Trijų dukryčių mama Asta: labai norėjosi jas aprengti savo mezginiais

Kūrybingas mamas pristatanti mūsų portalo rubrika KURIANTI MAMA laukia jūsų. Jeigu norite, kad apie jūsų veiklą sužinotų daugiau žmonių, rašykite el.p. portalas@tavovaikas.lt. Šiandien pas mus svečiuojasi Asta.

„Dabar jau nieko keista, kad gyvenime tikrai gali turėti ir gali pasiekti tai, ko nori. Ir iš tiesų reikia tik labai norėti.

Mano gimtinė – nedidelis miestelis Zarasų ežeringame krašte – Dusetos. Garsėjantis tradicinėmis „Žirgų lenktynėmis", Dailės galerija. Esu iš nedidelės šeimos: mylimiausi tėvai ir trimis metais jaunesnė sesė. Mokiausi tuometinėje Dusetų K. Būgos vidurinėje mokykloje (dabar Dusetų gimnazija). Labiausiai mane žavėjo dailės ir kitų menų mokymas. Artima ši kryptis iki šių dienų. Ypač sukūrus šeimą.

Asmeninio albumo nuotr.

Savo gyvenimo meilę sutikau baigdama 4 kursą tuometėje Panevėžio konservatorijoje (dabar Panevėžio kolegijoje). Po to Šiaulių universitete įgijau bakalauro diplomą, tapau pradinių klasių mokytoja.

Kai iš karto po mokslų susituokėme, vyras gavo pasiūlymą vykti į taikos palaikymo misiją Kosove. Manęs tokia mintis visai nežavėjo, atkalbinėjau iki paskutinės akimirkos, nors žinojau, kad viskas dėl pinigų, nes mums, jaunai šeimai, jų reikėjo įsikūrimui, kad turėtume stogą virš galvos... Vis tiek žinia, kad pusę metų teks gyventi vienai, nepatiko. Tai, ko gero, buvo savotiškas išbandymas mums – labai sunkių pusė metų.

Po 3 mėnesių taikos palaikymo misijoje jis grįžo atostogų. Likę trys mėnesiai ėjo siaubingai lėtai. Ir štai atėjo diena, kuomet važiavau į Šiaulių Zuoknių oro uostą. To jausmo, kuomet išvydau sugrįžusį, negaliu apsakyti. Tik žinojau, kad daugiau niekada gyvenime taip nebus. Ir džiaugiuosi, kad abu dėl to sutarėme.

Asmeninio albumo nuotr.

Įsikūrėme Rokiškio r. Pandėlio miestelyje. 15 santuokos metų lėkte pralėkė. Visada svajojau, kad turėsiu 3 dukrytes. Taip ir susiklostė. Vyriausiajai Jūratei – 11 metų, Saulei – 8, o Smiltei – 3. Norėjosi lietuviškų vardų. Dabar dažnai juokaujame, kad mes turime visą pajūrį namuose – Jūra, Saulė ir Smiltelė.

Be galo džiaugiuosi savo profesija, nes visada norėjau dirbti su vaikais. Dirbu Rokiškio mokykloje/darželyje „Ąžuoliukas“ 3-4 metų vaikų auklėtoja.

Nors gyvename Pandėlyje, bet dirbame ir dukrytes į darželius, mokyklas leidžiame Rokiškyje.

Pirmos dukrytės laukimas buvo nepaprastas patyrimas. Atsirado naujų pomėgių, idėjų. Norėjau, kad jos pirmi drabužėliai būtų pačios mano megzti. Taigi, numezgiau pirmąjį komplektuką, kuris vėliau buvo pirmuoju drabužėliu ir Saulei ir Smiltei. Nuostabus dalykas auginant vaiką su juo žaisti, šokti, dainuoti, migdant – sekti pasakas, dainuoti daineles.

Asmeninio albumo nuotr.

Kaip daugelis mamų, taip ir aš atradau žurnalą „Tavo vaikas", su kuriuo draugauju jau 11 metų. Kartas nuo karto dalyvaujame konkursuose, keletą kartų esame laimėję.

Augant Jūratei, o po to gimus Saulei, pradėjau domėtis dekupažo technika. Sukūriau dukrytėms daiktadėžes, foto rėmelius, vyresniajai – papuošalų dėžutes ir pan. Žinoma, visu tuo galiu užsiimti tik vaikams užmigus, nes tik tuomet ir turiu laisvesnio laiko. Pastebėjau, kad dukrytėms patinka stebėti kūrimo procesą, jos ir pačios bando daryti. Arbatos dėžutės, padėkliukai, rėmeliai, daiktadėžės ir kiti dalykėliai buvo ir yra kartas nuo karto kuriami dabar.

Dar man buvo svarbu fiksuoti įvairius dukryčių „pirmuosius kartus", ko gero, kaip ir daugelis mamų, juos rašydavau kūdikio knygoje. Kuomet dukrytės lankė darželį, nepraleisdavome su vyru nei vieno renginio, visada smagu matyti savo vaiką, be to, dar norisi ir užfiksuoti akimirkas. Galvoju, kad ir joms užaugus bus įdomu.

Asmeninio albumo nuotr.

Vieną kartą buvo konkursas, kuomet reikėjo kurti nuotraukų knygą. Saulė darželį lankė trejus metus, taigi, kilo mintis sukurti knygą dukrytei iš darželio gyvenimo. Pavadinau ją „Saulyte, tu augi ir draugauji". Už šią idėją gavome apdovanojimą, bet svarbiausia man buvo, kad dukrytė turi pirmąją savo knygą, kurioje aprašyta ir su nuotraukomis pavaizduota, kokie buvo pirmieji 3 metai darželyje.

Kuomet vyresnioji dukrytė Jūratė baigė pradinę mokyklą, mokytojas išleistuvių proga mokiniams įteikė po kompaktinį diską, kuriame buvo sukauptos nuotraukos nuo 1 iki 4 klasių. Man kilo mintis sukurti knygą, į kurią tilpo gražiausios, linksmiausios ir nepamirštamos akimirkos pradinėje mokykloje.

Asmeninio albumo nuotr.

Pavasarį penktokės Jūratės mokykloje vyko savaitė „Be patyčių". Grįžusi iš mokyklos ji paprašė pagalbos kuriant filmuką, o pagrindinis prizas buvo „Naktis mokykloje". Nufilmuoti ir sukurti filmuką, žinoma, sutikau. Kiek džiaugsmo buvo laimėjus pirmą vietą!

Gimus Smiltei, nusprendžiau pasimokyti ir įgijau fotografo sertifikatą. Mano feisbuko paskyra yra „Astos foto“.

Fotografavimo veiklą su motinyste suderinti ne taip ir sunku, kai šalia turiu suprantantį mane žmogų ir mylintį dukryčių tėtį. Tai jis su vaikais leisdavo laiką, žaidė, gamino maistą, pramogavo ir laukė iš mokymų naktį grįžtančios mamos.

Asmeninio albumo nuotr.

Vienintelis mano noras yra kuo daugiau, kuo turiningesnio ir prasmingesnio laiko praleisti su šeima. Visoms auginančioms vaikučius šeimoms linkiu kantrybės ir stiprybės.

Mano dukrytės, kai buvo kūdikiai, buvo labai neramios, keldavosi naktį po 7, 8 ar dar daugiau kartų. Maitinau iki 2 ir daugiau metukų. Bet viskas išaugama.

Asmeninio albumo nuotr.

Sako „Nenešiok ant rankų – įpras“. Niekada neklausiau tokio patarimo, atšaudavau, kad juk nereiks nešioti iki 18 metų. O kad panešiosiu 2 metus, tai nieko blogo nenutiks. Ir nenutiko.

Kiekvieni tėvai augina vaikus savaip, bet viena įsitikinau: vaikas turi matyti ir jausti mamą energingą, besišypsančią ir veikiančią kartu su juo. Dabar dažniausiai mato mamas pavargusias, piktas ir nepatenkintas gyvenimu. O turėtų būti atvirkščiai. Taigi, mielos, mamytės, lai kiekviena diena būna nors mažytė šventė“.

Asmeninio albumo nuotr.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis