VL VšĮ VU ligoninės Santaros klinikų filialo Vaiko raidos centro ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja vaikų neurologė Laima Mikulėnaitė griežta.
"Jeigu tik yra galimybė, bent iki dvejų metų amžiaus vaikutis turėtų būti su mama. Išties kai kuriose Europos šalyse yra tradicija kūdikius išleisti į lopšelį, tačiau yra Europos šalių, kuriose gimus kūdikiui mama jį augina iki trejų metų arba dar ir ilgiau. Tad negalime sakyti, kad tik Lietuvoje teigiama, jog vaikui iki trejų metų geriausia būti namuose", – sako neurologė Laima Mikulėnaitė. - Ankstyvo kūdikių leidimo į ugdymo įstaigas šalininkai teigia, kad kiekvienam mažyliui, nors ir kokio amžiaus būtų, reikia bendrauti, kurti santykius su kitais vaikučiais. Tačiau aš niekaip negaliu pritarti tai minčiai, mat vaiko raidos mokslas sako ką kita, t. y. kad pats nepalankiausias metas išleisti vaikutį į lopšelį yra tarp vienų ir dvejų metukų amžiaus.
Vienų pipiras jau vien dėl savo fiziologinių savybių turėtų būti su mama, jis dar nesavarankiškas, jam būtinai reikia patirti mamos suteikiamą saugumą ir žinoti, kad ji patenkins jo poreikius. Tokiam mažyliui dar labai reikia, kad mama padėtų jam vystytis (kad kaip tik ji šypsotųsi, kalbintų, kartu tartų pirmuosius žodžius), nes būdamas tokio amžiaus dar yra visiškai nesaugus, priklausomas nuo savo tėvų.
1–1,5 m. mažylis nesuvokia, kad jis yra atskira asmenybė, todėl kai išleidusi jį į darželį „dingsta“ mama, vaikutis tarsi „skyla“ pusiau, netekęs savo antrosios dalies. Todėl ir teigiu, kad visai mažo vaikučio nereikėtų leisti į darželį.“
Asmenybė formuojasi nuo dvejų
„Tik dvimetukas pradeda save suvokti kaip asmenybę, tačiau kad jis galėtų eiti tirti nepažįstamo pasaulio, jam reikia mamos, – teigia neurologė L. Mikulėnaitė. – Juk visi žinome, kad vaiko raidai būdingas toks etapas, kai mažylis kelis žingsnelius nuo mamos atitolsta, paskui sugrįžta ir „pasitikrina“, ar ji vis dar yra, ir vėl eina pats ką nors veikti. Galėdamas „pasitikrinti“, ar mama yra šalia, mažylis jaučiasi saugus, o saugumas yra vienas geros raidos garantų.
Trimetis jau elgiasi kitaip – jis jau žino, kad mama niekur nedingsta, o jeigu ir dingsta, ir vėl atsiranda, kad niekada nebus taip, jog ji prapuls visiems laikams. Be to, tokio amžiaus mažylis jau pradeda norėti turėti bendrų reikalų su bendraamžiais. Nori žaisti kartu, parodyti, ką sugeba, ir pan. Tad kad ir kaip būtų madinga teigti, jog kūdikis ar vaikas iki dvejų metų jau yra pasirengęs lankyti darželį, šio teiginio patvirtinti negaliu. Jeigu tik yra galimybė, bent iki dvejų metukų amžiaus vaikutis turėtų būti su mama.“
Dalysis prieraišumą su auklėtoja
„Pastebėjau, kad tėvai, rinkdami savo mažyliui ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kreipia dėmesį į tai, kad būtų kuo daugiau ugdymo priemonių, įvairios veiklos, anglų kalbos pamokėlių. O iš tiesų mažam vaikučiui reikia kitko – geros auklėtojos, kuri būtų tarsi mama. Iki dvejų metų mažylis savo prieraišumą mamai turės dalytis su auklėtoja, todėl labai svarbu, ar ši pasiruošusi patenkinti jo poreikius, ar su ja vaikutis įstengs suformuoti saugius santykius. Gerai, jeigu taip, o jeigu ne, vaikutis ugdymo įstaigoje jaus nuolatinę įtampą ir tikrai netikiu, kad taip jausdamasis jis galės vystytis, kaip kad galėtų.“
Taip pat skaitykite: Gydytoja: vaikai dažnai suserga dėl psichologinių priežasčių - kaip tai atpažinti?
Mažiukai daug serga
„Mano nuomone, jeigu pasiryžtame turėti vaikų, privalome suvokti, jog jiems reikia skirti pirmuosius dvejus metus, – yra įsitikinusi neurologė L.Mikulėnaitė. – Žinau, mamos sako: „Verčiau vaikas matys laimingą, pailsėjusią, savo poreikius realizavusią mamą, nei surūgusią ir niurzgančią nuo ryto iki vakaro.“ Žinau tai ir joms nepritariu. Mūsų visuomenėje yra sprendžiama problema, kada mama po gimdymo galės sugrįžti į darbo rinką, tačiau niekas nekalba apie tai, ar mažytis vaikutis gebės prisitaikyti darželyje.
Praktika rodo, kad didžioji dauguma metinukų ar dvimetukų taip ir neprisitaiko – jie nuolatos serga, nes neištveria nuolatinės įtampos būti be mamos. Ta įtampa veikia imuninę sistemą ir ši „pasiduoda“, mažylis suserga, o susirgęs būna su mama ir gauna visą jos dėmesį. Ilgainiui užsidaro ratas ir vaikutis „įgunda“ nevalingai sirgti ir niekaip negali sustoti.“
