Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Šeimyninių barnių įtaka vaiko psichikai

Jeigu aiškinatės santykius, pasistenkite daryti tai ne prie vaiko.

Barnių pasitaiko net pavyzdingiausiose šeimose. Susikaupusios nuoskaudos, nutylėjimai ir nepakankamas tarpusavio supratimas kažkuriuo metu gali peraugti į grandiozinį skandalą. Kartais toks išsikrovimas, agresijos išliejimas laikomas pačiu geriausiu variantu išsakyti artimam žmogui savo nuogąstavimus, baimes, pergyvenimus ir nepasitenkinimą.

Gerai, jeigu yra galimybė išsiaiškinti santykius akis į akį. O jeigu šalia vaikas? Mažas žmogutis, pats to nenorėdamas, tampa skandalo liudininku. Kuo jam tai gali baigtis?

Pirma. Jau sukūręs savo šeimą, jis sąmoningai ar nesąmoningai kopijuos tėvų elgesį.

Antra. Audringi santykių aiškinimaisi tarp suaugusių pakenks vaiko sveikatai. Viską imantis giliai į širdį vaikas negali nepergyventi dėl tėčio ir mamos, juk myli juos vienodai stipriai. Nesiliaujantys riksmai ir skandalai, įžeidinėjimai ir kaltinimai gali išprovokuoti vaikui miego sutrikimus, enurezę, mikčiojimą. Galima situacija, kai vaikas mintyse atsiribos nuo to, kas vyksta, užimdamas neutralią poziciją. Šiuo atveju jis vis giliau užsidarys savyje, ieškos ramybės ir vienatvės, gyvens savo vidiniame pasaulyje. To rezultatas – sunki adaptacija sociume, nepasitikėjimas savo jėgomis, problemos su saviverte.

Jeigu nusprendėte aiškintis su sutuoktiniu santykius, pasistenkite daryti tai vaikui nedalyvaujant. Jei skandalas įvyko spontaniškai, laikykitės tokių rekomendacijų:

Stenkitės vengti barnio metu tarpusavio kaltinimų ir įžeidimų. Mažylis myli ir mamą, ir tėtį, ir girdėti, kad kažkuris iš jų blogas ir nepadorus jam labai skaudu. Atsisakykite kaltinimų vienas kitam dėl to, kad nesugeba sukurti šeimos jaukumo, dėl nuolatinio pinigų trūkumo, nelieskite santykių su kitais giminaičiais temos;

Nevelkite į konfliktą vaiko, prašydami užimti kieno nors pusę. Tokie klausimai kaip „Ką manai, tėtis neteisus?", „Mama bjauriai elgiasi, tiesa?" yra kategoriškai neleistini. Normalioje šeimoje vaikui mama ir tėtis yra vienodai svarbūs ir mylimi, dėl to panašios spekuliacijos negailestingai traumuoja vaikišką psichiką;

Atsisakykite grasinimų. Atsainiai pykčio priepuolio mestą frazę „man norisi visiems laikams išeiti iš namų" vaikas supras tiesiogine prasme;

Konflikto „šerdimi" turi tapti kompromiso paieškos, o ne priekaištų ir pasipiktinimo pliūpsniai. Kalbėti reikia aiškiai ir į temą, neskubant peršokti į riksmus ir isteriją. Venkite pasisakymų su negatyvia potekste. Nekelkite skandalų dėl visiškų menkniekių. Mes esame suaugę žmonės, dėl to, sulaukę vaikų, turime tvardytis ir kontroliuoti emocijas. Išmokite išreikšti savo emocijas kitais būdais ir išspręsti problemas vieno pokalbio metu. Neverta vis iš naujo ir iš naujo grįžti prie nesutarimų temos. Vaikas turi žinoti, kad konfliktas buvo, tačiau jau išsisėmė ir tėtis su mama surado bendrą sprendimą.

Jei pastebėjote, kad vaikas, tapęs šeimyninio barnio liudininku, blogai jaučiasi, būtinai suraskite laiko atviram pokalbiui. Paaiškinkite, kad taip pasitaiko, suaugusieji kartais pykstasi, tačiau kaip ir anksčiau myli vienas kitą ir vaiką. Pasistenkite suteikti viltį, kad viskas bus gerai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?