Ką turėtų mokėti vaikas, lankyti darželį pradėjęs nuo 1,5 metų, dvejų ir trijų?

(1)

"Sakoma, kad pradėję lankyti darželį vaikai tampa savarankiškesni - išmoksta daug dalykų, kurių nemokėjo, nes paprasčiausiai būna įmetami į tokias sąlygas, kur turi išmokti ir viskas. Ar tai netraumuoja vaikų? Juk ne visi pradėję lankyti darželį moka tokius pačius dalykus, pvz., apsirengti patys ir pan. Gal galėtumėte išvardinti, ką turėtų mokėti vaikas, pradėjęs lankyti darželį-lopšelį, darželį nuo 1,5 metų, nuo 2 metų ir trijų?", - klausia mama Viktorija.


Atsako darželio „Šilagėlė“ psichologė Indrė Petronytė:


Atsakant į klausimą, ar netraumuoja vaikų darželio lankymas, - ikimokyklinis amžius yra tas laikas, kai vaikai mokosi nuolatos, ypatingai dalykų, su kuriais susiduria kasdien juos supančiame pasaulyje. Vaiko raida pirmaisiais gyvenimo metais yra itin sparti, jie yra imlūs ir pasiruošę mokytis visą laiką.


Galime pastebėti, jog ikimokyklinukai tampa vis smalsesni, tyrinėja įvairias veiklas bei įgauna naujų įgūdžių, eksperimentuoja, išmėgina įvairius daiktus ir sužino jų paskirtį. Vaikai siekia sužinoti, kas vyksta aplink juos, bando panaudoti žinias, kurias įgavo tiek namuose, tiek darželyje. Kiekvieną dieną mažylis gali nudžiuginti tėvus naujai išmoktu žodžiu ar judesiu, parodyti didesnį savarankiškumą ir iniciatyvumą. 


Pirmos dienos darželyje gali sukelti įvairių jausmų ikimokyklinukams. Dėl to prieš išleidžiant vaiką į darželį, būtina jį paruošti. Iš anksto kalbėkitės su mažuoju apie ugdymo įstaigą - ką jis ten veiks, kaip tas darželis atrodys, apie naujus draugus ir įdomius žaidimus.


Pavyzdžiui, „tu leisi laiką su auklėtoja, kuria aš pasitikiu“. Rekomenduojama susitikti su būsima auklėtoja, aptarti dienotvarkę ir darželio veiklas. Tuomet galite pamėginti kartu atlikti panašius užsiėmimus namuose – tokiu atveju jūsų vaikas galės apsiprasti su būsimu režimu, jis mažiau nerimaus atsidūręs naujoje aplinkoje. Galite iš anksto supažindinti vaiką su ugdymo įstaigos patalpomis, kad vėliau jis jaustųsi saugiau būdamas vienas darželyje.


Pavyzdžiui, išeiti pasivaikščioti tuo taku, kuris veda link darželio, apeiti jo teritoriją, pabūti kieme, taip pat ir pačioje grupėje. Reikėtų informuoti vaiką, kad ugdymo įstaigoje jį paliksite kuriam laikui, o vėliau pasiimsite, tai padės jam jaustis saugiau ir ramiau. Derėtų apibrėžti ir įvardyti, kiek laiko jis bus darželyje - tai galite padaryti aptariant dienotvarkę. Pavyzdžiui, „darželyje tu papusryčiausi, vėliau žaisi ir mokysiesi, eisi valgyti pietų, tuomet miegoti, o atsikėlęs pažaisi ir tada aš tave paimsiu“. 


NAUJIENA: žurnalą TAVO VAIKAS jau galite pirkti internetu. Įsigyti galite ir senesnių žurnalų. SPAUSKITE ČIA.


Labai svarbus šiame amžiuje tampa tėvų įsitraukimas, paskatinimas ir pagalba sėkmingam vaiko adaptavimuisi ugdymo įstaigoje ir kasdienėse jos veiklose. Pavyzdžiui, darželyje mažieji su auklėtojų pagalba pradeda mokytis apsirengti patys, dėl to tėvams taip pat derėtų namuose skatinti ir mokyti vaiką įgūdžių užsidėti kepurę ar užsimauti kelnes. Taip vystosi vaiko savarankiškumas ir pasitikėjimas savo gebėjimais, supratimas, kad jis yra pats už save atsakingas.


Kai yra „susiderinę“ ir auklėtojos, ir tėvai - mažylis daug lengviau ir greičiau mokosi, laikosi tų pačių elgesio įpročių ir taisyklių tiek namuose, tiek darželyje. Tikslingas ir kryptingas ugdymas pirmaisiais vaiko metais padeda formuoti jo intelekto ir kalbos raidą, socialinius įgūdžius, savivertę, elgesį, santykius su kitais žmonėmis, kas yra būtina sėkmingam jo pasiruošimui mokyklai, tolimesniam gyvenimui. 


Be abejo, svarbu atsižvelgti į jūsų pačių vaiką - ką jis mėgsta, kas patinka ir kas nepatinka, kokios vaiko stipriosios savybės, koks jo charakteris, tačiau bendrai kalbant apie ankstyvosios vaikystės etapą, būtina atkreipti dėmesį, kas būdinga tam tikram amžiaus tarpsniui.


Nuo 1 iki 2 metų


Emocinė raida:

1–1,5 m. gali prasidėti “sunkūs metai”: užsispyrimas, atkaklumas, pykčio priepuoliai. 

Gali atpažinti sielvartą – empatijos pradžia. 

Emociškai prisirišę prie žaislų ar objektų (tai teikia saugumą).

Atsiranda daug naujų baimių (pavyzdžiui, bijo svetimo žmogaus, veikiančio dulkių siurblio, stipraus garso). 


Socialinė raida:

Nusiramina, kai yra guodžiamas.

Reikalauja daug dėmesio.

Savasties („aš“ jausmo) formavimasis.


Pažintinė raida: 

Rodo kitų įvardijamus paveikslėlius knygoje.

Sako kelis žodžius.

Naudoja sudėtingesnius žaislus, žino jų sudėjimo seką.

Jungia paprastas dėliones.


Nuo 2 iki 3 metų


Emocinė raida:

Egocentriškas – mato viską tik iš savo perspektyvos.

Gali pabūti atskirai nuo tėvų.

Mėgsta fantazuoti ir žaisti vaidmenų žaidimus.

Mokosi išreikšti jausmus žodžiais.

Atpažįsta žmones iš artimiausios aplinkos.


Socialinė raida:

Mokosi dalintis daiktais.

Mėgsta žaisti su kitais vaikais.

Mokosi pasakyti „Ne“.

Formuojasi savarankiškumas.

Mokosi atsižvelgti į kitų poreikius ir jausmus.


Pažintinė raida: 

Mokosi kalbėti trumpais žodžių sakiniais.

Naudoja įvardžius „aš“, „tu“.

Pasako savo vardą.

Gali atpažinti daug skirtingų paveikslėlių ir daiktų.

Stato bokštus ir tvirtoves iš kaladėlių.

Mėgsta paprastas dėliones.


Nuo 3 iki 6 metų


Emocinė raida:

Išsivysto gebėjimas kontroliuoti save, numatyti į priekį ir planuoti - savireaguliacija.

Savigarba pagrįsta tuo, ką kiti sako apie jį/ją. 

Gali šiek tiek palaukti atlygio. 

Smalsus. 

Atliekant daugelį veiklų vadovaujasi savimi.


Socialinė raida:

Žaidžiama bendradarbiaujant, atsiranda fantastiniai ir įsivaizduojami draugai, gali žaidžiant laukti eilės. 

Nori įtikti suaugusiems.

Priima tėvų draudimus; jaučiasi kalta(s), jei nepaklūsta.

Susidomėję savo kūnu.

Neturi privatumo jausmo.


Pažintinė raida:

Kalba sakiniais.

Kalba visiškai suprantama.

Reiškia mintis, užduoda klausimus, įsitraukia į diskusijas.

Turi mėgstamus ir nemėgstamus dalykus.

Supranta priežasties – pasekmės ryšį (pvz., man skaudės palietus karštą puodą).


Galima būtų pastebėti, jog ikimokyklinukai vis labiau išreiškia norą būti šalia bendraamžių, žaisti su jais ir bendrauti, todėl laikas iki mokyklos yra ypatingas, nes vystosi vaiko asmenybės, mąstymo, gebėjimų ir bendravimo ypatybės.


Mažylis tampa vis pajėgesnis pats nulipti laiptais, išsivalyti dantis, sparčiai tobulėja jo kalba, turtėja žodynas, jis geba geriau susitelkti į jį dominančią veiklą, pradeda daugiau pasitikėti kitais žmonėmis. Vaikas pamažu tampa asmenybe, kuri gali kontroliuoti save, numatyti į priekį bei verbaliai išsakyti savo norus.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis