Ingrida: gydytoja grubiai išrėžė, kad mano vaikas bus invalidas

Gimdymo istorijų gauname visokių – optimistinių, linksmų ir liūdnų. Gauname ir tokių, kuriose pasakojama apie nemalonius išgyvenimus nėštumo metu, grubų medikų elgesį ir elementarios pagarbos nebuvimą. Ingridos pasakojimas būtent toks ir yra.

Visada norėjau turėti vaikelį, žiūrint kokius nors filmus, pirmiausia matydavau vaikučius, išėjus į gatvę - taip pat. Man buvo 21-eri metai, kai pastojau praėjusių metų spalį. Sužinojusi, kad laukiuosi, buvau laimingiausia pasaulyje. Viskas buvo nuostabu. Iki tos akimirkos, kol neapsilankiau pas šeimos gydytoją.

- Tai ką, apnėštėt sugalvojai?, - vos įžengus išgirdau nemalonius žodžius. Stovėjau ir negalėjau pajudėt. Pasiknisusi po mano medicininę kortelę, ji pasakė, kad aš vaiko neišnešiosiu, nes „mano kraujas nusilpęs". Mano hemoglobinas buvo žemas, bet gydytoja tik gąsdino ir net nepasiūlė jokių priemonių, kaip jį pagerinti.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Viešai išjuokta žindanti mama sulaukė didelio palaikymo
Naujagimės svoris išgąsdino medikus

Aš, aišku, nepasimečiau ir atšoviau, kad šiais laikais yra priemonių gerinančių kraują. O ji ir toliau mane koneveikė. Buvo prieš, kad aš apskritai gimdyčiau, pasakė, kad mano vaikas bus invalidas. Nėščiai... Išėjus iš kabineto, pasipylė ašaros. Bet ne ilgam. Suėmiau save į rankas ir pasakiau sau, kad kovosiu už mus abu. Ir kovojau.

Per eilinį patikrinimą sužinojau, kad turiu retą gimdos patologiją – dviragę gimdą. Apie ją sužinojau būdama 3 mėnesį nėščia. Tada dariausi ultragarso tyrimą savo mieste, bet man nieko apie tai neaiškino, kas tai yra ir ko galima tikėtis.

Tik kai atvažiavau į Šiaulių miestą patikrai, tada ir pasakė, kas tai yra ir ko galima tikėtis. Tada jau buvo 30 nėštumo savaičių. Visa laimė, kad apie tai sužinojau taip vėlai, pasirodo, su dvirage gimda ir mano atveju vaiką labai sunku išnešioti iki nėštumo pabaigos, būna, kad jie išnešiojami tik iki 16 - 20 savaitės. Daktarai buvo šokiruoti gerąja prasme, kad viskas taip sklandžiai klostosi, nes ir pats nėštumas buvo labai lengvas ir geras.

Esant tokiai patologijai, neleidžia gimdyti pačiai, tada daromas Cezario pjūvis. O aš tam buvau pasiruošusi, nes tiesą sakant pati bijojau gimdyti. Operacija buvo paskirta Kaune, Šiaulių medikai to neapsiėmė, nes turiu šiek tiek problemų su kraujagyslėmis.

Išnešiojau mažylį iki galo. Cezario pjūvis buvo paskirtas liepos 23 dieną. Kai galiausiai atėjo toji planuota diena ir išvažiavau į ligoninę, jaučiau ir džiaugsmą, ir baimę. Bet kai pagaliau išgirdau sūnelio balsą ir jį pamačiau, atrodė, kad be mūsų visas kitas pasaulis nebeegzistuoja. Buvau laimingiausia. Operavę gydytojai sakė, kad jau buvo pradėję žaliuoti vandenys, nors aš jokių paruošiamųjų skausmų nejutau.

Po cezario pjūvio operacijos atsigavau labai greitai. Buvo sunku tik pirmomis dienomis kai pradėjau judėti, visgi pjūvis. Po savaitės laiko praleistos ligoninėje, namo grįžau lyg niekur nieko nebuvo. Dabar kiekviena diena auginant sūnų yra kupina džiaugsmo, šilumos ir begalinės meilės.

Gydytojos, kuri sugadino nuotaiką nėštumo pradžioje, kol kas nepakeičiau, ji mūsų šeimos gydytoja. Iš patirties žinau, kad ji bendrauja pagal nuotaiką, nors yra gera specialistė. Pas ją stengiuosi kuo mažiau eiti.

Ingrida

Norite papasakoti savąją gimdymo istoriją? Laukiame jų el. paštu tavovaikas@delfi.lt

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis