Keturias dukras auginantis tėtis: žmogaus gimimas – toks stebuklas, kurio praleisti nereikėtų

Evaldas Petkevičius su žmona Indre augina keturias dukteris: Agną, Miglę, Smiltę ir Vaivą. Mažakalbis, baikeriškai apsirengęs, išoriškai rūstokas vyras švelniai sako, kad dukterys – tai grožis, švelnumas, ramybė (kol kas).

Evaldas. Kiekvienąkart žmonai besilaukiant tikiuosi, kad gims sūnus. Nesimaivau, manau, kad kiekvienas vyras nori sūnaus, bet yra, kaip yra. (juokiasi) Mergaitės yra labai gerai! 


Ar sugebėtumėte auginti berniuką?


Aš – vienturtis, o žmona turi seserį. Galėčiau tik įsivaizduoti, kaip auginti berniuką, turbūt taip, kaip augau aš pats. Žinau, kaip būna, ypač paauglystėje, turbūt ir nelabai svarbu, berniukui ar mergaitei. Vaikai tuomet tokie sudėtingi, aš dar prisimenu save. 


Dažnai tėvai mėgsta sakyti: „Aš tavo metų toks nebuvau...“ 


Kur jau ne, buvai. (juokiasi) Manyčiau, kad savęs vaiko ir paauglio pamiršti nereikia, tikiu, kad niekas ir nepamiršta, tik bando „užsivilkti“ suaugusiojo paltą ir jo niekada nebenusivilkti. Man to palto nereikia. Kai prisimeni, koks tu buvai vaikystėje, lengviau susikalbėti su savo vaikais. 


Jūsų išorė, visokie atributai byloja, kad užsiimate labai vyriškais reikalais, priklausote baikerių klubui.


Nuo vaikystės pamėgau žvejoti. Jau paauglystėje sudomino motociklai. Vėliau kartu su draugais įkūrėme gyvosios istorijos archeologijos klubą. Rekonstravome IX–XI a. Lietuvos karybą. Tačiau šį pomėgį nugalėjo motociklizmas. Buvau įsitraukęs į oreivystę, 3 sezonus pilotavau karšto oro balionus. Yra tekę prisidėti prie reisinės (senovinis Kuršių marių kelioninis burlaivis) „Dreverna“ statybos. 


Jūs planavote didelę šeimą?


Gal vis dėlto ne. Manėme su žmona, kad dviejų vaikų kaip ir gana, paskui tiesiog pasidavėme gyvenimo tėkmei. Dar vienas vaikas? Valio! Gerai, kad mudviejų su žmona nuomonė sutampa, nedarome iš to kažin kokio didelio įvykio, nutinka – ir džiaugiamės. Atsipalaidavę mes. (juokiasi)


Kiekvieną kartą jau žinojote, kas gims?


Mes visai nenorėdavome žinoti vaiko lyties, bet kažkaip gydytojai nenulaikydavo liežuvio už dantų.


Keturios mergaitės – daug?


Jau tikrai nelakstėme pas būrėjus klausti, ar yra tikimybė sulaukti sūnaus. Tik buvo toks įdomus nutikimas: kartą turėjau darbo pokalbį ir moteris vadovė, su kuria kalbėjausi, sužinojusi, kad auginu tik dukteris, tuomet išskaičiavo, kad jeigu norime berniuko, palankios tik dvi savaitės per metus. Bet su žmona tikrai nebandėme laikytis tos moters rekomendacijų. (juokiasi)


Su mergaitėmis bendraujant vien tik meilė ir grožis?


Oi, tikrai ne visada, tenka kartais ir balsą pakelti, kad ir kaip nesinori. Šiuo metu atsisakiau tolimų komandiruočių, anksčiau dažnai važiuodavau padirbėti į užsienį. Kai gimė ketvirtoji Vaiva, pamačiau, kad žmonai vienai sunku tvarkytis, vyresnėlėms – paauglystė. Su Agna jau galima pakalbėti ir susikalbėti, Miglė tapo uždaresnė, nors abi mergaitės mokosi labai gerai, vidurkiai aukšti.


Kas padeda susikalbėti?


Motyvacija: jeigu jos pildo mūsų pageidavimus gerai mokytis, turi gauti tai, ko labai nori. Tai ne kažkokios pigios primityvios dovanėlės, jokiu būdu. Pavyzdžiui, Miglė dievina žirgus, todėl leidžiama jai lankyti žirgyną. Dar Miglė ir Smiltė dainuoja pas legendinį Alfonsą Peniką. Agnai teatras yra viskas, ji lanko „Elementoriaus“ dramos studiją, dar dailės mokyklą. 


Įvairios veiklos po pamokų – tarsi ir lavinimo bei ugdymo dalis, o jūs tai pateikiate kaip motyvaciją. Negi jos nenori kokių nors mergaitiškų dalykų, kad ir naujų drabužių?


Pavyko išauklėti taip, kad drabužis ir yra tik drabužis, jos turi tai, ko reikia, bet ne daugiau. Kam? Kad spintos būtų užgrūstos, o apsirengti vis tiek nebūtų kuo? (juokiasi)


Vaikams neužtenka tik tėvų pavyzdžio, juk mokykloje vyrauja įvairios mados, jūsiškės tam nepasiduoda? Jokių mėlynų plaukų?


Sugalvojo Miglė išsiskusti pusę plaukų, nes taip padarė jos geriausia draugė. Nori? Skuskis kad ir plikai, išsiskuto, pavaikščiojo, ataugo, nebekartojo. Mes su žmona tokių niekų nesureikšminame.


O kaip bendraujate su mažylėmis?


Puikiai, čia tik vienas malonumas. Šiek tiek vėlavau su jumis susitikti, nes užsižiūrėjau, kaip Miglė mokė keturmetę Smiltę žaisti šachmatais. Taip gražu žiūrėti, tas mažosios noras laimėti ir dėl to tiek pastangų išmokti, kaip „vaikšto“ figūros. O dar labai patiko, kad Smiltė pėstininkus vadina karaliaus ir karalienės vaikiukais.


Kas išmokė Miglę žaisti šachmatais? Jūs?


Greičiausiai internetas. Ji ten naudingų dalykų randa, pavyzdžiui, kaip iškepti tėčiui skanių keksiukų. Kažkaip jos pačios renkasi gerus ir gražius dalykus, nereikia mudviem su žmona per daug kištis.


Kokie mergaičių santykiai?

 

Sako, kad vyresnėlės retkarčiais pasipyksta, bet aš to nemačiau, jos man pačios kartais pasisako. 


Dukroms įdomios jūsų veiklos? 


Motociklas – labai, pasiimu kartais jas pasivažinėti su „Harley Davidson“. Taip pat dukroms patiko kartu plaukti tradicinių istorinių laivų regatoje „Burpilis“, Smiltei buvo vos pusantrų metukų. Mums patinka važinėtis dviračiais, plaukioti baidarėmis, o žiemą – slidinėti. 


Jūs labai užsiėmęs?


Labai daug dirbu, nes didelei šeimai nemažai ir reikia. Viską atperka, kai grįžusiam vakare mažiausioji Vaiva užmiega ant rankų. Ne mamai, kuri dar žindo, o man. Smiltė irgi ropščiasi ant kelių, apsikabina. Mažosios tokios meilios, jų nereikia prašyti, kad pabučiuotų, pačioms toks noras kyla. 


Nesijaučiate „užguitas“ savo moteriškosios šeimos dalies? 


Ką jūs? Aš – didelis, o mano mergytės – mažytės. Kažkada esu pakėlęs jas visas keturias, dar Vaiva nebuvo gimusi. Reikės pabandyti dabar jau pakelti penkias. 


Kurio labiau klauso – jūsų, tokio didelio, ar mažos mamos?


Abiejų vienodai, nes mes kalbamės su mergaitėmis ir bandome susitarti. Dažniausiai pavyksta, kai kartu griebi kažką daryti – ir lengviau, ir greičiau, ir daugiau laisvo laiko lieka. Mėgstame drauge gaminti valgyti, aš mėgstu ir moku ir savo mergaites pamokau, net alų esame bandę virti.


Daug vaikų auginti brangu?


Visiškai – ne! Vieną auginti yra brangu, dvi – taip pat, o keturias – jau ne taip. Kas gali būti brangu, papildomas samtis sriubos puode, daugiau košės? Drabužiai „vaikšto“ tie patys, kažkaip net Agnos grįžo Smiltei. Kai daliniesi, visada grįžta. Nereikia virkauti, kad brangu, kai kurie iš viso neturi, iš ko nusipirkti.


Namai triukšmingi, kai tiek merginų?


Pakankamai, ypač savaitgaliais. Kartais visos nori iš karto pasisakyti, tada surikiuoji po vieną. 


Žinote visas jų paslaptis? 


Nemanau, jos turi savų, kurių nežinau nei aš, nei mano žmona. Matau, kaip jos tarpusavyje bendrauja. Matau, kai bando meluoti, nes prisimenu save, kaip tai darydavau. (juokiasi) 


Tarp vyresniųjų ir mažųjų – nemažas amžiaus skirtumas, jos taip ir bendrauja pagal amžių?


Manau, kad jos visos – viena gauja. Miglė noriai pasiima Smiltę iš darželio ir abi važiuoja į repeticijas. Pasakoja, kaip sesė jai užmiega ant kelių važiuojant viešuoju transportu. Vyresniosios yra išleidusios mus tik dviese su žmona išeiti. 


Vaiva – kol kas „ mamytukas“, o jums malonumas?


Papasakosiu, kaip mes susirūpinome, kad ji neropoja, kaip ir laikas būtų, o neropoja. Nupirkome didžiulį kilimą, kuris jai pasirodė labai patogus daiktas, nebeslysta, tai tuoj ėmė varinėti keturiomis. Dabar dar turi vaizduoti, kad ją gaudai. 


Ar kiekvieno vaiko sulaukus vis lengviau?


Pirmą auginti tikrai buvo sunkiausia, paskui jau lengviau, juolab kad sulauki daug vyresnėlių pagalbos, kartais jos tai daro savo noru, kartais tenka gražiai paprašyti, bet be didesnių kaprizų. 


Kasas supintumėte?


Supinčiau, bet nepinu, puikiausiai rišu „uodegytes“ ir be dulkių siurblio, kaip rodoma trumpame jutubo siužete. (juokiasi)


Suknelių išrinktumėte ir nupirktumėte?


Galėčiau tai padaryti ir vienas, bet daug smagiau, kai jos pačios renkasi, matuojasi. 


Turite kantrybės? Paprastai vyrai nekenčia eiti į parduotuves su moterimis, kad ir kokio amžiaus jos būtų? 


Tenka turėti. Ir komplimentų sakau, ir pastabų, pavyzdžiui: „Kaip čia dabar apsirengei?!”


Reguliuojate, kaip rengtis?


O kodėl ne? Ne visai kreivos tos mano akys, o jeigu rimtai, žiūriu praktiškai, kad ir kaip gražiai ir skoningai atrodytų, matau, kad taip pasipuošusios jos tiesiog gali sustipti.


Kaip dalijate savo meilę dukroms?


Visoms vienodai, bet skirtingai. Mažosioms nereikia ieškoti raktelio atrakinti, jos – dar atverstos knygos ir labiau mėgaujuosi tomis akimirkomis.


Visuose gimdymuose dalyvavote?


Taip – ir net nealpau. (juokiasi) Pirmą kartą, kai žmona gimdė, – lyg ir norėjau, lyg ir nelabai, bet nuėjęs tikrai nesigailėjau, jaučiausi reikalingas, padedantis žmonai, tad dėl kitų gimdymų net klausimų nekilo. Žmogaus gimimas – toks stebuklas, kurio praleisti nereikėtų.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis