Ko nedrįstate paklausti apie nevaisingumą

 (4)
Kalbėti apie nevaisingumo problemas neretai drovu ne tik su artimiausiais žmonėmis, bet ir su specialistais. Pateikiame dažniausius klausimus apie pagalbinio apvaisinimo procedūrą.
© Shutterstock nuotr.

10 dažniausių klausimų apie pagalbinį apvaisinimą.

Kada reikia kreiptis į gydytoją, jei nepavyksta pastoti?

Tai priklauso nuo poros amžiaus. Jei jaunos, iki 35 metų moterys, nenaudodamos kontraceptikų nepastoja per dvejus metus – tai jau labai neįprasta. Tačiau 40-metei tai yra normalu. Manoma, kad jeigu pora maždaug metus planuoja vaikutį ir nori pastoti, bet jiems nepavyksta, reikia kreiptis į vaisingumo specialistus.

Ar galima vyro spermos mėginį tyrimui atsinešti iš namų?

Praėjus maždaug metams po nesėkmingų bandymų pastoti vaisingumo specialistai gali rekomenduoti išsitirti vyrui spermą, kad būtų atmesta tikimybė, jog jis turi nevaisingumo problemų. Spermos mėginį kai kurios klinikos leidžia atsinešti iš namų, jei tai padarysite tai per 30 minučių. Sėkla turi būti suleista į švarų, mažą, užsukamą stiklinį ar plastikinį indą. Spermos mėginį reikėtų laikyti kuo arčiau kūno, kad būtų išlaikyta kūno temperatūra. Taip spermijai liks judrūs. Tačiau apie tai reikia klausti konkrečioje klinikoje, kokie yra jų reikalavimai.


Ar gydymas hormonais moteriai yra labai varginantis?

Anksčiau moteriai reikėdavo lankytis pas gydytoją kasdien, kad nuo šeštosios ciklo dienos jai būtų suleidžiami hormonai. Dabar yra vienkartinių švirkštų su dozuotu hormonų kiekiu, kurį moteris gali susileisti pati. Hormonai stimuliuoja kiaušides gaminti daugiau apvaisinimui tinkamų kiaušinėlių. Maždaug trečdalis moterų stimuliacijos fazėje jaučia tam tikrų nepatogumų: greičiau ir labiau prakaituoja, jaučiasi patinusios. Tačiau tik labai retais atvejais stimuliaciją hormonais tenka nutraukti, nes moteris jos netoleruoja.

Atliekant kiaušinėlių punkciją daugelis gydytojų rekomenduoja migdomųjų, vietinę nejautrą arba pilną narkozę (maždaug 10-15 min.), nes tada sumažėja komplikacijų rizika.

Kokia yra tikimybė, kad pagalbinis apvaisinimas padės susilaukti mažylio?

Tikimybė yra gana didelė, jei ją lyginsime su pastojimo tikimybe per įprastą lytinį aktą. Nesinaudojant kontraceptinėmis priemonėmis šansas pastoti per vieną ciklą yra 15-20 proc. Pagalbinis apvaisinimas šį šansą padidina 10 proc. Taip yra dėl to, kad kiaušinėliai ir spermatozoidai tarpusavyje sujungiami optimaliu laiku. Ir vis dėlto čia laba svarbu yra poros amžius: 30-metei moteriai tikimybė pastoti po dirbtinio apvaisinimo yra 34 proc. , o 45 metų moteriai – jau tik 12 proc.

“British Medical Journal” rašo, kad gydantis nuo nevaisingumo teigiamą poveikį turi akupunktūra. Išanalizavę įvairias studijas, mokslininkai apskaičiavo, kad pastojimo tikimybė buvo 65 proc. didesnė, jei moterims prieš apvaisintų kiaušinėlių perkėlimą į gimdą ir po to buvo taikoma akupunktūra. Tačiau tikslus to ryšys kol kas nėra nustatytas. Mokslininkai spėja, kad taikant akupunktūrą arba yra išskiriami neurotransmiteriai, turintys įtakos moters ciklui ir vaisingumui, arba padidėja organizme esančių medžiagų, kurios sumažina organizmo stresinę reakciją į IVF.

Kodėl taikant apvaisinimo mėgintuvėlyje metodą daugiavaisių nėštumų skaičius yra didesnis už vidutinį?

Kad padidėtų šansai pastoti, moteriai po pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje į gimdą gali būti perkeliama iki trijų embrionų – ir visi jie, žinoma, gali vystytis toliau. Kiek embrionų perkelti, pasitarusi su specialistu sprendžia ir pati šeima, neretai pageidaujanti vieno. 


Ar taikant pagalbinį apvaisinimą apsigimimų rizika yra didesnė?

Taikant intracitoplazminę spermatozoido injekciją (ICSI), kai spermatozoidas sušvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę, kiaušinėlis neturi jokių šansų pasirinkti tinkamą spermatozoidą. Tai reiškia, kad apvaisinti kiaušinėlį galimybę turi ir tie spermijai, kurie natūraliu būdu to niekaip negalėtų padaryti. Įrodyta, kad ši rizika yra tik šiek tiek didesnė. Retais atvejais apsigimimus lemia apvaisinimo būdas, tai labiau susiję su tėvų nevaisingumo sutrikimais. 


Kas yra embriono biopsija?

Embriono biopsija – tai šiuolaikinės embriono tyrimų galimybės, leidžiančios ištirti genetinius pakitimus dar prieš patenkant embrionui į gimdą. Ikiimplantacinė genetinė diagnostika (IGD) - tai pavienių embriono ląstelių chromosomų arba genų ištyrimas, siekiant nustatyti genetinį defektą, kuris perduodamas paveldėjimo būdu. Procedūros metu, panaudojant lazerį, iš kiaušinėlio, į kurį jau yra prasiskverbęs spermatozoidas, tačiau branduoliai dar nesusilieję, paimama viena ląstelė. Jei kiaušinėlis pirmą kartą pasidalija prieš branduolių susiliejimą, vienas chromosomų rinkinys patenka į vadinamąjį polinį kūnelį. Jo nėštumui jau nereikės. Idealiu atveju jis turės tikslią kiaušinėlyje likusio chromosomų rinkinio kopiją.

Procedūros trūkumas: tiriamos ne visos, o tik 5-6 chromosomos, pavyzdžiui, tos, kurios susijusios su trisomija 21 (Dauno sindromu) ir kitomis chromosominėmis ligomis. Tačiau juk žmogus turi 46 chromosomas! Be to, tiriama tik moters genetinė informacija, o vyro – ne. Taip pat lieka neįvertintos ląstelių dalijimosi klaidos, kurių dažnai pasitaiko po branduolių susiliejimo.

Ar yra amžiaus riba pagalbiniam apvaisinimui?

Vyresnės nei 40 metų amžiaus moterys turėtų realiai vertinti dirbtinio apvaisinimo galimybes. Nes, nepaisant to, ar bus taikomas apvaisinimas mėgintuvėlyje, ar ne – kuo vyresnė moteris, tuo mažesni jos šansai pastoti. Su amžiumi mažėja kiaušinėlių skaičius, dažnesni yra ciklai, kai ovuliacija neįvyksta. Be to, gerokai padidėja persileidimo rizika.

Kas atsitinka su embrionais, kurie neperkeliami į gimdą?

Lietuva nėra priėmusi pagalbinio apvaisinimo įstatymo, todėl sunku spėti, kokios nuostatos bus įteisintos būsimajame įstatyme mūsų šalyje. Kiekvienos šalies įstatymai, apibrėžiantys pagalbinį apvaisinimą, yra skirtingi. Pavyzdžiui, vadovaujantis embrionų apsaugos įstatymu Vokietijoje, galima apvaisinti tik tiek kiaušinėlių, kiek bus įsodinta į gimdą. Tik jei moteris staiga suserga, gydytojai apvaisintus kiaušinėlius (embrionus) gali užšaldyti. Kaip elgtis su "našlaičiais" likusiais embrionais, įstatymas Vokietijoje nereglamentuoja. „Įsivaikinti“ embrioną kitoms šeimoms Vokietijoje draudžiama. Tačiau kai kur (pvz. Čekijoje) embrionų įvaikinimas yra legalus procesas. Poros, kurios tokiu būdu tampa tėvais, susitaiko su tuo, kad jų vaikas neturės jų paveldimųjų savybių, taigi, tarp vaiko ir jo tėvų nebus genetinės giminystės.

Ar vaikų susilaukti negalinčių porų skyrybų procentas yra didesnis?

Be abejo, visi įmanomi ilgai trunkantys bandymai susilaukti mažylio vargina. Tačiau ar ši patirtis poras greičiau išskiria, ar dar labiau sujungia, mokslininkai vienareikšmiškai pasakyti negali. Skirtingi tyrimai pateikia nevienodus rezultatus. Ir vis dėl to neseniai atliktos Jenos ir Freiburgo universitetų studijos, kurios metu buvo apklaustos vaikų taip ir nesusilaukusios 43-65 metų amžiaus poros, rezultatai nuteikia teigiamai: šios poros buvo lygiai tokios pat laimingos, sveikos ir draugiškos, kaip ir vaikų turinčios poros.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nevaisingumas, jo gydymas

Nevaisingumas: kaip įveikti šią skaudžią ligą?

Jei moteriai nesiseka pastoti keletą mėnesių – kyla nerimas. Jei nesiseka pastoti per metus ir daugiau – apima baimė ir nežinia.

7 mitai apie vaisingumą norintiems susilaukti vaikų

Pora, kuri planuoja nėštumą, neretai nusimena, kai nepavyksta iš pirmo ar antro ciklo. Kada iš tiesų verta sunerimti ir kokiais vaisingumo mitais tikėti nereikia.

Urologas: kas lemia nekokybišką vyro spermą (11)

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, beveik kas penkta pora, norinti susilaukti vaikų, susiduria su problemomis dėl nevaisingumo ir, kad ir kaip būtų neįprasta manyti, apie 40 proc. atvejų „kalta" būna nekokybiška vyro sperma.

Kodėl Lietuvoje daugėja nevaisingų vyrų (1)

Iki šiol visuomenėje manoma, kad nevaisingumas – moters problema, tačiau net 40 proc. atvejų dėl negalėjimo pastoti „kaltas" būna vyras, o tiksliau – suprastėjusi jo spermos kokybė ar ejakuliacijos sutrikimai.

Nevaisingoms poroms – pagalba Santariškių klinikose

2016 m. vasario mėnesį VUL Santariškių klinikose buvo įkurtas Koordinacinis Santaros vaisingumo centras. Nevaisingoms poroms pagalbą teiks jungtinė gydytojų akušerių, ginekologų, genetikų, medicinos biologų, embriologų, laboratorinės medicinos gydytojų ir kitų medicinos specialistų komanda.

Jaudinanti nuotrauka byloja, ką iš tiesų patiria nevaisingos šeimos (36)

Nevaisingumo gydymas Lietuvoje iki šiol nėra reglamentuotas įstatymais. Tačiau tai nesumažina problemos – šeimų, negalinčių susilaukti vaikų, kasmet daugėja.

Vis daugiau moterų gimdo vaikus būdamos skaisčios (+apklausa) (14)

Per paskutiniuosius penkerius metus Didžiojoje Britanijoje pagimdė mažiausiai 25 merginos, kurios dar buvo skaisčios, tai yra, nepraradusios nekaltybės.

ATVIRAI: negaliu turėti vaikų ir dėl to plyšta širdis

Rolandos klausimas trumpas, tačiau nėra lengvai atsakomas: kaip susitaikyti su mintimi, kad niekada neteks turėti savo vaikelio?

Nepavyksta pastoti: kada jau laikas sunerimti

Gydytojos akušerės ginekologės Rūtos Liutkevičienės parengta informacija apie tai, kada reikėtų sunerimti, jei nepavyksta pastoti.

Kas gali sutrikdyti moters ovuliaciją?

Ar moters organizme reguliariai vyksta ovuliacija, priklauso nuo jos hormonų pusiausvyros, taip pat įtakos turi kitos organizmo ligos - ir lėtinės, ir ūmios.

Nevaisingoms šeimoms Lietuvoje – naujos galimybės

Birželis pasaulyje minimas kaip nevaisingų porų mėnuo. Europoje maždaug kas penkta pora negali susilaukti vaikų.

Urologas – apie spermos kokybę: kas rizikuoja tapti nevaisingas? (4)

Birželis pasaulyje minimas kaip nevaisingų porų mėnuo.

Kaip namų sąlygomis patikrinti spermos kokybę (12)

Kai pora ilgą laiką negali susilaukti vaikučių, tiriamas ir moters, ir vyro vaisingumas. Statistika rodo, kad vienodai - maždaug po 40 proc. nevaisingumo atvejų yra dėl vyro ir moters sveikatos problemų, o likusių 20 proc. nevaisingumo atvejų priežastys lieka nežinomos.

Erekcijos sutrikimai: tai, kas svarbu žinoti

Erekcija atspindi fizinę ir psichinę vyrų sveikatą, tad, net menkiausias jos sutrikimas vyrų galvoje įjungia aliarmą. Nors nepakankamą erekciją ar jos nebuvimą bent kartą gyvenime patiria kone kiekvienas vyras, nuo seniausių laikų šią disfunkciją buvo bandoma pateisinti pačiais netikėčiausiais dalykais. Pasak dr. urologo Vytauto Kamarausko, neretai viduramžių vertų pasiteisinimų ir gydymo metodų jam tenka išgirsti ir kasdienėje savo gydymo praktikoje.

Gydytojas įvardija didžiausius vyriškumo priešus: kas kenkia spermai ir visam vaisingumui (2)

Kuo toliau, tuo dažniau prabylama apie tai, kad vis daugiau porų sunkiau susilaukti vaikų. Šįkart pakalbėkime apie tai, kokios priežastys lemia vyrų nevaisingumą. Ar vyrų spermos kokybė iš tiesų blogėja? Nuo ko reikėtų saugoti savo sūnus, būsimus vyrus?