Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Simonas: mano profesija – vaikų darželio auklėtojas

Simonas Kreišmonas, vienas iš labai nedaugelio Lietuvos vyrų, tvirtai apsisprendusių savo profesiją susieti su ikimokykline pedagogika. Vaikinas studijuoja Šiaulių universitete ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, nes jam labiausiai patinka būti su vaikais.

Nijolė KOSKIENĖ

Užaugo penkių vaikų šeimoje

Simonas Kreišmonas, vilnietis, ikimokyklinę pedagogiką studijuoti atvyko į Šiaulius. Čia kadaise studijavo jo senelė. Šeimoje vyrauja nuomonė, kad būtent Šiaulių universitetas (buv. Šiaulių pedagoginis institutas) turi senas tradicijas ir yra geriausia pedagogų kalvė Lietuvoje. Kita vertus, nuspręsta, kad pagyventi atskirai nuo tėvų - irgi sveika.

Kodėl ikimokyklinis? „Esu iš penkių vaikų šeimos, tai tarsi maža darželio grupė. Vaikai mano aplinkoje buvo visą gyvenimą ir jutau, kad buvimas su vaikais man visada patiko, be to, vaikai greitai prie manęs pripranta", - pasakoja Simonas. Tad jau dešimtoje klasėje pradėjęs galvoti apie profesiją, nutarė tapti vaikų darželio auklėtoju. Tam pritarė ir tėvai, pastebėję sūnaus pedagoginius gebėjimus.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Šeima iš Kauno itin originaliai papuošė savo Kalėdų eglę
Mano vaikui viskas dzin, arba iš kur atsiranda apatiškų vaikų

Kodėl jaunuoliui patinka vaikų draugija? „Nes jie kiekvieną dieną vis kitokie, nesugadinti, ateina su įdomiom, mintim, idėjom, o jų istorijos tokios, kad pats niekaip nesugalvotum. Jie sapnuoja viską, kas įmanoma - drakonus, burtininkus... Ir jų mąstymas nestandartinis: jei ko paklausi, gausi netikėtą atsakymą. Smagu matyti, kaip jie džiaugiasi, kai būni su jais. Kita vertus, vyrai pedagogai vaikams turi didesnį autoritetą", - porina jau kelias praktikas atlikęs ir savanoriavęs jaunuolis.

Dėl vyrų stokos darželyje kaltas požiūris

Praėjusią vasarą Simonas savanoriavo Vilniaus „Vaikystės sodo" darželyje. Ten, pasakoja jis, bene kiekvienoje grupėje buvo vyrų. Tad ši patirtis tik sustiprino jaunuolio pasitikėjimą. O tai, kad visame kurse jis yra vienintelis vaikinas, Simonui netrukdo. „Mažesnė konkurencija, be to, esi matomas, jauti palaikymą iš dėstytojų", - sako jis. Simono negąsdina ir perspektyva, kad darželio auklėtojų atlyginimai yra nedideli. Jis turi viziją ateityje steigti privatų darželį, tad yra įsitikinęs, kad iš patinkančios profesijos galės išgyventi.

Vis dėlto paklaustas, ką daryti, kad vyrų pedagogų, ypač, ikimokyklinio ugdymo, būtų daugiau, Simonas tikina, kad pirmiausia Lietuvoje reikia keisti nuostatas ir gerais pavyzdžiais įrodyti, kad ir vyrai gali būti puikūs ikimokyklinio ugdymo pedagogai. Simonas sako asmeniškai nepažįstantis draugų, kurie norėtų dirbti su vaikais. „Gal iš mažų dienų suformuojamos tokios nuostatos, kad vyrai gali dirbti tik sunkų fizinį ar protinį darbą, o žaidimas su vaikais - išimtinai moterų reikalas? Gal nuo pradinių klasių jau reikėtų šviesti, rodyti, laužyti stereotipus, nors tai padaryti be galo sunku - Lietuva apskritai yra viena moteriškiausių valstybių, čia visur dominuoja moterys", - svarsto Simonas.

Ko netenka vaikai, kai juos auklėja vien moterys?

 „Vyrai mąsto kitaip, ir vaikams, kai jie mato ir vyrą, ir moterį, suteikiama galimybė pasimokyti tiek iš vieno, tiek iš kito. Tai tas pats, kaip ir šeimoje – jei vyro nėra arba jis visą laiką dirba, vaikai mano, kad visko reikia klausti tik mamos. Tokiu atveju, kai vyrauja moterys, vaikai praranda galimybę išmokti vyriškų dalykų, daugiau žaisti aktyvių žaidimų, konstruoti, galiausiai - akyse nuolat turėti vyro pavyzdį, autoritetą. Tai ypač svarbu be tėvo augantiems vaikams", - svarsto Simonas.

Jaunuolis pasakoja, kad vyras darželyje ir vaikams kol kas yra retenybė. Tad praktikų metų jis pastebėjo, kad pirmąją dieną vaikai stebi ir pratinasi, o jau antrą trečią dieną aktyviai domisi, kviečia žaisti. „Jei pradedi kilnoti juos, tai viskas - vaikščiosi aplipęs", - juokiasi pašnekovas.

 Su ikimokyklinukais - įdomiau

 Simonas sakė turėjęs galimybę rinktis specializaciją: ar studijuoti ikimokyklinę ir priešmokyklinę, ar pradinių klasių pedagogiką. Praktiką taip pat atliko ir mokykloje, ir darželyje. Tačiau artimesnis jam pasirodė bendravimas su ikimokyklinukais. „Darželio vaikai laisvesni, įdomesni - matai, kam jie gabūs, gali padėti jiems tobulėti. O mokykloje jie tarsi įspraudžiami į rėmus - ir tai jaučiama", - pasakoja jaunuolis.

Jis teigia suvokiantis, kad ikimokyklinio amžiaus tarpsnis – vienas svarbiausių žmogui - šiuo metu formuojasi vertybių sistema, noras mokytis.

„Mano tikslas – kad vaikas džiaugtųsi gyvenimu, kad nebūtų nuskriaustas ir ko nors netekęs, jei turi tik vieną iš tėvų ir auga nepilnoje šeimoje. Gal bandysiu iš dalies atlikti tėvo vaidmenį: jei reikės - pamokyti tokių darbų, ką vyras turi mokėti, su mielu noru tai darysiu", - teigia būsimasis vaikų darželio auklėtojas.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?