Skaitytoja: bijau kiekvienos naujos dienos ir atsipučiu tik vaikui užmigus.

 (8)
Metukų sulaukusį sūnų auginanti mama klausia specialisto patarimo dėl didelio berniuko aktyvumo. Ar verta sunerimti, jei toks mažas vaikas nemoka eiti, o tik bėga ir bėga? Jam jau teko siūti ir lūpą, ir kaktą, o kiek guzų ir mėlynių būta - nesuskaičiuosi.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Agnė klausia:

„Auginu labai judrų 1 metų ir 6 mėnesių berniuką. Suprantu, kad reikia priimti vaiką tokį, koks jis yra, bet... Nedaug gyvenimėlio žmogiukas nugyveno, o jau teko siūti lūpą ir kaktą, o kiek guzų ir mėlynių būta...

Sūnų labai saugau (kiti sako, kad net per daug), bet jis geba užsigauti lygioje vietoje ir per metrą nuo manęs... Nes dažniausiai jis ne eina, o bėga... Užkliūva už kilimo, užsižiopsojęs pataiko į durų staktą ar griūdamas užsigauna į spintelę.

Bijau kiekvienos naujos dienos ir atsipučiu tik vaikui užmigus. Ką daryti? Kaip priimti jį tokį koks jis yra? Ar galima jam pradėjus bėgti, sakyti: „Jeigu bėgsi, teks pabūti manieže?“ (Išbandyta, bet veikia trumpam) Ir kaip susitvarkyti su savo būsena?

Sūnus pradėjo vaikščioti anksti, 8 mėnesių. Išlaikyti dėmesį jis sugeba tik tada, jeigu veikla jam įdomi ir patinka. Raida neatsilieka. Yra Žingeidus".

Atsako Milda Čeikienė Individualiosios psichologijos konsultantų programos dalyvė, www.ipi.lt

Sveika, Agne, Man tavo prašymas labai priminė mano situaciją, nes mano berniukas irgi pradėjo 8 mėnesių vaikščioti, o metukų jau netgi bėgiojo. Ir siūti daugiau nei jo broliui teko... Kas kartą, kai nugriūdavo vaikas, jausdavausi be galo kalta, negera mama, kuri neprižiūri savo vaiko.

Tada dar uoliau stengdavausi, bet anksčiau ar vėliau, nusisukus nors akimirkai (o juk akimirkos visiškai tam užtenka), vėl "bum". Na štai, juk VISIEMS aišku, kad aš nemoku savo vaiko prižiūrėti. Užsisuka ratas, kur kiekvienas vaiko užsigavimas sukelia pernelyg stiprias emocijas. Tad pirmiausia, kaip sau galime padėti, tai ištrūkti iš pernelyg sustiprintų reakcijų į vaiko griuvimus.

Padrąsinkite save, sakydama "nei vienas vaikas neužaugo nenugriuvęs", o kai pagausite save galvojant "aš turiu taip prižiūrėti savo vaiką, kad jis nebedarytų gyvenime jokių klaidų", tai nepamirškite pasitaisyti aureolės. Galbūt nuskambėjo grubokai, bet tai vadinama išankstine nuostata ar klaidingais įsitikinimais. Juk suprantame, kad neįmanoma vaiko apsaugoti nuo visų klaidų. Tad kas kartą kai sūnus nugrius, įkvėpkite, iškvėpkite, nebekaltinkite savęs, nes tai jo - sūnaus klaida, ir suteikite jam pagalbą, paguodą, išbūkite šalia savo vaiko, kai jam skauda.

Jam reikia mamos, kuri atlaiko jo baimę ir skausmą, kuri geba išlikti rami ir žino, kad ir ši žaizda užgis. Ar padeda šie žodžiai? Jei taip, kartokite juos, pasirašykite ir turėkite ant šaldytuvo matomoje vietoje. Pasidalinkite savo baimėmis, jausmais su draugėmis, žmonėmis, kuriais pasitikite, kurie gali išklausyti nevertindami. Jei pavargote, paprašykite pagalbos. Tačiau to neužteks. Mes abi puikia tą suprantame. Reikia kažką daryti. O ką? Pradžiai užsirašykite į pirmos pagalbos suteikimo vaikams kursus. Nes mūsų atsakomybė yra priimti nuolankiai tai, ko negalime pakeisti, drąsiai keisti tai, ką galime ir nuolat mokytis tą skirtumą suprasti.

Šiuo atveju, priimti nuolankiai tai, kad mūsų vaikai daro ir darys savo gyvenime savo klaidas, grius, užsigaus, kol išmoks. Bet nepamiršti kitos pusės - ką galime padaryti, kad jo kelyje mažiau tų griuvimų būtų?

Jei kaip rašote, jo raida normali, tuomet iš jūsų trumpos žinutės, galėčiau išskirti kelis dalykus, kuriuos reikia skubiai padaryti:

1. Sudaryti sąlygas jam "išsikrauti" su ribomis;

2. Kurti namuose saugią aplinką;

3. Sumažinti aplinkoje vaiko dėmesį blaškančių dirgiklių

1. Jei brėšite ribas, kad jis, kaskart nugriuvęs, keliaus į maniežą, tai tiesiog ribosite natūralią vaiko raidą. Apie 2 metus vaikai pasidaro energetinės bombos užtaisai, tarsi judėjimo maniakai. Jiems, jei normaliai vystosi, iki 7-10 metų, kol ištįs kojos, rankos, tiesiog neįmanoma nebėgioti. Todėl privalote pasirūpinti, kur ir kada sūnus galėtų pabėgioti tiek, kad patenkintų savo poreikį. Nebrėžiame ribų, kurios neįvykdomos, kaip kad "tu iš viso negali bėgioti", bet sakome "tu gali bėgioti, judėti aktyviai ten, kur tau saugu tai daryti". O tada apsidairykite, kur jam yra saugu bėgioti?

2. Namuose su vaiku visgi praleidžiate daugiausia laiko. Tad net nesitikėkite, kad vaikas čia nebėgios. Vadinasi, privalote ne tik drausti, o ir stengtis sukurti kiek įmanoma vaiko judėjimui saugią aplinką. Jei norite išlaikyti gražius stilingus namus šiuo periodu, tai geriau meskite iliuziją iš galvos. Arba pasiryžkite permainoms, arba... išveskite vaiką į darželį. Ten jam bus saugi aplinka judėti. Tad ką reikia padaryti namuose, kai vaikas pradeda vaikščioti ir bėgioti? Priklijuoti kilimų kraštus, išnešti baldus, kurie užima vietą, visokius stiklinius staliukus, paminkštinti spintelių ir kitus aštrius kampus, išnešti arba užkelti vazas, sunkius daiktus, kurie gali užgriūti, prisukti prie sienos knygų lentynas arba baldus, kuriais galima užlipti. Atitverti namų zonas, kur vaikas gali nugriūti, susižeisti be jūsų priežiūros - laiptus, virtuvės zoną. Atitverti priėjimą prie viryklės kaitlentės, užkimšti rozetes, langus apsaugoti, kad neatsidarytų, durys vidinės, kad neužsidarytų. Namus gali patyrusia akimi apžiūrėti ir patarti jūsų draugė ar auklėtoja. Ir aš galiu - rašykite man, kontaktus rasite puslapyje www.tevuakademija.lt.

3. "Užsižiopsojęs pataiko į durų staktą". Į ką vaikas užsižiopsojo? Gal jūsų namuose yra nuolat įjungtas televizorius? Jei taip, išjunkite. Kiek vaikas turi žaislų? Ar jie nuolat nesimėto po kojomis ryškūs, garsiai grojantys? O kambarys gal tiesiog plyšta nuo spalvų ir garsų? Nudažykite kambarį švelnia pasteline, geriausia rožine spalva. Nesiplėsiu dabar, tik ši mintis paremta Valdorfo pedagogika. Palikite tik kelis natūralius, pagamintus iš medžio, vilnos, lino žaislus, kamuoliukus, šilko skareles. Taip, vaikas ilgai nesutelkia dėmesio, bet kiek laiko tokio amžiaus vaikas gali sutelkti dėmesį? Jei jis atrado savo kojas ir judėjimo džiaugsmą, sudominti ir priversti jį sėdėti kuo toliau, bus vis sunkiau.

Tad atsiliepkite į vaiko tikruosius poreikius, nestovėkite ant galvos, nedarykite cirko, neskraidinkite lėktuvų maitindama, o valgydinkite pagal ritmą, taip jis išmoks būti alkanas ir išsėdės valgio metu. Kai pavargsite, nesistenkite jo dėmesio užimti vis ryškesniais, garsesniais, išbaigtais žaislais, planšetėmis, bet pasirūpinkite pagalba sau, tai gali būti auklė, močiutė, kaimynė. Keiskite sauskelnes stovinčiam mažyliui.

Pagaliau leiskite jam panuobodžiauti, nepulkite jo kaskart suverkus žaidinti, taip paliksite vietos augti jo vaizduotei, pamatyti, atrasti save kaip nuostabiausią ir įdomiausią, neišsenkančios fantazijos kupiną žmogutį.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Skaitydami knygas vaikui, laviname iškart tris jo intelekto sritis

Kokio amžiaus vaikams galima pradėti skaityti knygas? Ką jos duoda vaikui? Paieškokime drauge atsakymų į šiuos klausimus.

Naudingi patarimai ieškantiems vaikui auklės

Vaikų darželis – gerai, bet ką daryti iki tol, kol vaikas jam subręs, arba kol ateis eilė patekti į tą darželį? Patarimai, jeigu rimtai svarstote atiduoti vaiką į auklės rankas.

Kol nebuvau mama, apie tai net nenutuokiau

Subjektyvus žvilgsnis į tai, kas pasikeičia tapus mama.

Skirtumas tarp mylinčios mamos ir hiperglobojančios

Kiekviena mūsų nori būti pati geriausia mama. Skaitome knygas apie vaikų auklėjimą, stengiamės, bijome padaryti ką nors ne taip. Ir kartais, visai nejučiom, mamos vaikučio gyvenime tampa per daug. Kur ta riba tarp meilės ir hiperglobos? Sraipsnio konsultantė - vaikų ir paauglių psichiatrė Goda Bačienė.

Atvirai: vaikas užklupo besimylinčius tėvus

Nemalonu, jei kas aptinka pačiame aistros sūkuryje. Tačiau tikra katastrofa atrodo, jei jus užklumpa jūsų vaikai. Ką daryti ir kaip vaikui paaiškinti, ką jis matė? Kelios mamos sutiko pasidalinti savo gana nemalonia patirtimi.

Atėjus svečiams, vaikas neatpažįstamai pasikeičia: kodėl taip nutinka ir kaip reaguoti

Trimetę dukrytę auginanti mama pastebi, kad jos tobulo elgesio namuose mergaitė pasikeičia, kai jas aplanko svečiai. Kodėl taip yra ir kaip reaguoti?

Visus tėvus galima suskirstyti į tris tipus: kuriam priklausote jūs

Kai kalbama apie vaikų auklėjimą, sąvoka „tinkamai išauklėtas vaikas“ neturi jokių aiškiai nusakomų kriterijų. Nežiūrint į tai, visi, savo vaiko gerove besirūpinantys tėvai, visais laikais ieškojo atsakymo – kaip tinkamai auklėti ir išauklėti savo vaiką?

Niekada nedrauskite vaikui šių dalykų (3)

Draudimai labai reikalingi auklėjant vaiką, tačiau tik tada, kai naudojami nuosaikiai. Šių dalykų drausti mažyliui negalima jokiais atvejais.

Vaikas savo elgesiu skaudina tėvus: specialistės patarimai (6)

Išmokęs spjaudytis vaikas, kai supyksta, spjauna į mamą ir tėtį. Tėvai aiškina, kad taip elgtis nedera, tačiau kol kas tai nedavė teigiamų rezultatų. Ką tėvams patars specialistė?

Psichologė: kai vaikas pyksta, atminkite šias esmines taisykles (4)

Trejų metų vaikas yra labai emocionalus, jam dažnai užeina isterijos priepuoliai. Supykęs berniukas gali verkti net 30 ar 40 minučių.

10 tėvų klaidų, kurios trukdo vaikui augti

Auginant vaiką, ypač pirmąjį, klaidų išvengti, ko gero, neįmanoma. Tačiau žinant, kokios jos yra dažniausios, galima pamėginti kai kurių nedaryti.

Dažniausiai užduodami klausimai apie naująsias išmokas vaikui (1)

2018 m. sausio 1 d. įsigalios naujos redakcijos Išmokų vaikams įstatymas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.

Kai sakote vaikui žodį NEGALIMA, atminkite kelis svarbius dalykus

Suradęs šuns dubenėlį, vaikas jau tiesia rankutę į jo turinį. „NEGALIMA!“, – surinka išsigandusi mama. Tokių NEGALIMA vaikas per dieną girdi išties daug. Tiek, kad laikui bėgant ima negirdėti žodžio NEGALIMA.

Padėkite, auginu itin aktyvų, irzlų ir nervingą vaiką (5)

Vienerių metų ir 8 mėnesių sūnų auginanti mama skundžiasi, kad berniukas pastaruoju metu pasidarė visai nenustygstantis vietoje. Ką mamai patars specialistė?

Mažo vaiko pykčio priepuoliai: kaip elgtis tėvams

Su pustrečių metų dukrytės pykčio priepuoliais nesusitvarkanti mama prašo specialistų patarimo, kaip elgtis tokiose situacijose.