Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Kokias žaizdas iš vaikystės į gyvenimą atsineša tėvų neišmylėti vaikai

Yra daugybė priežasčių, kodėl tėvai nepakankamai myli savo vaikus. Neišmylėti vaikai auga su tam tikromis žaizdomis sielose.

Pernelyg kritiški, nenuoseklūs, emociškai šalti ir į depresiją linkę tėvai negali suteikti vaikui pilnavertės meilės, kurią jausdami vaikai užaugtų savimi pasitikintys, stiprūs, mylimi ir mylintys.

Nepasitikėjimas savimi

Tokie vaikai nežino, kad jie yra verti pagarbos ir meilės, jiems visada trūko tėvų dėmesio ir meilės. Vaikystėje, išsakę savo poreikius, jie būdavo ignoruojami arba už tai kritikuojami. Vaikui augant, ši kritika pamažu tampa jo vidine kritika, ir žmogui sunku pasitikėti savo jėgomis, jis netiki sėkme ir nuolat baiminasi, kad kiti mato, jog jis yra niekam tikęs.

Nepasitikėjimas kitais

Neišmylėti vaikai nepasitiki ne tik savimi, bet ir kitais. Jiems sunku užmegzti artimą ryšį su kitu žmogumi, nes jie nepasitiki ir baiminasi, jog bus išduoti, nesuprasti. „Manimi nori tik pasinaudoti", - ši mintis dažnai aplanko. Pasitikėjimo trūkumas kyla iš ankstesnių santykių su tėvais, kurie nebuvo paremti abipusiu pasitikėjimu, pagarba ir besąlygine meile.

Nemokėjimas nustatyti ribų

Gyvendamas su tėvais, vaikas visais būdais siekia ir rodo jiems meilę, tuo tarpu susilaukia kritikos ar pykčio. Ši vaikystės patirtis vėliau pasireiškia jau suaugus: bendraudamas su kitais žmonėmis, toks žmogus arba laikysis distancijos arba atvirkščiai, bus nesveikai prisirišęs. Tokiems žmonėms sunku sukurti santykius nubrėžiant protingas ribas, taip pat sunku protingai reaguoti į kritiką. Užaugus tokiems žmonėms sunku kitiems pasakyti NE.

Nesugebėjimas bendrauti

Ypač merginoms tai pasireiškia nemokėjimu suaugus užmegzti santykių. Jos mieliau linkusios santykių vengti, tačiau nesąmoningai, nes aplinkiniams jos gali sakyti, kad stengiasi kurti santykius ir jų nevengia. Sunku užmegzti artimus santykius, nes kadaise, vaikystėje, jau teko dėl to skaudžiai nusivilti.

Pasikartojantis elgesio modelis

„Niekada nesielgsiu, kaip darė mano tėvai", - šiuos žodžius kartoja ne vienas užaugęs vaikas, tačiau deja, bet neretai gyvenime juos aplanko dejavu jausmas. Neretai prireikia profesionalių specialistų pagalbos, kad senosios žaizdos užgytų ir suaugusysis galėtų kurti mylinčius santykius su kitais, darniai gyventų su savimi ir aplinkiniais.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?