Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Juozas: padėkite – nesutariu su mylimosios vaikais

Naujus santykius su išsiskyrusia bei vaikų turinčia moterimi kuriantis vyras klausia specialisto patarimo – kaip užmegzti santykius su mylimosios dukterimi, kuri savo elgesiu rodo, kad ant jo pyksta.

Juozas klausia:

„Situacija tokia, kad susipažinau su viena mergina, kuri turi 3 ir 5 metukų mergaites. Vyresnioji labai pyksta, kad aš su jos mama bendrauju. Norėčiau įtikti mergaitėms - kaip aš turėčiau elgtis?“

Atsako Gabija Jurgelytė, www.ipi.lt.

Iš tiesų smagu, kad sutikote jums patinkančią merginą ir, kad jums rūpi ne tik ji, bet ir jos dukrytės. Šis susirūpinimas, atsispindintis jūsų noruose bei ketinimuose, jau yra žingsnis į santykius. Santykius, vedančius ir link merginos ir link jos mergaičių.

Tai buvo pirma gera naujiena, antroji yra tai, kad jums niekam nereikia įtikti. Nei vaikams, nei suaugusiems. Nei dabar, nei bet kada vėliau. Visiškai užtenka patikti.

O patinka mums tie žmonės, kuriems patinkame mes.

O jaučiam, kad patinkame žmogui tuomet, kai jis mumis domisi.

O domisi mumis tuomet, kai skiria savo dėmesį ir laiką.

Taigi, laikas bei dėmesys yra tai, ką jūs galite duoti penkiametei mergaitei, kuri ant jūsų labai pyksta. Pasidomėkite jos pasauliu, o jos pasaulis tikrai įdomus. Remiantis individualiąja psichologija, jos gyvenime jau įvyko bent keli sunkūs dalykai: kai jai buvo 2 metukai, gimė kitas vaikas. Ir reikėjo džiaugtis, bet greičiausiai visai nebuvo džiugu, nes mamos liko daug, daug mažiau. Tuomet vyresnieji vaikai dažniausiai atsisuka į tėtį ir ieško čia artimesnio santykio. Tačiau panašu, kad tėtis iš šios mergaitės gyvenimo taip pat pasitraukė ar atitolo, taigi, ji galimai išgyveno dar vieną praradimą.

Tuomet pasirodėte jūs – dar vienas naujas žmogus, atimantis mamą ir nežinia, ar labai patikimas. Kaipgi čia nepykti! Ir gerai, kad vaikas pyksta. Gal šio pavyzdžio vedama supyks ir jaunesnioji. Nieko tokio. Tegu pyksta. Kad ir kaip suaugusiuosius gąsdintų vaikų pyktis, pykstantys vaikai bijo kur kas labiau. Mūsų pareiga yra būti drąsesniam už vaiką, likti šalia kartu su sunkiais jausmais. Ir domėtis toliau – lėlių namais, arbatos gėrimo ritualais, mintimis apie pasaulį, darželio gyvenimo ypatumais, blogais kiemo berniukais ir taip toliau, ir panašiai...

Dėmesingo laiko nesužaisi, nesuvaidinsi, nenupirksi – tai tikra pastanga. Todėl jo taip trūksta ir jis toks brangus. Ši pastanga reikalauja padėti į šoną visus reikalus ir mintis, lakstančias galvoje atominiu greičiu, nuvyti jausmą, kad yra tūkstančiai kitų svarbesnių dalykų ir susitelkti į tai, kas vyksta čia ir dabar. Iš pradžių gali būti sunku, bet vėliau palengvėja, nes domėjimasis jau toks dalykas, su laiku pasidaro iš tiesų įdomu. O ne paslaptis, kad mergaitės mėgsta tuos, kurie jomis domisi.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?