieš 2 metus. Įkalbėti žmones prisiminti kryžiaus kelius, nueitus bandant susilaukti vaikų, nebuvo lengva. Vieni bijojo būti atpažinti, gėdijosi savo patirties, kiti tiesiog nenorėjo prisiminti išgyventų fizinių ir emocinių kančių. Tačiau sužinoję knygos misiją – parodyti, kad nevaisingumas nėra nuosprendis – mielai sutiko dalytis savo patirtimi ir įkvėpti nevaisingoms poroms stiprybės nenurašyti savęs per anksti.

Praėjusių metų pabaigoje vykstant aršioms diskusijoms dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto vis daugiau žmonių ryžosi garsiai prabilti apie sunkumus bandant susilaukti vaikų. Išleidusi knygą kone kasdien išgirstu po kelias dar negirdėtas įkvepiančias istorijas. Medžiagos naujai knygai turėčiau su kaupu (šypsosi). Džiugu, kad situacija per porą metų pasikeitė į gerąją pusę ir žmonės nebebijo atvirai ir drąsiai kalbėti apie patiriamus išgyvenimus.

Kuri iš papasakotų istorijų jums labiausiai suvirpino širdį ir kodėl?

Turbūt labiausiai įkvėpė susitikimas su žavia moterimi, kuri dukters susilaukė po 15 metų. 15 metų ji gyveno neprarasdama vilties. Negailėdama savęs, ištvėrė ne vieną skausmingą procedūrą, išgyveno kelis skaudžius persileidimus. Moteriai buvo pašalinti abu kiaušintakiai, tikimybė pastoti su amžiumi vis mažėjo. Bet ji nepaleido savo svajonės tapti mama ir būdama 40-ies po pagalbinio apvaisinimo Latvijoje sėkmingai pastojo. Šis pavyzdys parodo, kad stiprus motinystės instinktas gali įveikti didžiausias kliūtis. Svarbu nenuleisti rankų.

Visos knygoje papasakotos istorijos man savaip brangios, nes iš jų herojų daug ko išmokau: ryžto, stipraus tikėjimo, pasitikėjimo savimi, savo kūnu ir gydančiu mediku... Nors nevaisingumas – liūdna patirtis, ji gali ir labai daug duoti – padėti ūgtelėti, užgrūdinti, išmokyti kažko naujo.

Nors kartais gali būti labai sunku patikėti, kad iš nevaisingumo galima išpešti ką nors gero, – susitaikius su diagnoze, vaikelio laukimas tikrai palengvėja. Išnaudokite šį laiką savo asmenybės auginimui: skaitykite įdomias knygas, atraskite jums įdomių naujų veiklų, investuokite į santykių su partneriu stiprinimą ir pan. Taip ne tik tobulėsite, bet ir nukreipsite mintis nuo nevaisingumo temos, o tai padės greičiau sveikti.

Mano kalbinti vaisingumo specialistai patvirtino – gera pacienčių emocinė būsena turi labai daug įtakos gydymui, net ir pagalbinio apvaisinimo procedūrų sėkmei.

Rašydama knygą, ko gero, tapote nevaisingumo temų eksperte, juk išklausėte daugybę nuomonių – ginekologų, endokrinologų, psichologų. Ar galite pasakyti, kokios dažniausiai yra nevaisingumo priežastys?

Šiandien vaisingumo bėdų turi maždaug 40 proc. vyrų ir apie 45–50 proc. moterų iš visų vaikų susilaukti negalinčių porų. Viena dažniausių moterų nevaisingumo priežasčių ovuliacijos sutrikimai, kai kiaušidėje nesubręsta lytinė ląstelė. Taip pat – endometriozė, mažojo dubens uždegiminės ligos, įvairių infekcijų pasekmė – kiaušintakių sąaugos – ir kt. Vyrų vaisingumo sutrikimus lemia genetinės, infekcinės ligos, prostatos, sėklidės uždegimai ir kt.

Apie 10–15 proc. porų nevaisingumo priežastis nenustatoma. Šiandien tai vadinama neaiškios kilmės nevaisingumu. Jis diagnozuojamas, kai abu partneriai yra visiškai sveiki, tačiau pastoti vis tiek negali.

Mano kalbinti vaisingumo specialistai patvirtino – gera pacienčių emocinė būsena turi labai daug įtakos gydymui, net ir pagalbinio apvaisinimo procedūrų sėkmei.
Gintarė JANKAUSKIENĖ

Kartais po nevaisingumu gali slypėti gilesnės psichologinės problemos: savivertės trūkumas, baimė gimdyti, netvirti santykiai su vyru, konfliktai su tėvais ir pan. Tai mūsų pasąmonės blokai. Psichologinio nevaisingumo priežastimi gali tapti ir pernelyg stiprus troškimas turėti vaikų – paniška, įkyri baimė nepastoti.

Anot kalbintų gydytojų, pagrindinė nevaisingumo profilaktika – planuoti vaikus kuo jaunesniems, idealiausia – iki trisdešimties metų. Tad nevaisingumą gali nulemti ir nėštumo atidėjimas vėlesniam laikui. Juk šiandien tapo įprasta vaikus planuoti tik baigus mokslus, padarius karjerą, įsigijus nuosavą būstą ir pan. Tačiau gamta diktuoja savo taisykles...

Ar Lietuvoje yra pakankama pagalba įvardytoms nevaisingumo priežastims gydyti?

Lietuvoje yra taikomi visi pažangiausi nevaisingumo gydymo metodai. Mūsų akušeriai-ginekologai vaisingumo sutrikimų gydymo srityje dirba daugiau nei 10 metų. Jie padėjo susilaukti vaikų tūkstančiams nevaisingų pacientų.

Visgi šiandien mūsų šalyje nevaisingumo gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose labai trūksta kvalifikuotos psichologų pagalbos. Norisi tikėti, kad ledams išjudėjus – po 14 metų trukusių svarstymų Lietuvai priėmus Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, bus atkreiptas dėmesys ir į didelį psichologinės pagalbos nevaisingoms poroms poreikį.

Šiandien nemokamas psichologines paramos grupes nevaisingoms moterims organizuoja Vaisingumo asociacija. Kartą per savaitę Vilniuje vykstančiuose susitikimuose dalijamasi žiniomis, asmenine patirtimi, išgyvenimais. Psichologė moko, kaip įveikti stresą, pažinti save, įvairių socialinių įgūdžių, kvėpavimo, atsipalaidavimo pratimų, padedančių lengviau įveikti nevaisingumą. Susitikimai su tokio paties likimo moterimis, išsikalbėjimas labai palengvina sunkų kelią vaikučių link.

Vaisingumo asociacijoje galima gauti ir individualią psichologinę pagalbą, taip pat psichologines konsultacijas šeimoms, poroms.

Knygą apie nevaisingumą parašiusi lietuvė: įkalbinti žmones atsiverti buvo nelengva

Gana neretai šeimoms, kurioms sunku susilaukti vaikelio, oponentai siūlo įsivaikinti. Kaip jūs tai vertinate?

Kaip mano knygoje pastebi psichologė R. Kačinienė: „Tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad įsivaikinimas yra lengvas, greitas, pigesnis būdas tapti tėvais. Toli gražu taip nėra."

Įvaikinimas suteikia galimybę patirti motinystę/tėvystę, tačiau jis nėra nevaisingumo gydymo metodas. Tai – labai didelės atsakomybės, vidinės stiprybės ir brandos reikalaujantis žingsnis. Ne kiekvienas iki jo užauga.

Įvaikinimas suteikia galimybę patirti motinystę/tėvystę, tačiau jis nėra nevaisingumo gydymo metodas. Tai – labai didelės atsakomybės, vidinės stiprybės ir brandos reikalaujantis žingsnis. Ne kiekvienas iki jo užauga.
Gintarė JANKAUSKIENĖ

Pažįstu šaunių šeimų, kurios laimingai augina įvaikintus vaikus. Tačiau tai yra asmeninis dviejų žmonių apsisprendimas. Mano nuomone, niekas neturėtų suaugusiems žmonėms brukti savo patarimų. Kiekviena pora pati savarankiškai pasirenka – pagalbinio apvaisinimo procedūros, pasinaudojimas donorinėmis lytinėmis ląstelėmis, įvaikinimas ar kt. – jiems yra priimtiniausias būdas tapti tėvais.

Šiandien apie nevaisingumą visuomenė žino tikrai nemažai, ir mitų lieka vis mažiau. Kaip jūs tai vertinatear esame jau pakankamai sąmoningi ir pozityvūs, o gal atvirkščiaivis dar susiduriate su neigiamomis nuostatomis šiais klausimais?

Pastebiu, kad Lietuvoje vis dar vyrauja požiūris, kad dėl nevaisingumo dažniausiai kalta moteris. Deja, vyrų spermos rodikliai kasmet prastėja. Prieš kelerius metus Pasaulio sveikatos organizacija net pakeitė rekomenduojamą spermos rodiklių normą – spermatozoidų skaičių mililitre spermos nuo 40 milijonų sumažino iki 15 milijonų. Dabartinės tendencijos rodo, jog vyrų nevaisingumas ilgainiui gali tapti vyraujančiu veiksniu.

Taip pat daugėja atvejų, kai pora negali pastoti dėl abiejų partnerių ligų. Todėl gydant nevaisingumą jie turėtų būti tiriami abu iš karto.

Jūsų knygos pasirodymas sutapo su Seimo bandymu iš naujo reglamentuoti ką tik priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Kaip jūs vertinate šią garsiai nuskambėjusią istoriją?

Pasirašiau peticiją dėl pažangaus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo ir palaikiau jos autorius. Mano nuomone, apsisprendimas dėl pagalbinio apvaisinimo procedūrų yra ne politikų, o dviejų žmonių reikalas. Būsimų embrionų apsauga neturėtų būti svarbesnė už gyvų žmonių, šiuo metu išgyvenančių gyvenimo dramą, sveikatą. Kiekvienai negalinčiai susilaukti vaikų porai jų valstybėje turėtų būti sudarytos sąlygos gauti šiuolaikišką, moters sveikatą tausojantį nevaisingumo gydymą.

Tie žmonės, kurie lengvai susilaukia ir augina vaikus, net nesusimąsto apie tai, kokį emocinį krūvį pakelia nevaisingos šeimos. Ne visoms poroms pavyksta nenuleisti rankų ir ieškoti visų įmanomų galimybių gydytis bei auginti savo išlauktus vaikus.

Iki šiol finansinis klausimas, mažos pajamos daugumai dėl sunkių ligų nevaisingais tapusių vyrų ir moterų nesuteikė net galimybės pabandyti susilaukti vaikelio, taikant pagalbinio apvaisinimo procedūrą. Įteisintas pažangusis Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas – itin reikšmingas įvykis nevaisingiems Lietuvos žmonėms.

Linkiu, kad valstybės parama rimtų vaisingumo sutrikimų turintiems žmonėms padėtų išpildyti jų gyvenimo svajonę – susilaukti savo atžalų.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nevaisingumas, jo gydymas

Norite susilaukti vaikų ir rūkote? – Tuomet turite tai žinoti

Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje poros vis dažniau susiduria su sunkumais siekiant susilaukti vaikų. Tam įtakos turi daugybė veiksnių: genai, įtemptas gyvenimo būdas ar sveikatos problemos.

Knygą apie nevaisingumą parašiusi lietuvė: įkalbinti žmones atsiverti buvo nelengva (10)

Kodėl šiandien tiek daug jaunų porų negali susilaukti vaikų? Kokie jausmai apima, kai po 15 nevaisingumo metų paimi ant rankų ką tik gimusį kūdikį? Knygą „Kai atgimsta viltis“ parašiusi Gintarė Jankauskienė drąsiai ir atvirai pažvelgė į nevaisingumo temą Lietuvoje.

Urologas B. Dainys: kas lemia, kad vyras turi gerą spermą (27)

Garsus urologas, medicinos mokslų daktaras Balys Dainys augantį Lietuvos vyrų nevaisingumą sieja ne tik su prostatos ir sėklidžių uždegimais ar lytiškai plintančiomis ligomis, bet ir su sėsliu gyvenimo būdu. „Vyrai per daug laiko praleidžia prie kompiuterių ir televizorių. Mažas fizinis aktyvumas, persivalgymas, žalingi įpročiai tragiškai veikia spermos kokybę. Visur turėtų būti saikas ir savidrausmė", – pataria profesorius.

Nevaisingumą įveikusios šeimos išpažintis: įvyko stebuklas specialistų komentarai (4)

Publikuojame Vaidos (30 metų) ir Donato (31 metai), auginančių dvimetį sūnų, nevaisingumo istoriją. Po ketverių metų pastangų šeimos svajonė išsipildė.

Nevaisingumas: kaip įveikti šią skaudžią ligą? (38)

Jei moteriai nesiseka pastoti keletą mėnesių – kyla nerimas. Jei nesiseka pastoti per metus ir daugiau – apima baimė ir nežinia.

7 mitai apie vaisingumą norintiems susilaukti vaikų

Pora, kuri planuoja nėštumą, neretai nusimena, kai nepavyksta iš pirmo ar antro ciklo. Kada iš tiesų verta sunerimti ir kokiais vaisingumo mitais tikėti nereikia.

Urologas: kas lemia nekokybišką vyro spermą (11)

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, beveik kas penkta pora, norinti susilaukti vaikų, susiduria su problemomis dėl nevaisingumo ir, kad ir kaip būtų neįprasta manyti, apie 40 proc. atvejų „kalta" būna nekokybiška vyro sperma.

Kodėl Lietuvoje daugėja nevaisingų vyrų (1)

Iki šiol visuomenėje manoma, kad nevaisingumas – moters problema, tačiau net 40 proc. atvejų dėl negalėjimo pastoti „kaltas" būna vyras, o tiksliau – suprastėjusi jo spermos kokybė ar ejakuliacijos sutrikimai.

Nevaisingoms poroms – pagalba Santariškių klinikose

2016 m. vasario mėnesį VUL Santariškių klinikose buvo įkurtas Koordinacinis Santaros vaisingumo centras. Nevaisingoms poroms pagalbą teiks jungtinė gydytojų akušerių, ginekologų, genetikų, medicinos biologų, embriologų, laboratorinės medicinos gydytojų ir kitų medicinos specialistų komanda.

Jaudinanti nuotrauka byloja, ką iš tiesų patiria nevaisingos šeimos (36)

Nevaisingumo gydymas Lietuvoje iki šiol nėra reglamentuotas įstatymais. Tačiau tai nesumažina problemos – šeimų, negalinčių susilaukti vaikų, kasmet daugėja.

Vis daugiau moterų gimdo vaikus būdamos skaisčios (+apklausa) (14)

Per paskutiniuosius penkerius metus Didžiojoje Britanijoje pagimdė mažiausiai 25 merginos, kurios dar buvo skaisčios, tai yra, nepraradusios nekaltybės.

ATVIRAI: negaliu turėti vaikų ir dėl to plyšta širdis

Rolandos klausimas trumpas, tačiau nėra lengvai atsakomas: kaip susitaikyti su mintimi, kad niekada neteks turėti savo vaikelio?

Nepavyksta pastoti: kada jau laikas sunerimti

Gydytojos akušerės ginekologės Rūtos Liutkevičienės parengta informacija apie tai, kada reikėtų sunerimti, jei nepavyksta pastoti.

Kas gali sutrikdyti moters ovuliaciją?

Ar moters organizme reguliariai vyksta ovuliacija, priklauso nuo jos hormonų pusiausvyros, taip pat įtakos turi kitos organizmo ligos - ir lėtinės, ir ūmios.

Nevaisingoms šeimoms Lietuvoje – naujos galimybės

Birželis pasaulyje minimas kaip nevaisingų porų mėnuo. Europoje maždaug kas penkta pora negali susilaukti vaikų.