Kaip suprasti kūdikio verksmo priežastį ir padėti jam?

Kūdikio verksmas – vienintelė komunikacijos priemonė, kuria išreiškiami visi negatyvūs išgyvenimai.


Konsultuoja psichologė Karolina Gurskienė.


Kadangi kūdikis pasakyti negali, verkdamas jis signalizuoja, kad kažkas yra ne taip. Neretai verksmo priežastis nėra tik nebrandi nervų sistema, tai gali išprovokuoti ir gana nemažai kitų veiksnių.Visų pirma, kai kūdikis ima verkti, reikėtų patikrinti tris dalykus: ar jis nėra alkanas, šlapias arba norintis miego.


Jeigu mažylis yra žindomas krūtimi ir jums sunku nustatyti, ar jis pakankamai pavalgęs – pasiūlykite jam krūtį.

Jeigu paguldytas į lovelę netrukus nubudo ir verkia – galbūt nebuvo tinkamai uždėtos sauskelnės ir jis prisišlapino į lovytę, todėl guli šlapioje vietoje.


Jeigu mažylis pavalgęs, tačiau vis tiek neramus, galbūt atėjo laikas miegeliui, tačiau nemokėdamas pats užmigti nerimauja ir verkia. Kūdikiui visur reikalinga pagalba, todėl švelnūs paglostymai, pasūpavimai ar paniūniavimai jam tikrai padėtų greičiau užmigti.


Dažniausios neramaus kūdikio miego ir verksmo priežastys:


Skausmas dėl ligos ar pilvo dieglių


Kūdikis gali verkti dėl tam tikros ligos arba jį kamuojamų skausmų. Jeigu mažylis turi temperatūros, sloguoja ar pastebimi kitokie negalavimo simptomai – būtina kreiptis į gydytoją pediatrą, ir nustačius ligą imtis gydymo. Tačiau jeigu mažylį kamuoja dažnai pasitaikantys pilvuko diegliai, turėsite būti kantrūs ir išlaukti iki trijų – šešių mėnesių amžiaus, o tuo tarpu galite išbandyti šiuos būdus: pamasažuoti pilvuką pagal laikrodžio rodyklę, skatinti kūdikį dažniau atsirūgti, pašildyti pilvuką (galima tiesiog palaikyti pridėjus savo šiltą delną prie pilvelio), kaip galima dažniau kūdikį guldyti ant pilvuko.


Netinkama aplinkos temperatūra


Kita kūdikio verksmo priežastis gali būti netinkama jo apranga arba patalpos temperatūra. Jauniems tėveliams labai dažnai baisu, kad kūdikis nesušaltų, o ypač nakties metu. Jeigu mažylis yra daug prirengiamas, apklojamas keliomis antklodėmis ir dar kruopščiai apkamšomas – kūdikiui būna per šilta, plečiasi prakaitinių liaukų latakai ir gali atsirasti prakaitinis bėrimas. Kūdikių termoreguliacija dar nėra susireguliavusi, o dėl labai plonos odelės jiems labai lengva perkaisti ir atvėsti. Kūdikiai tarsi „kvėpuoja oda", todėl labai svarbu užtikrinti tinkamą jų kūno temperatūrą. Kambario temperatūra, kuriame dažniausiai būna kūdikis, turėtų būti apie 18 – 20º, taip pat dažnai vėdinama, kad nuolat cirkuliuotų grynas oras.


Netinkamos sauskelnės


Labai dažnai kūdikiai verkia dėl netinkamų sauskelnių ir jų sukeliamų alerginių reakcijų. Rinkdamiesi sauskelnes tėveliai turėtų būti labai atidūs ir dideliais kiekiais pirkti tik gerai įsitikinę, kad to gamintojo sauskelnes kūdikio odelė toleruoja. Dėl netinkamų sauskelnių atsirandantis bėrimas užpakaliuko srityje mažyliui sukelia diskomforto jausmą, todėl būtina iškart jas pakeisti kitomis, mažiau kvapniomis, ekologiškesnėmis sauskelnėmis. Esamą bėrimą reikėtų tepti specialiais kremais, kurie padėtų greičiau pašalinti nemalonius pojūčius.


Iššutimai ir paraudimai


Kita, taip pat labai dažnai pasitaikanti kūdikių verksmo priežastis – įvairių vietų iššutimai. Mažylio raukšlių priežiūra yra vienas svarbiausių ir atsakingiausių darbelių mamai. Ypač reikia atkreipti dėmesį į kirkšnis, kakliuką, kelius, aplink lytinius organus ir užpakaliuką. Kiekvieną kartą po maudynių tėveliai turėtų kruopščiai nusausinti problemines vietas, kurios yra linkusios iššusti ir jei reikia – pašutusias vieteles patepti specialiu kremu nuo pašutimų, kurio sudėtyje yra cinko oksido. Toks kremas apsaugo labai jautrią kūdikio odelę ir ramina. Po maudynių viso kūdikio kūnelio tepti jokiais kitais kremais nereikėtų, nes tai trukdo odelei „kvėpuoti".


Nori artumo


Galiausiai kūdikis gali verkti tiesiog norėdamas meilės ir šilumos. Šiame dideliame ir dar nepažįstamame pasaulyje yra tiek daug naujovių ir įdomybių, kad joms suvokti gali prireikti dar ne vienos nakties ir dienos. Kūdikis nuolat tyrinėja aplinką, todėl jam labai svarbu šalia tėtis ar mama, kurie pažindintų su jį supančiu pasauliu. Atrodytų be jokios priežasties verkiantį kūdikį priglauskite prie savęs ir pamyluokite. Juk taip gera žinoti, kad kažkam esi labai labai reikalingas.


Leisti paverkti ar iš karto reaguoti į verksmą?


Visada atminkite, kad kūdikiai neverkia šiaip, be jokios priežasties, jie dar nesugeba manipuliuoti ar kitaip bandyti paveikti tėvų elgesį. Kūdikystė – tai tyras ir nuoširdus laikotarpis, kuomet ašaros visada reiškia nemalonumą, o šypsena – pasitenkinimą.


Niekada netikėkite istorijomis apie neva plaučiukų prasivėdinimo svarbą – kūdikiams negalima leisti paverkti vardan geros jų sveikatos ateityje. Tai visiškai tarpusavyje nesusiję reiškiniai, jokiais moksliniais tyrimais nepagrįsti pasakojimai.


Į kūdikio verksmą reaguoti reikia visada ir iškart – taip formuojamas mažylio suvokimas apie jį supantį pasaulį ir šalia esančių artimų žmonių meilę, suteikiamą saugumo jausmą. Leisdami kūdikiui paverkti tėveliai jam suteikia neteisingą ir ne tą, kurią norėtų informaciją. Neskubėdami prie verkiančio mažylio perduodame jam žinią, kad jo poreikiai šiuo metu nėra svarbiausi, o jo kančia – siektinas reiškinys, nes tik gerokai paverkus imama reaguoti. Mažylis galiausiai įpranta, kad norint mamytės dėmesio jo reikia „išsiverkti". O dažniausiai ir pačioms mamoms būna labai skaudu klausytis savo mažylio verksmo, tai kam gi eiti prieš gamtą? Gamta sutvėrė tiek dieną, tiek naktį iš milijono garsų atskirti ir išgirsti savo mažylio verksmą, suteikė galimybę jį glausti prie krūties ir intuityviai žinoti, kaip nuraminti.

Jeigu kaimynė Danutė rūsčiu žvilgsniu pagrasino: „neimk vos pravirkusio vaiko ant rankų – pripras!", paklauskite jos, ar jos vyras Vaciukas būtų teisus, jeigu savo verkiančią žmoną uždarytų kitame kambaryje bijodamas išlepinti dėmesiu? O gal vardan Danutės sveikatos Vaciukas turėtų leisti žmonai kaip reikiant parėkti, kad prasivėdintų jos retai vėdinami plaučiukai? Danutė sąmoninga, užuot „vėdinusis" ir laukus iš vyro paguodos žodžių greit nurimtų ir nei naktį, nei dieną su Vaciuku už tai nesikalbėtų. Kūdikis tiek daug į priekį nenumato, todėl verkęs ilgai dieną, verktų ilgai ir naktį. Ir taip, po ilgų bandymų galiausiai, kaip ta Danutė, nebeprašytų dėmesio nei dieną, nei naktį, Per ilgą laiką bijant mažylį pripratinti prie rankų ir meilės, mažylis supranta, kad pagalba greit neateis, todėl išmoksta kentėti ir slopinti emocijas, tarsi pats į save nekreipti dėmesio laikydamas save nesvarbiu. Ar tokią informaciją buvo norima perduoti neseniai gimusiam mažyliui?


Reagavimas į kūdikio verksmą – tai mamos ir mažylio pokalbis. Kai mažylis neverbaliai naktį sako, kad jam skauda pašutusį užpakaliuką, o mama kruopščiai ieškodama verksmo priežasties ją atranda ir pašalina – tai pats gražiausias ir paslaptingiausias dviejų širdžių pokalbis. Kalbėkite ne žodžiais, o širdimi, taip, kaip daro jūsų mažylis.


Psichologė Karolina Gurskienė.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis