Kalbos raidą tyrinėjanti mokslininkė dr. Ingrida Balčiūnienė: dvynių kalba – iššūkis tėvams

 (4)
Dr. Ingridos Balčiūnienės, Vytauto Didžiojo universiteto Lituanistikos katedros docentės, parengtas straipsnis apie dvynukų kalbos raidos ypatumus.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Gimtosios kalbos išmokimas – sudėtingas ir dinamiškas procesas. Nors kartais atrodo, kad vaikai kalbą įsisavina tarsi savaime, ne visada šį kelią nueiti lengva ir paprasta. Kalbos įsisavinimo sunkumus gali nulemti tiek įgimti veiksniai (genetiškai perduodamos ligos), tiek neigiama patirtis (įvairios ligos, traumos) pačioje ankstyviausioje vaikystėje. Be to, kai kuriems vaikams būdingas kalbos vėlavimas (angliškai tokie vaikai vadinami „vėlyvaisiais kalbėtojais" – late talkers), neretai neturintis nieko bendra su kalbos sutrikimu, tačiau vis tiek reikalaujantis atidžios stebėsenos, o dažnai ir logopedo pagalbos.

Kalbos įsisavinimo sunkumus gali nulemti ir specifinė situacija, pavyzdžiui, dvikalbystė šeimoje ar aplinkoje, socialinė atskirtis, netipiška situacija, kai šeimoje auga dvyniai. Tokia kalbos raida dažnai vadinama netipine – taip pabrėžiama, kad ji skiriasi nuo įprastos kalbos raidos, tačiau nebūtinai yra susijusi su kalbos sutrikimu ar neišsivystymu. Vis dėlto netipinė kalbos raida dažnai pasireiškia kaip kalbos vėlavimas, užsitęsęs gramatinės sistemos įsisavinimas.

Apibūdinant kalbinės sistemos įsisavinimą, įprastai skiriami keturi etapai:

- Ikikalbinis etapas. Mažylis bendrauja neverbaliniu (nežodiniu) būdu, taria įvairius garsus (čiauška, vograuja, guguoja), tačiau jo kalboje dar nėra jokių gramatinės sistemos užuomazgų.

Lietuvių vaikų kalbos tyrimai rodo, kad vienažodžių pasakymų etapas įprastai tęsiasi iki 1,5‒1,8 metų, tačiau netipinės kalbos raidos atveju gali tęstis gerokai ilgiau.
dr. Ingrida BALČIŪNIENĖ

- Vienažodžių pasakymų etapas. Vaikas jau moka keletą žodžių, ir jie dažnai atstoja visą sakinį, pavyzdžiui, sakydamas duok vaikas gali prašyti paduoti žaislą, duoti gerti ir t. t. Mažylis mechaniškai mėgdžioja tėvų ištartus žodžius ar dažniausiai girdimas jų formas. Šiuo laikotarpiu artėjama prie aktyvaus kalbos įsisavinimo proceso, tačiau žodynas dar nėra gausus, vaikas vartoja pavienius žodžius, o gramatikos apraiškų vis dar nepastebima. Lietuvių vaikų kalbos tyrimai rodo, kad vienažodžių pasakymų etapas įprastai tęsiasi iki 1,5‒1,8 metų, tačiau netipinės kalbos raidos atveju gali tęstis gerokai ilgiau. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universitete vykdant mokslinių tyrimų projektą „Netipiškos kalbos raidos specifika: dvynių kalbos atvejis" (pagal Lietuvos mokslo tarybos Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą, projekto reg. nr. LIP-020/2016) ir nagrinėjant dvynių kalbą, paaiškėjo, kad vienažodžių pasakymų etapas tęsiasi net iki 2‒2,5 metų. Viena iš priežasčių, lemiančių ilgą vienažodžių pasakymų vartojimą, yra vaikų kalbinis pasyvumas. Neretai vaikai, kuriems būdinga vėluojanti kalbos raida, yra sukaupę pakankamą pasyvųjį žodyną, tačiau jo aktyviai nevartoja (t. y., žino žodžius, tačiau jų netaria). Meškos paslaugą čia kartais daro ir tėvai: suprasdami vaiko komunikacinį tikslą vos iš vieno ištarto žodžio ar jo nuotrupos, neperklausia, nepasitikslina, taigi – neskatina vaiko kalbėti daugiau.

- Keliažodžių pasakymų, arba gramatinės sistemos formavimosi, etapas. Jo pradžia laikomas laikotarpis, kai vaikas dar imituoja, mechaniškai kartoja žodžius ar pasakymus, tačiau jau pastebima gramatinės sistemos užuomazgų: pasirodo pirmieji dviejų žodžių junginiai. Tipinės kalbos raidos atveju šis etapas prasideda vaikui sulaukus maždaug 1,5 m., tačiau netipinė kalbos raida gali lemti šio proceso vėlavimą. Pavyzdžiui, atlikti tyrimai parodė, kad dvyniai keliažodžius pasakymus pradeda vartoti tik apie 2,5 metus. Šis etapas yra pats aktyviausias kalbinės sistemos formavimosi procese. Vaikas, kartodamas dažnai girdimus žodžius, žodžių junginius ir girdėdamas dažniausias gramatines struktūras, pradeda jas atpažinti ir vartoti. Kitaip tariant, vaikas pradeda suvokti gramatinius ryšius tarp žodžių, jų galūnių ir kitų gramatinių elementų. Šiuo laikotarpiu vaikas įsimena esmines gramatikos taisykles, nors kol kas dar dažnai daro klaidų: pasirenka netinkamas galūnes, išdėlioja žodžius sakinyje netaisyklinga tvarka. Šiam etapui būdingas ir itin veržlus naujų žodžių išmokimas (Balčiūnienė, Kamandulytė in press). Keliažodžių pasakymų etapas įprastai trunka maždaug vienus metus (nuo 1,5 iki 2,5‒3 m.), tačiau netipinės kalbos raidos atvejais gali užsitęsti. Jau minėtas tyrimas parodė, kad 4 m. amžiaus dvyniai dar nėra įsisavinę daugelio gramatinių taisyklių.

- Sakinių, arba kalbinės komunikacijos, etapas. Tai – baigiamasis gramatinės sistemos įsisavinimo laikotarpis. Vaikas pradeda kalbėti daugianariais sakiniais, vartoja įvairų žodyną, nors dar gali daryti kalbos klaidų, kurios dažniausiai yra susijusios su išimtiniais ar sudėtingesniais atvejais. Svarbu tai, kad šiuo laikotarpiu vaikas tampa lygiaverčiu komunikacijos dalyviu, o jo kalba – vis labiau panašėja į suaugusiųjų, nors kai kurių semantikos ir sintaksės skirtumų išlieka iki 8–10 ir netgi daugiau metų. Įprastai jau 2,5‒3 m. amžiaus vaikų kalbą galima priskirti sakinių etapui, tačiau netipiniais atvejais šis etapas nepasiekiamas net iki 4 ar 5 metų. Pavyzdžiui, dvynių kalbos tyrimas parodė, kad ketvirtaisiais gyvenimo metais vaikai dar daro labai daug gramatikos klaidų, kurios jau nėra būdingos tokio amžiaus tipinės kalbos raidos vaikams.

Dvynių kalbos tyrimas parodė, kad ketvirtaisiais gyvenimo metais vaikai dar daro labai daug gramatikos klaidų, kurios jau nėra būdingos tokio amžiaus tipinės kalbos raidos vaikams.
dr. Ingrida BALČIŪNIENĖ

- Kokios priežastys lemia dvynių kalbos raidos vėlavimą ir pernelyg užsitęsusius kalbinės sistemos įsisavinimo etapus? Pirmiausia, tik gimusių (net ir visiškai išnešiotų) dvynių ūgis ir svoris dažniausiai yra mažesnis nei nedvynių, šiek tiek lėčiau vystosi motorika, tad kyla vėluojančios kalbos raidos rizika. Antroji vėluojančios dvynių kalbos raidos priežastis – specifinė šeimos aplinka. Dvyniai nuo pat gimimo sulaukia mažiau suaugusiųjų dėmesio nei to paties amžiaus ir tokių pat poreikių nedvyniai vaikai, nes dviejų vienodo amžiaus vaikų priežiūra reikalauja daugiau laiko nei vieno vaiko priežiūra. Be to, dvyniai vaikai nuo pat gimimo itin daug laiko praleidžia kartu, o su aplinkiniais bendrauja mažiau nei po vieną augantys vaikai, todėl rečiau girdi suaugusiųjų kalbą ir turi mažiau galimybių jos mokytis. Dalindamiesi viena erdve, dalyvaudami bendrose veiklose, dvyniai dažniausiai girdi vienas kito skleidžiamus garsus ir ilgainiui pradeda sieti juos su veiksmais ir objektais. Būtent dėl šios priežasties formuojasi unikalus reiškinys – vadinamoji slaptoji dvynių kalba. Toks dvynių bendravimas nėra laikomas nei kalbos sutrikimu, nei kalbos sutrikimo priežastimi, tačiau turi neigiamos įtakos kalbos raidai. Atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai dvyniai taip pat turi savo slaptąją kalbą, kurios nesupranta nei tėvai, nei kiti aplinkiniai, tačiau naudodamiesi šia kalba dvyniai sėkmingai bendrauja tarpusavyje. Atidžiau panagrinėjus slaptosios dvynių kalbos kiekybinį ir kokybinį santykį su įprasta kalba, matyti, kad slaptoji kalba trikdo įprastos kalbos raidą, lėtina naujų žodžių išmokimą, vėlina gramatinės sistemos įsisavinimą.

- Apibendrinant galima teigti, kad dvynių kalba yra rizikos veiksnys, į kurį turėtų atkreipti dėmesį ir tėvai, ir pedagogai. Suprantama, kad dvyniams apskritai būdingas kalbos vėlavimas, tačiau nereikėtų delsti, jei 3 metų dvyniai (ar vienas iš dvynių) vis dar daro labai daug gramatikos klaidų, jei jų kalbą sunkiai supranta (ar iš viso nesupranta) aplinkiniai (net jei patiems tėvams nekyla komunikacinių sunkumų). Svarbu paminėti, kad net ir nesant žymių kalbos sutrikimų, logopedo pagalba gali paspartinti vėluojančią kalbos raidą, praplėsti vaiko žodyną, o tai svarbu ir vaiko ateičiai. Juk vėluojanti ankstyvoji sakytinės kalbos raida trukdo vaikui lygiavertiškai dalyvauti bendraamžių pokalbiuose, žaidimuose, o vėliau, pradėjus lankyti mokyklą, neretai tampa skaitymo ir/ ar rašymo sunkumų priežastimi.

Dr. Ingrida Balčiūnienė – Vytauto Didžiojo universiteto Lituanistikos katedros docentė, Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų centro vyresn. mokslo darbuotoja. Daugiau kaip dešimt metų atlieka normalios ir sutrikusios kalbos raidos tyrimus, vadovauja nacionaliniams mokslinių tyrimų projektams, skaito paskaitas pedagogų kvalifikacijos kėlimo seminaruose.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vystymasis

Populiariausi vaikų vardai JAV: kai kurie mėgstami ir Lietuvoje

Tęsiame temą apie populiariausius naujagimių vardus kitose šalyse ir šįkart žvalgomės po JAV.

Kokio ūgio ir svorio gimsta berniukai, o kokio – mergaitės

Sakoma, kad mergaitės anksčiau nei berniukai pradeda vaikščioti ir kalbėti, bet berniukai greičiau auga. Kiek čia tiesos?

Siūloma padidinti vaiko priežiūros išmokas (2)

Siekiant pagerinti demografinę padėtį, siūloma padidinti vaiko priežiūros išmokas.

5 patarimai, kad vaikas lengvai užmigtų ir miegotų naktį nepribusdamas

Susilaukus vaiko, daugelio dalykų tėvams tenka mokytis nuo nulio: kaip kūdikį prausti, maitinti, migdyti ir kt.

Vaiko raida nuo gimimo iki metų: ką jis moka ir kokie žaislai tinka

Neretai tėvai domisi, kokius žaislus pirkti ir ką žaisti su kūdikiais nuo gimimo. Vaikų raidos specialistai pabrėžia, kad naujagimius ir kūdikius labiausiai ugdo artimųjų meilė, švelnumas, rūpestis, buvimas šalia.

Vaikas nuo gimimo iki 3 metų: kokių žaislų jam reikia

Renkant žaislus patiems mažiausiems svarbu atsižvelgti į tai, kad jie būtų ne tik saugūs, kokybiški, bet ir atitiktų mažylio amžių. Apžvelkime kūdikio raidą nuo gimimo iki trejų metų ir tai, kokie žaislai jam tinkamiausi.

Per 9 paras iš tėvų paimta 90 vaikų

Nuo liepos įsigaliojus centralizuotai Vaiko teisių apsaugos sistemai, iš tėvų buvo paimta 90 vaikų, 30 iš jų buvo iškilusi rimta grėsmė sveikatai ar net gyvybei.

Paskelbus populiariausius berniukų ir mergaičių vardus – netikėta staigmena

Kiekvieną pusmetį atnaujinami populiariausių naujagimių vardų dešimtukai šįkart pažėrė nemažai staigmenų.

13 dalykų, kurių vaikai iš savo tėvų trokšta visa širdimi

Paprastai taisykles ir priesakus kuriame mes, suaugusieji, skirdami juos vaikams. O ką norėtų pasakyti mums vaikai?

Vaikas nenori sėstis ant klozeto: 3 priežastys, apie kurias gal nepagalvojote

Pratinant mažylį prie kokios nors naujovės, reikia jūsų kantrybės ir vaizduotės, nepamiršti pagyrimų ir nesudirgti dėl niekų. Tai pagrindinės taisyklės, ir tada jam tikrai pasiseks. Mėnesiu anksčiau ar vėliau - jokio skirtumo.

Silvijos sėkmės istorija: jokių dietų ir po gimdymo pasiektas tobulas kūno svoris

Kai nei vaizdas veidrodyje, nei savijauta ima nebetenkinti (ypač – po gimdymo), pagaliau nusprendžiame: viskas, nuo pirmadienio pradedu lieknėti! Bet vieną pirmadienį keičia kitas – pasiryžti taip nelengva. Iš tiesų visa tai... gerokai paprasčiau.

Dažniausios priežastys, kodėl vaikas neramiai miega ir pagalba jam

Mamos nevalgiems ir miegoti nenorintiems mažiesiems dažnai kartoja: nevalgysi/nemiegosi - neaugsi. Tai moksliškai pagrįsta tiesa. Tačiau būna atvejų, kai miegas „neateina"dėl objektyvių priežasčių.

Ar po cezario pjūvio gimę vaikai skiriasi nuo natūraliu būdu gimusių bendraamžių

Ar skiriasi tokie vaikučiai nuo bendraamžių, į pasaulį atėjusių po natūralaus gimdymo?

Gydytoja atsako į dažniausius klausimus apie žindymą ir krūtis

Kaip ruošti krūtis žindyti? Dėl kokių pojūčių krūtyse verta sunerimti? Ką svarbu žinoti apie laktaciją ir intymų poros gyvenimą?

Kokių klaidų vengti ruošiantis krikštynoms, pataria švenčių organizatoriai

Tik pradėjus dėlioti krikštynų scenarijų, staiga susivokiame, kiek rūpesčių ir pasiruošimo jos reikalauja: krikšto tėveliai, bažnyčia, šventės vieta, veikla ir daugelis kitų detalių.