Konsultuoja gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė.
Varikozė išsivysto didėjant pilvukui.
Tiesa. Venos – tai kraujagyslės, kuriomis kraujas teka į širdį. Jose nėra stiprios raumeninės sienos, tačiau specialūs vožtuvai nukreipia kraujo tėkmę širdies link. Dėl amžiaus, nutukimo ir nėštumo kraujotaka gali sutrikti ir kraujo tėkmė venose sulėtės. Nėštumo metu venos išryškėja, nes augantis būsimos mamytės gimdos kūnas spaudžia mažojo dubens venas ir sutrinka kraujo tėkmė iš kojų venų širdies link. Jei kraujagyslės iš prigimties turi polinkį plėstis, jų sienelės pamažu plonėja, venose atsiranda mazgelių, kraujo tėkmė dar labiau sulėtėja, jis venose užsilaiko.
Maždaug ketvirtą nėštumo mėnesį pradėjusių plėstis kojų venų priežastis – hormonai.
Tiesa. Daugėjant nėštumo savaičių, pokyčiai kojų venose ryškėja, nes paspartėjusi hormonų veikla greitina kraujotaką, skatina didesnę skystosios kraujo dalies gamybą. Nėščiosios organizme kraujo cirkuliuoja vienu litru daugiau nei paprastai, tad spaudimas į visų kraujagyslių sieneles būna stipresnis ir jos plečiasi.
Venų pokyčiai per nėštumą yra labai skirtingi. Vienoms moterims poodyje gali tik šiek tiek paryškėti melsvas „tinklelis“, nesukeliantis jokių pojūčių. Kitoms nėščiosioms atsiranda skausmas, kojos patinsta, susidaro ryškių mazgų, kurie ne tik menkina kojų grožį, bet ir didina trombų atsiradimo riziką.
Melsvoms vagelėms kojose maistas nedaro jokios įtakos.
Mitas. Jei į nėščiosios mitybos racioną įtraukta per mažai skaidulų ir ji mažai geria skysčių, tuomet užkietėja viduriai. Tai trikdo kraujo tėkmę iš dubens ir kojų. Pakankamai skysčių reikia ir dėl to, kad netirštėtų kraujas ir venose nesusidarytų trombų. Siekiant išvengti varikozės, nėščiajai patartina valgyti daugiau vaisių ir daržovių, kuriuose yra flavanoidų, teigiamai veikiančių venų būklę. O žuvis ir aliejus turi riebiųjų rūgščių, nuo kurių kraujagyslės tampa elastingesnės.
Esant išsiplėtusioms venoms kontrastinės vandens procedūros netinka.
Mitas. Nors kartą per dieną kojoms reikėtų kontrastinio dušo – iš pradžių šilto, paskui šalto vandens srovę nukreipiant į pėdas ir pamažu kylant į kojų viršų. Tokia procedūra stiprina paviršines venų sieneles, gerina kraujotaką, todėl kraujas „neužsistovi“, mažėja kojų nuovargis. Dušas labiau tinka vakare, nes vakarop atsiranda kojų nuovargis, jos patinsta.
Yra specialių tepaliukų, mažinančių kojų nuovargį.
Tiesa. Jei venos išsiplėtusios, kojos yra sunkios, jas būtina tepti venų kraujotaką ir limfos nutekėjimą gerinančiais tepalais, kurių sudėtyje yra heparino, skystinančio kraują. Šie universalūs tepalai yra bekvapiai ir nedirgina odos, todėl puikiai tinka nėščiosioms. Tepti reikia nuo pirštų galiukų šlaunų link. Tepalą ar gelį patartina naudoti du kartus per parą – ryte ir vakare einant miegoti. Ryte ypač patartina tepti toms moterims, kurios darbe daug laiko praleidžia stovėdamos ar sėdėdamos. Tepaliuką galima naudoti nuolat arba darant 2–4 savaičių pertraukas.
Nėščiajai negalima avėti aukštakulnių ar bekulnių batelių.
Tiesa. Geriausiai tinka pakulnė, kuri netrikdo kraujotakos kojų venose, t. y. 2–4 cm. Kai ji per aukšta arba jos visai nėra, trinka venų kraujotaka, netolygiai tempiami kai kurie kojų raumenys. Jei raumenys yra treniruoti, kraujas geriau teka iš kojų širdies link. Jei raumenys silpni, venos labiau linkusios išsiplėsti.
Dėvint aptemptus drabužius trinka ne tik kojų, bet ir viso kūno kraujotaka.
Tiesa. Vaikštant aptemptais drabužiais ant kūno lieka įspaudai, žemiau užspaustos kūno vietos paburksta, ypač jei audinio sudėtyje yra gumos. Veržianti apranga trukdo poodinės srities kraujotakai.
Vaikštant kojų venos dar labiau plečiasi.
Mitas. Vaikščiojimas gryname ore gerina savijauta ir, kitaip nei bėgiojimas, moters labai nevargina. Galima nueiti 4 kilometrus ar net 8 kilometrus per dieną. Žinoma, paskutinėmis nėštumo savaitėmis moteriai būna sunkiau judėti, tad ji turėtų rinktis mažesnį – vos kelių kilometrų – atstumą. Jei nėščioji serga mažakraujyste, nešioja didelį vaisių ar blogai jaučiasi, užuot pasirinkusi ilgus pasivaikščiojimus gali dažniau pagulėti ant pagalvėlės užkėlusi kojas, atlikti kontrastines vandens procedūras.
Jei kojų venos jau išsiplėtusios, jokios kojinės nepadės.
Mitas. Elastinės kojinės – svarbiausia profilaktikos priemonė nuo trombozės. Mūvėti elastines kojines tiesiog būtina net ir karštą vasaros dieną. Kojinės, kurių yra įvairaus storio ir spalvų, labiausiai aptempia pėdas ir apatinę blauzdų dalį, o mažiau – viršutinę blauzdų dalį ir šlaunis. Prispaudus paviršines kojų venas kraujas yra priverstas tekėti į giliąsias venas ir tada nesiplečia paviršinės. Pagreitėjus kraujotakai giliosiose venose, mažėja tikimybė, kad susidarys trombų.
Kojines reikėtų užsimauti ryte dar neatsikėlus iš lovos arba prieš jas maunant pagulėti bent 20–30 minučių (gulint pakeltomis kojomis, pakanka 10–15 minučių).
7 draudimai, jei kamuoja išsiplėtusios venos:
*Nestovėkite ilgai.
*Nesėdėkite sukryžiavusi ar sulenkusi po kėde kojų – trinka kojų venų kraujotaka.
*Nevilkėkite ankštų drabužių.
*Neavėkite batelių labai aukšta pakulne ar visai be jos.
*Nemirkite karštoje vonioje.
*Nevalgykite maisto, galinčio kietinti vidurius.
*Netingėkite mankštintis.
Palepinkime kojas
6 kojų masažo pratimai, skirti būsimai mamai
Glostome nuo pėdos pirštų kildami aukštyn iki kulkšnelių. Tada per pėdų šonus nusileidžiame žemyn.
Apimame pėdą abiem delnais ir abiem nykščiais braukiame į pėdos šonus.
Sugniaužiame kumštį ir juo švelniai triname visą padą.
Apglėbdami delnais visą koją glostome nuo apačios į viršų iki šlaunies.
Uždedame delnus skersai kojų ir lengvai triname. Masažą pradedame nuo kojų apačios ir kylame viršun. Masažuojame blauzdų apačią.
Labai lengvai pamaigome. Nykščiu suimame ir atleidžiame odą. Taip galima masažuoti visą koją nuo apačios į viršų.
Kiekvieną pratimą pakartokite 3–4 kartus.
Kada negalima atlikti masažo?
Jei yra ryškiai išsiplėtusių venų, moteris serga ūmiu venų uždegimu, kojose yra žaizdų.
Kas gali daryti masažą?
Pirmas pagalbininkas galėtų būti vyras. Išmokti daryti atpalaiduojamąjį kojų masažą tikrai nesunku ir po darbų grįžęs vyras gali pradžiuginti mylimąją. Kad delnai lengviau slystų, masažuotojas rankas gali pasitepti aliejumi (tinka migdolų).
Kaip daryti masažą?
Įprastą kojų masažą geriausia daryti gulint ant nugaros. Tačiau nėščiąsias neretai vargina tuščiosios venos sindromas, kai moteris negali gulėti ant nugaros: jai silpna, trūksta oro, krinta kraujospūdis, apima baimė. Tokiu atveju galima atsisėsti pusiau gulomis. Moteris patogiai atsisėda ant sofos, fotelyje ar kėdėje su atlošu, o kojas užkelia ant nedidelės kėdutės arba stalelio. Pasidėjusi po dešiniu šonu daugiau pagalvėlių, moteris galės patogiau atsilošti.
Kiek laiko masažuoti?
Geriausiai kojas masažuoti 15–20 minučių. Kiekvienai kojai skirti po 7 minutes.
Mankštelės ir vonelės
1. Idealu, jei būsima mama rastų laiko ir kojų pėdų mankštelei. Sėdėdama biure kartais pamankštintų pirštus, pasukiotų pėdas, o pasitaikius progai užkeltų kojas kuo aukščiau (ant kėdės, stalo) ir taip jas pailsintų.
2. Grįžus namo kojas vertėtų palepinti vonelėmis. Įmerkite pėdas pakaitomis į vėsesnio, paskui šiltesnio vandens voneles. Galite į vandenį įberti jūros druskos ar įpilti žolelių nuoviro.
3. Prausdamosi po dušu nukreipkite vandens srovę į padus ir taip pamasažuokite juos.
