Vaikai pradeda pažinti pasaulį nuo pat pirmųjų savo gyvenimo dienų ir būtent ankstyvoje vaikystėje jie yra patys imliausi. Tėveliai pasitelkia įvairiausias priemones, padedančias jiems atrasti gražiausias naujo pasaulio spalvas, o kaip šioje pažinimo kelionėje gali pasitarnauti meninės veiklos? Kartu su teatro režisiere, aktore, šokėja Ieva Jackevičiūte kalbame apie teatro reikšmę vaikų raidai, kas svarbiausia kuriant vaikų spektaklius, kaip pavyksta juos sudominti ir ko žiūrovai gali tikėtis apsilankę jos režisuotame spektaklyje vaikams „7 ratai“. Spektaklį bus galima išvysti dar šią vasarą – jis bus rodomas festivalio vaikams „Nuotykiai tęsiasi“ metu, rugpjūčio 14-15 dienomis, Anykščių Dainuvos slėnyje.
Pirmiausia, pradėkime nuo vaiko ir teatro pažinties. Kuo ji svarbi vaiko raidai, vystymuisi, jo pasaulio pažinimui?
Turbūt labiau akcentuoti norėtųsi tai, kad vaiko raidoje svarbus ne tik teatras, bet apskritai įvairių meno bei kultūros rūšių pasitelkimas. Tai neabejotinai praturtina jo gyvenimiškas patirtis, padeda suprasti vaikui dar gana naują pasaulį, o pasaulio suvokimas pradeda formuotis juk jau labai ankstyvame amžiuje. Meninė veikla gali netgi labai padėti mažajam pažinti naujus garsus, naujas aplinkas, spalvas ir kitas jam svarbias detales, lavinti jo kūrybiškumą, intelektą ar estetinį suvokimą. Net įvairiausi moksliniai tyrimai rodo, kad meninės veiklos yra be galo svarbios jau ankstyvoje vaikystėje.
Kas svarbiausia kuriant spektaklius vaikams? Kokio elemento juose nevalia pamiršti, kad mažieji žiūrovai įsitrauktų?
Svarbiausia, atkreipti dėmesį, kokio amžiaus žiūrovams spektaklis yra skirtas, nes skirtinguose vaiko amžiaus tarpsniuose skiriasi vaiko aplinkinio pasaulio, vadinasi ir meno, suvokimas. Skirtingo amžiaus vaikai turi savo interesus, poreikius, gyvenimo patirtį. Jeigu, pavyzdžiui, vaikams iki 5 metų kol kas nėra svarbi siužetinė linija, vientisas pasakojimas, tai jau nuo 5 metų vaikai gali įsitraukti į pasakojimą, jį sekti, netgi susitapatinti. Bet vienas dalykas vienija juos visus – vaikams be galo svarbu įsitraukti ir dalyvauti pačiame procese. Todėl ir spektaklyje „7 ratai“ mes pasitelkiame interaktyvumą, stengiamės, kad vaikai būtų ne tik stebėtojais, bet ir šio spektaklio kūrėjais.
Trumpai papasakokite apie vieną savo spektaklių „7 ratai“. Kuo jis išskirtinis?
Šiame spektaklyje neišvysite vaikams įprastų personažų, čia nėra ir vientisos siužetinės linijos. Spektaklyje padedame vaikams pažintį pasaulį per 7 ratus, būsenas ir jausmus, pasitelkiant nekasdieniškus ritualus. Mums įprastoje aplinkoje dažnai nepastebime labai svarbių, mus praturtinančių detalių, todėl spektaklio metu mūsų tikslas yra sudaryti terpę atsiskleisti vaikams dar nepažintiems dalykams. Spektaklyje pasitelkiame baltiškus motyvus, čia skamba gyvai atliekama autentiška lietuvių liaudies vokalinė bei instrumentinė muzika. Kartu su aktoriais vaikai įsitraukia, žaidžia, kuria, pažįsta ir atranda – tas ryšys daro šį spektaklį ypatingu tiek žiūrovams, tiek ir patiems aktoriams.
Spektaklis „7 ratai“ bus rodomas jau ne pirmą kartą. Kokius įspūdžius, reakcijas tiek mažųjų žiūrovų, tiek jų tėvelių jau spėjote pastebėti po šio spektaklio?
Pagrindinis skirtumas tarp vaikų ir suaugusiųjų spektaklių – po spektaklio vaikams tu grįžtamąjį ryšį gauni iš karto. Pirmiausia, tai vaikai yra niekada nemeluojantys. Jeigu jiems bus įdomu, jie įsitrauks, dalyvaus, bendraus. Jei turinys jiems pasirodys neaktualus, jie susiras jiems įdomesnės veiklos ir tai iš karto matysime spektaklio eigoje. Tai yra svarbiausias mūsų įvertinimas ir atsakomybė. Na, o po pačių spektaklių, kartu su aktoriais visuomet dar liekame scenoje pabendrauti su žiūrovais, pasidalinti emocijomis, kurios dažniausiai būna teigiamos. Tėveliai prieina pasidalinti savo vaikų reakcijomis, pasidžiaugia vaikų įsitraukimu, susidomėjimu. Kartais, žinoma, būna, jog vaikas neįsitraukia, bet nuraminame tėvelius, kad tai yra visiškai normalu, tiesiog svarbu ieškoti to, kas jam būtų aktualiausia.
Rugpjūčio viduryje vykstančio festivalio vaikams „Nuotykiai tęsiasi“ lankytojai taip pat galės išvysti šį spektaklį. Festivalis vyks po atviru dangumi, Dainuvos slėnyje, Anykščiuose. Kuo ši nauja aplinka ir formatas praturtins spektaklį? Ko gali tikėtis susirinkę žiūrovai?
Visuose savo spektakliuose atsispiriu nuo folkloro motyvų. Ir šiame spektaklyje tai gana svarbus elementas – čia pasitelkiame mūsų tautos simbolius, muziką, aplinkos motyvus. Tai mūsų šaknys, praeitis, kuri padeda atrasti artimesnį ryšį su dar viena labai svarbia mūsų gyvenimo dalimi – gamta. Tad festivalio erdvė tik praturtins ir papildys spektaklį naujomis spalvomis, gyvais gamtos garsais, padės geriau jį pajusti ir įsitraukti mažuosius spektaklio žiūrovus. Tai nauja patirtis ir mūsų komandai, tad esame pasiruošę visiems netikėtumams, bet net neabejoju, kad gyva gamta ir atviras dangus tik praturtins šį spektaklį.
