Vaikas tarsi prilipęs prie mamos: ką patars psichologė?

Sunerimusi mama klausia specialistės, kaip elgtis tokiu atveju, kai trejų metų neturintis sūnelis nepaleidžia jos nė akimirkai iš akių. Kodėl taip nutiko ir kaip geriausiai pasielgti dabar?

Iš Rimos laiško:

„Auginu du sūnelius, vienam 2,6 metai kitam 7 mėnesiai. Kai reikėjo važiuoti gimdyti jaunėlį, vyresnysis buvo savaitę pas senelius. Ar tai galėjo turėti įtakos, kad šiuo metu aš be jo niekur negaliu išeiti?

Jis pats neužmiega, aš negaliu nueiti į parduotuvę viena, reikia vestis ir jį. Nerimauju, kaip reikės išleisti į darželį (nors eis tik kitais metais). Ką daryti? Kai jis paliktas klykia ir verkia, man skauda širdį, puolu raminti ar net tenka grįžti jo pasiimti".

TAIP PAT SKAITYKITE:
10 šunų veislių, kurios tinka šeimoms su vaikais
Žinomos šeimos atvirauja, kokius darželius rinko vaikams - privačius ar valstybinius

Į klausimą atsako individualiosios psichologijos konsultantė Asta Vaitkevičienė.

Laba diena, Inga, suprantu Jūsų nerimą ir noriu Jus padrąsinti. Jūs puikiai nujaučiate priežastį, kodėl vyresnėlis nenori pasitraukti nuo Jūsų nė per žingsnį. Taip, tai tiesa, dabartinė jo reakcija yra pasekmė vienatvės, kurią jam teko iškęsti be Jūsų.

Jūsų vyresnėliui tai buvo didžiulė trauma ir netektis. Dabartinė jo reakcija yra tiesiogiai proporcinga tam skausmui, kurį jam teko iškęsti, kai liko vienas be mamos. Patvirtindama Jūsų nuojautą jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad esate kalta dėl dabartinės sūnaus reakcijos. Tiesiog paaiškinu, iš kur ji kyla.

Ilgainiui vyresnėlio reakcija keisis, tačiau jis turi iš naujo patikėti, kad niekur nedingsite. Tai pasiekti nėra lengva. Supraskite jo baimę netekti Jūsų ir iš čia kylantį skausmą. Nevenkite sūnui parodyti savo jausmų: užuojautos, gailesčio ir skausmo, kurį išgyvenate kartu su juo. Tik nedemonstruokite abejingumo tokiai skausmingai sūnaus reakcijai.

Būtų gerai, jei bandytumėte kalbėti ir švelniai bei atsargiai paaiškinti, ką ketinate veikti, ką planuojate darytis. Tik pasistenkite tai ir įgyvendinti. Tokiu būdu pamažu įgysite sūnaus pasitikėjimą.

Galite paprašyti jo leidimo trumpam išeiti iš namų, pavyzdžiui, į parduotuvę, jei ji netoli. Tačiau išeikite tik tuomet, jei jis leis. Jei pavyks pasiekti, kad sūnus pats leis Jums išeiti ir palikti jį nors trumpam be Jūsų, tai bus didžiulis laimėjimas ir požymis, kad jis gali tvarkytis su savo skausmu pats.

Linkiu stiprybės išgyvenant kartu tokią jausmų dinamiką. Bendraudama su sūnumi, pasitikėkite savo įžvalgomis ir nuojauta.

Sėkmės!

Daugiau klausimų ir psichologų atsakymų rasite portalo skiltyje "Klausk psichologo". Užduokite savo klausimą ir Jūs!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis