Ar flomasteriai gadina vaikų kūrybiškumą ir fantaziją?

 (1)
Kaip paskatinti vaiką imtis teptuko? Ar tikrai mažyliui geriau nepirkti flomasterių, nes nenorės į rankas imti pieštuko? Konsultuoja Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos mokytoja dailininkė Rima Karpavičienė.
Ar flomasteriai gadina vaikų kūrybiškumą ir fantaziją?
© Shutterstock nuotr.

Pagrindinė taisyklė - kad vaikui būtų smagu

Kartais labai norisi anksti pastebėjus gabumus leisti vaiką į dailės būrelį ar mokyklėlę. Tačiau vaikai piešimo technikos mokomi maždaug nuo penktos klasės. Iki to laiko geriausiai leisti jiems tiesiog piešti, skatinti, girti, kad nedingtų noras tapyti. Dailės mokyklėlėse vaikai mokomi, kaip sumaišyti dažus, kiek vandens reikia akvarelei ar guašui. Jie mokomi labiau techninių dalykų, pavyzdžiui, kad liejant paveikslą akvarele reikia daugiau vandens arba kaip sumaišyti guašo spalvas ir išgauti spalvą, kuria galima nutapyti žmogaus veidą.

Pedagogai stengiasi, kad vaikas kuo ilgiau išliktų savitas. Todėl net ir patys tėvai dažnai jį girdami gali paskatinti mažylio kūrybiškumą. Mat svarbiausias principas, kad norėtų piešti, žaisti su spalvomis, teptukais ir kitomis priemonėmis, kad vaikui būtų smagu. Net įstojusieji į dailės mokyklą iki penktos klasės nemokomi piešti paukščių, daiktų ir t. t. tam, kad nebūtų žalojamas jų savitas stilius.

Flomasteriai

Tėvai nuo seno nusiteikę prieš flomasterius, nes mano, kad jais papiešęs mažylis į rankas nenorės imti pieštuko. Gali taip būti, bet vaikui reikia parodyti, kam skirtas flomasteris - kontūrams, lygioms linijoms, raštams, akmenėliams piešti. Nereikia, kad flomasteriais spalvintų foną, drabužį ar plokštumą. Tam tinka pieštukai arba dažai. Flomasteris yra tiesiog spalva ir faktūra. Su ja, kaip ir su bet kuria kita priemone, vaikui reikia susipažinti.

Kiekviena priemonė turi savo paskirtį ir nė vienos nereikia bijoti. Tereikia išmokyti vaiką, kaip ja naudotis. Flomasteris išmoko derinti plokštumas su piešiniu, raštais. Pavyzdžiui, jeigu vaikas piešia gyvatę, galite pasakyti, kad tarsi kažko trūksta, ir paskatinti su flomasteriu nupiešti raštus, dryželius. Mūsų, suaugusiųjų, vaidmuo ne vadovauti, o patarti.

Vaivorykštė

Pirmą kartą paėmęs į rankas teptuką vaikas mokosi, kaip ši priemonė liečiasi prie lapo, kaip liejama akvarelė, tepamas guašas, kaip atrodo per visą lapą padarytas vienas teptuko brūkštelėjimas. Galite pasiūlyti vaikui nutapyti vaivorykštę. Visi mažyliai ją gražiai piešia, be to, išbando, kaip atrodo viena spalva šalia kitos. Besipraktikuodamas piešti su teptuku vaikas pajus, kad teptukas gali piešti plonai ir storai, kuris patogiausias ir pan. Jis tinka bet kurio amžiaus vaikui. Tas, kuriam piešti įdomu, neteplioja, neterlioja, netapšnoja per piešinį rankomis. Jei taip elgiasi, gal jam tiesiog neįdomu. Pajutęs piešimo džiaugsmą net ir mažiukas vaikas nori pasigirti savo darbu, todėl stengiasi jo nesutepti.

Pasodinkite patogiai vaiką prie stalo, duokite priemonių, patieskite kokį nors užtiesalą ir leiskite piešti. Pamatysite, kiek daug fantazijos gali atskleisti vaiko rankutės.

Spalvos

Praktiškai visiems vaikams patinka ryškios spalvos - geltona, rožinė, oranžinė. Nereikia jo kritikuoti, kad renkasi tokias spalvas, o atsargiai pasiūlyti kitokių, pastatyti šalia kitą guašo spalvą, padėti kitos spalvos kreidelę. Gal panorės pabandyti. Po truputį galima išlavinti vaiko skonį. Bet visa tai nėra mokymas. Vaikas dirba savarankiškai, o mes tik pasiūlykime: „O gal pabandyk šita spalva apibrėžti kontūrus, gal tau patiks?"

Piešia ne tai, ką mato

Paprastai vaikai piešia ne tai, ką mato, o ką moka arba žino. Paprašyti nupiešti gėlę, kuri pamerkta vazoje, pavyzdžiui, rožę, gali nupiešti ramunę, nes žino, kaip ji atrodo. Kol nesubręsta piešti konkretaus daikto, vaikas piešia, pavyzdžiui, mažytį stalą ir vazą ant jo bei didžiulę sieną, prie kurios stovi stalas. Todėl galima pasakyti: „Tu sienos nepiešk, tik vazą." Mažiukas tegul piešia kaip nori ir ką nori, taip aiškinti galima vyresniam vaikui, kuris jau tapo tai, ką mato. Beveik visada vaikui reikia paaiškinti, kaip atrodo žmogaus nosis, nes piešia ją tiesiai nuo antakio. Jeigu atsistosite prieš vaiką ir parodysite, kur „prasideda" nosis, susigaudys ir nupieš ją kitaip.

Ne visi mažieji pastebi smulkmenas, pavyzdžiui, kad medžio lapas turi gyslas, kad žolė būna įvairių spalvų ir aukščio. Jeigu nupieš lapą ir nuspalvins jį vienoda spalva, pasakykite, kad kažko tarsi trūksta, ir parodykite, kaip jis atrodo, pasakykite, kad gyslas galima gražiai nupiešti flomasteriais. Labai svarbu, kad vaikas mokytųsi iš gamtos, ją stebėtų. Tai svarbiausi principai. Net nelankęs dailės mokyklos gali būti gabus dailininkas, bet išmokęs technikos, o praradęs kūrybiškumą, savitumą gerai tapyti nesugebės.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Turite vaikų? – Tuomet privalote tai perskaityti. Tuoj pat! (4)

Auginant vaikus daug svarbiau ne tai, ką mes jiems sakome, o tai, kaip mes elgiamės. Į vieną vietą surinkome 9 blogus tėvų įpročius, kurių siūlome atsisakyti. Ne rytoj – šiandien!

Nuomonė: Helovinas – man ne šventė (2)

Tinklaraštininkės Mortos pamąstymai apie Helovino šventimą su vaikais. Ką mes iš tiesų švenčiame? Ir ar reikia švęsti?

Kai vaikai žaidžia, daugelis tėvų daro vieną ir tą pačią klaidą

Su savo mažyliu praleidžiate 24 val. per parą 7 dienas per savaitę? Bet ateina metas, kai reikia jį mokytis po truputį paleisti. Geriausias būdas – pratinti vaiką žaisti vieną. Kaip tai padaryti?

Devynios vietos, kur su vaiku geriau nesilankyti (28)

Mes ne kartą esame sakę, kad vaikai jokiu būdu nėra ir negali būti kliūtis. Jie – mūsų džiaugsmas ir didelė gyvenimo prasmė.

Ką iš tiesų reiškia auginti vaikus ir būti MAMA (15)

Tinklaraščio „Mama su šypsena kišenėje“ autorės pamąstymai apie tai, ką iš tiesų reiškia būti mama.

Laura Mazalienė – apie kelionę su mažu vaiku į nedraugišką šeimoms Niujorką (21)

JAV mūsų niekada neviliojo, tačiau šį rudenį viskas susiklostė taip, kad ten išvykome trise: aš, vyras ir mūsų ką tik vienerių sulaukusi dukra.

Dvynius auginanti mama – apie išskirtinį dėmesį bei vis dar gajus mitus (2)

„Štai jūsų būsimas vaikelis, – sako gydytoja rodydama į pulsuojantį pagaliuką echoskopo ekrane. – Tai viena naujiena. O čia – kita." Ir ji jau baksnoja į kažką lygiai tokio paties: „Taip, taip, sveikinu, jūs laukiatės dvynių."

Y karta: kokie tėvai mes esame šiandien

Kodėl vaikus auginančios mamos imasi rašyti tinklaraščius? Ar įsivaizduojamas šiandieninių tėvų gyvenimas be interneto? Sociologės Veronikos Urbonaitės - Barkauskienės straipsnis.

Kiek Lietuvoje optimalu turėti vaikų: vieną, du, o gal tris? (62)

Didelė tikimybė, kad jūs, jeigu dabar skaitote šiuos žodžius, turite vaikų. O jei iš tiesų taip yra, tai dar didesnė tikimybė, kad vaikų turite ne daugiau ir ne mažiau kaip... du. Jeigu yra kitaip, esate šiek tiek išimtis.

Ko labiausiai bijo tėvai, vaikui ieškodami auklės (17)

„Savo mažę vesiu į darželį, jokiu būdu nepatikėsiu jos auklei", – taip man anądien pareiškė viena vaiko priežiūros atostogas bebaigianti draugė, kai pasiteiravau, kur liks jos duktė, kai ši išeis į darbą.

Kokias sveikas vaišes paruošti vaiko gimtadieniui: specialistės patarimai

Šių dienų gimtadienio puotos ištaigingos. Samdomi stalo dekoratoriai, tortai užsakomi iki šventės likus 3 mėnesiams, gimtadienius veda personažai. Viskas labai gražu, bet, mitybos specialistės Ramintos Bogušienės vertinimu, tėveliams daugiau rūpi šventės išorė, o ne turinys.

Kaip gimus vaikui neprarasti draugių

Esu girdėjusi mamas sakant, kad gimus vaikui draugių ratas sumažėjo.

Dėl ko jauni tėvai šiandien susilaukia daugiausia priekaištų iš vyresnių žmonių (9)

Ši tema atėjo begvildenant kitą temą apie mamos darbus. Nors ką jau čia slėpsi, ji visada sklandė ore ir tik laukė progos nusėsti į mano kompiuterio ekraną.

Mamos gėdijasi prisipažinti ir apie tai kalbėti, tačiau taip būna daugeliui (36)

Nėra namų be dūmų. Nėra ir motinystės be nusivylimų. Kaip rodo apklausos, savo vaikus be priežasties aprėkia daug mamų. Pykčio minutę joms atrodo, kad „dėl visko kaltas vaikas“, tačiau iš tiesų priežastys dažniausiai būna kitos.

Suaugusieji dažnai to nebemoka, o vaikai daro kasdien (8)

Tikriausiai esate girdėję pasakymą, kad vaikai yra tėvų mokytojai. Ko mes, suaugusieji, galime pasimokyti iš savo vaikų?