Trijų vaikų – Elžbietos (5 m.), Adelės (5 m.) ir Antano (1,5 m.) tėtis fizikas Vytenis Barkauskas (33 m.) įsitikinęs – pozityvumas yra bene svarbiausias dalykas, kurio tikisi vyras iš moters.

„Kai pirmą kartą sužinojau, kad laukiamės, mano reakcija buvo santūrus džiaugsmas. Kai sužinojome, kad laukiamės dvynių, sutrikau gerokai labiau, tačiau šis netikėtumas išmokė nuolankumo gyvenimo pokštams: lauki vaiko, o gauni dar vieną lyg ir netyčiuką! Sakyčiau, kad sutrikimas buvo padažytas nerimo spalva. Moters pasaulis pradeda keistis nuo pat pirmos pastojimo minutės, bet vyras savo moters fizinių pokyčių ilgai dar nejunta, o psichologiniams niuansams pajusti irgi reikia laiko. Ir tai procesas, nes pokytis yra nuolatinis: pirmą mėnesį – vienoks, ketvirtą – kitoks, devintą – dar kitoks, o kai gimsta kūdikis, vėl viskas kitaip. Nuolat turi būti lankstus ir mokėti adaptuotis, nes kažkas vis keičiasi.  

Kai moteris tikrinasi klausdama vyro, ar aš graži, ta atsiradusi abejonė ir nepasitikėjimas, manau, kyla dėl vidinių, o ne išorinių priežasčių ir išduoda jos nerimą prieš pokytį. Ateities pokyčiai sukelia tam tikrą įtampą, panašūs klausimai savaime kyla kaip gynybinė reakcija. Be abejo, tokia, kokia buvo, moteris jau niekada nebus (vyras – taip pat), bet tai nerodo, kad ji negraži. Moteriai reikia ne jos grožio įrodymo, o kad palaikytų, patvirtintų, kad viskas yra ir bus gerai. Mes keičiamės, bet viskas yra gerai. Pokyčio akivaizdoje norisi laikytis kažko stabilaus. „Tu graži, viskas gerai“, nors iš tikrųjų visai ne grožiai tada galvoje.

Dabar, žvelgiančiam iš laiko perspektyvos, atrodo, kad abu turi užauginti atsakomybę ir kantrybės jausmą priimti pokyčius. Abu ištinka akimirka, kai pajunta pasiilgstantys prieš tai buvusio laiko, tų malonių studentavimo laikų, kai nebuvo atsakomybės, visas laikas buvo laisvas. Panašiai pradinukai ilgisi darželio. Nostalgija yra nuostabus jausmas, tačiau supranti, kad atgal negrįši, taip mes augame. O tada ima ir įvyksta lūžis, susitaikai su tuo, kas yra dabar ir bus dar vėliau. 

Moters nėštumas ir vaiko gimimas vyrui yra nauji slėpiniai, naujos užduotys, neaiškios, nesuprastos. Panašiai būna, kai ateini į aukštąją mokyklą ir nesupranti nei ką ten dėsto, nei ką reikia daryti. Bet po trejų ketverių metų toje pačioje aukštojoje mokykloje jautiesi kaip žuvis vandeny, savas, viskas aišku. Vaikų gimimo etapas gal šiek tiek ilgesnis, bet irgi svarbiausia užsiauginti vidinę stiprybę pokyčiams, nes jie ateina, ateis visada ir bus sudėtingi.  

Mano galva, vyrui nėštumas ir gimdymas yra tam tikro stabilumo praradimas, pokyčių metas, pati žinia apie tai yra sukrečianti, kaustanti ir lemianti nepasitikėjimą, todėl pozityvumas yra bene svarbiausias dalykas, kurio tikisi vyras iš moters. Abipusis poreikis yra vienam iš kito išgirsti: „Tu viską sugebėsi, viskas bus gerai. Tu sugebėsi būti geras tėvas, o aš – gera mama.“

Svarbiausi dalykai

Dvejus metus buvau išėjęs vaiko priežiūros atostogų, viską žinojau nuo a iki z. Esu įsitikinęs, kad labai svarbios yra pirmos savaitės po gimdymo. Nepateisinu vyrų, kurie pirmą mėnesį neina tėvystės atostogų, taip pat tų, kurie tai daro formaliai: pasiimsiu atostogas, nudirbsiu darbus, nuvažiuosiu pažvejoti, kambarį padažysiu. Tos atostogos yra susipažinti su kūdikiu, pažinti naują struktūrą, kurioje dabar teks gyventi. 

Vyrui, kuris grįžta po mėnesio į darbą, privaloma tą mėnesį skirti mamai ir kūdikui. Tai teikia saugumo moteriai. Du dalykai yra svarbiausi: dalyvauti gimdyme ir pirmą mėnesį būti prie kūdikio ir savo moters. Tai nieko ypatinga – paprastas komandinis darbas ir vienas kito parama. Tai yra tai, kas abiem padeda. Mat moteris, kuri paliekama viena su kūdikiu, išeina į kitą pasaulį ir po dviejų mėnesių grįžęs vyras gali jos ir nepažinti.“

„Ar gimdyti kartu? Anksčiau pats turėjau nepagrįstų išankstinių nuostatų, maniau, kad nereikėtų gimdyti kartu, bet dabar jos radikaliai priešingos. Vaiko laukimas moteriai yra nepažinta nežinomybė ir ji pasirinko ten eiti dar tada, kai buvo nuspręsta turėti vaiką, taigi, vyro buvimas šalia gimdant yra mažiausia, ką jis gali padaryti. Labai svarbu toje nežinomybėje būti su savo moterimi.“ 

Straipsnio tęsinys, kuriame kalbinami kiti tėčiai:

Fotografo Mariaus Čepulio patarimas vyrams, kurie taps tėčiais

Simonas Urbonas: kaip jaučiasi vyras, išgirdęs žodžius „Brangusis, laukiamės“