1 3

Emigrantės dienoraštis: prieštaringos mintys po trumpų atostogų Lietuvoje

 (61)
Aktyvi socialinių projektų ir renginių organizatorė Birutė Jakučionytė su keturiais vaikais po skyrybų persikėlė gyventi iš Lietuvos į Londoną. Kaip sekasi pritapti naujoje šalyje, Birutė pasakoja savo nepagražintuose dienoraščiuose portale TavoVaikas.lt.
© Liudo Masio nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Šiąnakt grįžau iš Lietuvos. Buvau savaitę.

Labai norėjau šiek tiek pakeisti mintis, atsitraukti nuo knygos rašymo ir savo kasdienybės su keturiais vaikais. Turiu labai gerą kurso draugę Virginiją, kuri gyvena Marijampolėje ir šventė savo gimtadienį. Pernai skridau į jos gimtadienį dėl lemtingai susiklosčiusių aplinkybių - buvau klaidingai nusipirkusi vieną bilietą į Lietuvą, todėl visai netikėtai vasario 18d. atsidūriau kubile vidury Dzūkijos miškų.

Šiemet ji mane labai kvietė ir aš labai norėjau būti per jos keturiasdešimtmetį, todėl nusipirkau bilietą iš anksto, prigalvojau sau milijoną reikalų, o Virgai pasakiau, kad neatskrisiu, nes labai norėjau jai padaryti siurprizą. Vakar prieš išskrisdama atgal į Londoną tokiu pat siurprizu „pavaišinau" ir dar vieną savo gerą draugę Inetą. Savaitė buvo labai intensyvi, kas naktį nakvojau vis pas kitus draugus, bet vieną naktį teko praleisti savo tėvų namuose, savo gimtinėje. Štai koks tekstas „gimė" vakarojant pas juos:

„Keistas jausmas po daugybės metų nakvoti tėvų namuose. Be vaikų. Kambaryje, kuriame prieš daugiau nei dvidešimt metų daugybę naktų verkiau į pagalvę dėl nelaimingos pirmosios meilės. Atrodo, kad aš nesu ta Birutė, kuri turi keturis sūnus, gyvena Londone ir rašo knygą apie dešimt savo santuokos metų. Esu šiek tiek sutrikusi, su gumulu gerklėje, lyg man vėl būtų šešiolika.

TAIP PAT SKAITYKITE KITUS BIRUTĖS DIENORAŠČIUS:
1 serija: naujas gyvenimas Londone
2 serija: kaip Londonas pasitiko daugiavaikę mamą? Pirmų savaičių įspūdžiai
3 serija: kas labiausiai nustebino lietuvę svetur?
4 serija: mėnuo Londone: su nerimu širdyje

Jeigu būčiau tada susapnavusi savo gyvenimą po dvidešimt trejų metų, būčiau nieku gyvu nepatikėjus tuo, koks gyvenimas manęs laukia. Prabėgę metai buvo pilni nuotykių, daugybės išgyvenimų, kūrybos, veiksmo, nuveiktų darbų. Gyvenimas buvo ir yra sodrus, kartais perpildytas meilės, linksmybių, atsitikimų (visokių) ir daugybės žmonių, kuriuos sutikau.

Labai linkiu sau, užauginti savo vaikus taip, kaip tėvai mus užaugino - jie įskiepijo mums daug drąsos ir tarsi davė leidimą gyventi taip, kaip mes norim, drąsiai rinktis tai, kas mums geriausia, gyventi linksmai ir įdomiai.
Birutė Jakučionytė

Tas gumulas gerklėje apie tai, kiek daug man teko nuveikti ir išgyventi ir dar apie begalinį dėkingumą, kurį aš viskam jaučiu nuolat. Tas gumulas apie tai, kad dažniausiai man norisi verkti iš laimės, kad šiandien esu tokia ir ten, kur esu. Tada, šešiolikos, nežinojau apie savo stiprybę ir gebėjimus, nemokėjau ramiai priimti sutiktų piktų žmonių, nemokėjau tinkamai elgtis nuskriausta ar apkaltinta. Tada buvau labai kategoriška idealistė, težinanti dvi spalvas: juoda arba balta. Kokia būtų laimė būti šešiolikos ir turėti tiek išminties, kiek dabar jos turiu. Bet tai neįmanoma.

Atsidūstu ir mėgaujuosi buvimu Lietuvoje, savo tėvų namuose.

Mano tėvai - linksmi septyniasdešimtmečiai, užauginę aštuonis vaikus, iki šiol nestokojantys humoro jausmo, sveiko proto, kantrybės ir ryžto. Tėtis šiandien atrodo juokingai, nes priaugo dvylika kilogramų svorio - prieš keturis mėnesius metė rūkyti. Rūkė šešiasdešimt penkerius metus! Šį vakarą aš jam uždaviau daugybę klausimų: kaip tau pavyko? Kodėl anksčiau nepavyko? Ar dabar nenori kartais parūkyti? „Ne, nenoriu. Mane cigaretės metė, ne aš jas mečiau", - atsakė jis. Ir juokiasi pats savimi patenkintas. Prisimena mano kažkada pasakytus žodžius apie plaučių vėžį. Esu jam sakiusi, kad vėžiu suserga tada, kai meta rūkyti, nes nustoja giliai traukti į plaučius orą, kad būtinai reikia ir toliau giliai kvėpuoti. Sako, kad jis labai kosti dabar, todėl nuėjo į vaistinę ir paprašė duoti ką nors. Juokiamės iki ašarų, įsivaizduodami vaistininkę, kai žmogus paprašo pagalbos: „Labai kosčiu, mečiau rūkyti, rūkiau daugiau nei šešiasdešimt metų." Į pokalbį įsikiša mama: „Iš pradžių jam pasiūlė kažkokių piliulių, paskui kažką purkšti, o dabar jau davė „Pertusino", kaip vaikui."

Gera pasijuokti drauge su jais, kai jie su tokia sveika humoro doze šaiposi patys iš gyvenimiškų nesklandumų, kuriuos jiems atnešė senatvė. Mama visą laiką mezga ilgas raštuotas kojines. Blogai mato, blogai vaikšto, eidama vis pasiramsčiuoja, greitai pavargsta, bet vis mezga. Visus raštus išmezga be jokio plano - „iš galvos". Myliu juos už gebėjimą nesugriūti, už gebėjimą pasijuokti patiems iš savęs, taip linksmai ir ramiai gyventi senatvėje. Galvoju apie mus visus, brolius ir seseris. Vaikystėje visi buvom eiliniai vaikai iš Suvalkijos vienkiemio, daugiavaikės šeimos.

Sakyčiau, mokykloje iš mūsų daugiau juokėsi ir niekino, nei gerbė ir palaikė - gyvenom beveik penki kilometrai nuo gyvenvietės ir mokyklos, labai daug dirbom namuose, todėl draugystėms mokykloje neturėjom laiko. O šiandien kiekvienas iš mūsų gyvena savo neeilinį didingą gyvenimą.

Štai jauniausias brolis Giedrius. Jį mama gimdė būdama keturiasdešimt trejų. Visi aplinkui šaipėsi, kad „gims kvailelis", o daktarai visą nėštumą mamą gąsdino, kad ji per sena gimdyti, vaikas gims be kojų ir rankų, kad reikia daryti abortą, kol nevėlu. Giedrius gimė gražus ir sveikas, bet būdamas šešiolikos metė mokyklą, nes jam nepatiko, norėjo kažkaip kitaip pabandyti gyventi. Mes, seserys, kryžium gulėm ir raudas raudodamos bandėm jį kaip nors paveikti, kad nors vidurinę pabaigtų. Bet Giedrius nepasidavė - norėjo dirbti. Nurašėm jį tada, kad nieko gero iš jo nebus, gailėjom, kad tėvams neužteko energijos ir ryžto jį tinkamai užauginti, kad dabar jo laukia tik nusigėrusio valkatos gyvenimas. Bet viskas susiklostė taip, kaip niekas net nesapnavo: Giedrius negeria, nerūko, daug metų yra vegetaras, praktikuoja jogą ir šiandien yra mūsų visų švieselė, optimizmo, ramybės ir palaikymo, paramos pavyzdys. Giedrius šiandien parskrido iš Indijos. Atostogavo ten jau nebe pirmą kartą. Paskui save jau daug metų vedasi ir sesers Rasos dvidešimtmetį sūnų Karolį. Aišku, kad Karolis klystkeliais irgi jau nebenueis.

Vyriausia sesuo Irena gyvena Osle.

Kovo mėnesį jai bus keturiasdešimt ketveri. Laukiasi pirmo vaikelio. Visi labai džiaugiamės dėl jos. Mama su tėčiu planuoja skristi jos aplankyti, kai pagimdys.

Šypsomės ir planuojam - jeigu bus pasiryžę tam, kuris nors iš mūsų skris drauge su jais. O jeigu mama nebepaeis, suorganizuosim jai vežimėlį, svarbiausia, kad jie turėtų noro ir ryžto. Aš linkiu jiems sveikatos ir labai, labai linkiu sau nugyventi gyvenimą nuolat norint judėti į priekį, iki pat paskutinio atodūsio.

Labai linkiu sau, užauginti savo vaikus taip, kaip tėvai mus užaugino - jie įskiepijo mums daug drąsos ir tarsi davė leidimą gyventi taip, kaip mes norim, drąsiai rinktis tai, kas mums geriausia, gyventi linksmai ir įdomiai. Jie visus mus užaugino su neįkainojama vertybe - norėti turėti ir siekti daugiau. Už tai aš jiems esu be galo dėkinga. Kaip jiems tai pavyko? Labai paprastai - savo pavyzdžiu.

TAIP PAT SKAITYKITE KITUS BIRUTĖS DIENORAŠČIUS:
5 serija: nuotykiai tęsiasi: ir lėktuve, ir britiškuose namuose
6 serija: ar įkopė Birutė į Everestą? Du mėnesiai Londone
7 serija: trys mėnesiai Londone: kaip musė barščiuose
8 serija: 4 mėnuo Londone: du bučkiai ir jokio sekso

Šiandien, žiūrėdama į juos, turiu lyg savotišką viltį. Jeigu jie šiandien dar vis nori nuskristi į kitą šalį aplankyti savo penkioliktą anūką, nors tėtis niekada iš viso neskrido lėktuvu; jeigu jis dar ir rūkyti mesti geba, tai gal ir aš gebėsiu, norėsiu keistis iki senatvės, gebėsiu gyventi savo gyvenimą taip, lyg kvėpuočiau pilnais plaučiais, plačiai pražiojusi burną: įkvepiu pilnutėlius plaučius nuotykių, siekių, įvykių, projektų, kelionių, kūrybos, vaikų erzelio, tango, sutiktų žmonių, emigracijos, lietuviško purvyno ir iškvepiu dėkingumą, meilę ir vėl dėkingumą. Lyg visomis kūno ląstelėmis jausčiau, kad gyvenu. Man tikrai labai gera gyventi. Aš labai didžiuojuosi savo šeima, savo broliais ir seserimis, savo tėvais".

1 3
www.jakucionyte.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Karališkieji rūmai nesusitvarko su mažuoju princu ir imasi specialių priemonių? (5)

Liepos pabaigoje ketvirtąjį gimtadienį švęsiantis princas George – kietas riešutėlis savo tėvams - princui Williamui bei Kate Middleton. Pranešama, kad mažylis turės ir antrą auklę.

Nėščia sportininkė žurnalo viršeliui pozavo nuoga (1)

Besilaukianti ir jau tuoj gimdysianti 35 metų tenisininkė Serena Williams papuošė naujausią žurnalo „Vanity Fair“ viršelį.

Kova pralaimėta: mirė vaikas, kurio istorija sujaudino milijonus (6)

Kai prieš dvejus metus gimė Eli Thompson, jo istorija nepaliko abejingų. Be nosies gimusį mažylį medikai „nurašė" iš karto, tačiau mylintys tėvai nepasidavė, jį augino ir sakė, kad jų mažylis - pats gražiausias.

Prieštaringomis nėštumo nuotraukomis išgarsėjęs modelis vėl laukiasi ir vėl stebina (4)

Daugiau kaip du milijonus gerbėjų instagrame turinti modelis ir fitneso žvaigždė Sarah Stage (33) ką tik paskelbė besilaukianti antrojo vaikelio.

Reportažas iš ypatingos vietos šalia Kauno, kur gyvena fėjos (17)

Knygų „Miglų slėnio fėjos“ ir „Fėjų burtai“ autorė lėlininkė Edita Lei (45 m.) su vyru Arūnu ir jau suaugusia dukra Paula (22 m.) gyvena, galima sakyti, miške. Kaime, kurį, ieškodami fėjų, žmonės susiranda net nežinodami tikrojo jo pavadinimo. Vadina jį Miglų kaimu arba tiesiog Fėjų slėniu ir stebuklingo jausmo vedami kažkaip ima ir atklysta ten, kur ir norėjo atklysti...

Belaukiant tėvelio sugrįžtant iš ralio... (1)

Prieš pusmetį Matukas, būdamas vos daugiau nei mėnesio amžiaus, išleido tėvelį Antaną Juknevičių į garsųjį Dakaro ralį, iš kurio jis parvežė labai garbingą 21-ą vietą, o gegužės pabaigoje Matukas sulaukė ypatingo dėmesio - net trijų „auklyčių“: močiutės ir dviejų prosenelių, nes tėvelis išvyko dalyvauti „FIA“ pasaulio „Cross-Country“ ralio taurės etape, kuris šiais metais vyko Kazachstane. Šį kartą jį lydėjo ir Matuko mama Martina, kuri rūpinasi viešaisiais ryšiais.

Po skaudžios netekties šiaulietę aplankė motinystės stebuklas (7)

Šiaulietės Dovilės istorijoje sutelpa ir neapsakomas skausmas ir didžiulis džiaugsmas.

Trečio vaikelio besilaukianti Živilė norėjo darbo, kuriame būtų pati sau viršininkė (3)

Kartais manoma, kad vaikus auginančios mamos pamiršta save, savo karjerą ir pomėgius, nes paprasčiausiai neberanda tam laiko.

Skaudžius likimo kirčius atlaikiusi 2 vaikų mama Vilma padeda kitoms moterims

„Pozityvi mama - laiminga šeima“. Taip prieš kurį socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškusi kaunietė Vilma Vaitkūnaitė - Juškienė sulaukė didelio kitų mamų pritarimo.

Agnės Jagelavičiūtės sūnus debiutuoja televizijoje (5)

Skirtingai nuo daugelio žinomų žmonių stilistė Agnė Jagelavičiūtė sūnaus Leono nuo spaudos neslepia.

Pašėlę tėvai: atvedė savo vaikus į gatvės šokius ir... ėmė šokti patys

Per televiziją ne vienas tikrai atkreipė dėmesį į energingus šokančius tėvus – įvairiausio amžiaus, ūgio, svorio, be kompleksų, su tokia užkrečiančia energija, kuri, atrodo, tryško ir per ekranus. „Modus Dance Banda" – tėvai, kurie vedė savo vaikus šokti ir galiausiai šokti sugalvojo patys.

Karališkosios šeimos mažyliai spindėjo P. Middleton vestuvėse (30)

Catherine Middleton savo sesers Pipos vestuvių išvakarėse jaudinosi be reikalo - jos abu mažyliai vestuvėse elgėsi nepriekaištingai.

K. Middleton nerimauja dėl savo vaikų elgesio sesers vestuvėse (30)

Šį savaitgalį netoli Londono esančioje bažnyčioje išteka Kate Middleton (35) sesuo Pippa (33).

Šturmanė Irina Jankovskaja: niekada negalvojau, kad galiu taip stipriai mylėti (1)

Vilnietė šturmanė Irina Jankovskaja moterų ralio elitą kurį laiką iškeitė į ramius pasivaikščiojimus su vaikišku vežimėliu. 8 mėnesių sūnų Nojų auginanti moteris interviu pasakoja apie naują motinystės patirtį.

Kodėl šios žvaigždės savo nėštumą prisimena su siaubu (3)

Besilaukiančios moterys puikiai žino, kad nėštumas – ne visada vien tik džiugus įvykis, kaip gali pasirodyti iš nuotraukų žurnaluose ir tinklaraščiuose.