Ką valgyti nėštumo metu, kad patenkintumėte padidėjusį vitaminų ir mineralų poreikį

Tam tikrų mineralinių medžiagų ir vitaminų poreikis nėštumo metu gerokai padidėja. Kokių maisto produktų dažniau turėtų valgyti nėščioji?

Kalcis


Sudaro kaulų pagrindą. Per nėštumą jo reikia 1000–1200 mg per dieną. Daug yra pieno produktuose: piene, kefyre, rūgpienyje, grietinėje, varškėje, sūryje. Yra ir lapinėse ir žaliose daržovėse, žuvyje (lašišoje, sardinėse). Kad jo pakaktų, per dieną reikėtų išgerti 2–3 puodelius pieno arba kefyro arba suvalgyti 2 indelius jogurto, valgyti žuvies, salotų, brokolių.


Magnis ir cinkas


Apie 60–70 proc. magnio sankaupų yra kauluose. Magnio yra kakavoje, riešutuose, jūrų gėrybėse, grūduose, pupose, žirniuose, žaliose lapinėse daržovėse. Dienos norma – 350 mg. Kai šio mineralo pakanka, gimdos raumens tonusas geras. Magnis saugo nuo nėštumo komplikacijų. Jei šių produktų kasdien nevalgote, nusipirkite maisto papildų su magniu – tai ypač svarbu antrojoje nėštumo pusėje.


Cinkas būtinas audiniams atsinaujinti, kad vaisius augtų sveikas. Jo gausu mėsoje, kiaušiniuose, jūrų produktuose. Reikia 15 mg per dieną. Cinko trūkumas gali sukelti priešlaikį gimdymą.


Geležis


Dėl jos trūkumo išsivysto mažakraujystė. Antrajame ir trečiajame trimestre geležies reikia 30 mg per dieną. Jos yra mėsoje, kepenėlėse, kiaušiniuose, grikiuose, mėlynėse, žemuogėse ir kt. Geriausiai organizmo paimama iš gyvulinės kilmės produktų. Jeigu trūksta geležies, jos papildų turi parinkti gydytojas pagal geležies stygiaus laipsnį.


Vitaminas A


Svarbus odai, kaulams, placentai formuotis bei mamos ir kūdikio regai. Šio vitamino daugiausiai gauname su kepenėlėmis, žuvų kepenėlėmis, pienu, morkomis, pomidorais, špinatais ir kitais žalumynais. Paros dozė – 800 mkg. Normą viršyti pavojinga, nes gali įvykti savaiminis persileidimas, atsirasti vaisiaus vystymosi trūkumų. Šio vitamino, gauto iš maisto produktų, perdozuoti praktiškai neįmanoma. Tačiau tai lengva padaryti vartojant maisto papildus.


Vitaminas D


Labai svarbus kaulams. Perteklius sutrikdo mineralų apykaitą, skatina kalcį kauptis audiniuose, negrįžtamus inkstų ir širdies kraujagyslių pažeidimus. Galima apsinuodyti vartojant jau 45 mkg per dieną. Rekomenduojama paros dozė – 5 mkg.


Vitaminas E


Gauname vartodami augalinį aliejų, saulėgrąžų sėklas, įvairius grūdus, kruopas. Vitaminas E veikia kaip biologinis antioksidantas, dalyvauja vykstant visų ląstelių apykaitai, stiprina imunitetą, padeda atsinaujinti audiniams. Paros dozė – 10 mg.


Vitaminas C


Slopina uždegimines reakcijas, stiprina imunitetą. Jo gausu vaisiuose ir daržovėse, ypač brokoliuose, kopūstuose, citrusiniuose vaisiuose, braškėse. Nėščiosios paros dozė – 70 mg. Nuo jo neapsinuodysi, tačiau perteklius (ypač sintetinio) nerekomenduojamas, nes inkstuose gali susidaryti akmenų.


B grupės vitaminai


Kiekvienas jų labai svarbus. B1 daugiausiai yra grūduose, įvairiose sėklose, daržovėse, kiaulienoje. Paros dozė – 1,4 mg. B2 gausu kalakutienoje, žuvyje, piene, brokoliuose, špinatuose. Paros dozė – 1,4 mg. B6 rekomenduojamas didesnis kiekis – 1,9 mg. Jo gausu mėsoje, kiaušiniuose, riešutuose. Be galo svarbūs BC, arba folatai. Jeigu jų trūksta, vaisiui gali vystytis nervų sistemos trūkumai, kūdikis gali gimti mažesnio svorio. Rekomenduojamas kiekis – 600 mg per dieną. Idealu, jeigu 3 mėn. prieš pastodamas moteris šio vitamino gautų 400 mg per dieną. Folatų gausu kepenėlėse, grybuose, žaliose lapinėse daržovėse, juodoje duonoje, apelsinuose, greipfrutuose, pupose, lęšiuose. Vitamino B12 paros norma – 2,2 mg. Jo yra gyvulinės kilmės produktuose.


Folio rūgštis


Folio rūgštis (folacinas, vit. B 9) gerina ląstelių, tuo pačiu metu ir kraujo gamybą. Ji būtina vaisiaus audiniams susidaryti, saugo jį nuo apsigimimų. Pavyzdžiui, nervinio vamzdelio formavimosi ydų: smegenų vystymosi sutrikimų, įskilo stuburo ir gomurio. Taip pat gali padėti išvengti šleivapėdystės, anencefalijos (besmegenystės), kraujagyslių pažeidimų, per mažo svorio ir kt. 


Ši rūgštis būtina ir pačiai mamai, nes saugo nuo megaloblastinės anemijos, kraujavimo trečiajame nėštumo trečdalyje. 


Būtų puiku, jei 2–3 mėn. prieš pastodama kiekviena moteris vartotų folio rūgšties papildų. Jeigu nesuspėjote to padaryti, sužinojusi, kad laukiatės, turėtumėte 3 mėn. kasdien vartoti folio rūgšties (iki 12 nėštumo savaitės). Lietuvos vaistinėse folio rūgšties galima rasti įvairių tablečių, būtinai pasitarkite su savo gydytoju ar vaistininku prieš įsigydami. Šalutinis folio rūgšties poveikis nėra įrodytas. Tačiau be reikalo jos vartojant daugiau nei 1 mg organizmas gali prasčiau pasiimti kitus mikroelementus, išsivystyti alergija. 


Jeigu vartojate tinkamų, specialiai nėščiosioms skirtų vitaminų papildų, folio rūgšties papildomai gali nereikėti, nes kai kuriuose papilduose jos yra pakankamai.


Būsimai mamai, kuri serga lėtine mažakraujystė arba jai nustatoma nėščiųjų anemija, reikia vartoti dar ir geležies papildų.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis